- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-209-852/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiai veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 428,39 Eur draudimo išmoką, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2019 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje (toliau – ir Degalinė) G. M., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri buvo įstatyta į jos vairuojamos transporto priemonės kuro bako užpylimo angą. Nutrūkus žarnai buvo sugadintas žarnų kolonos šoninis skydas. Degalinė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viada LT“. Transporto priemonės Opel Astra valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovė šio įvykio metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo draudėjai UAB „Viada LT“ 824,62 Eur draudimo išmoką ir atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2019 m. balandžio 9 d. pateikė pretenziją, tačiau atsakovė išmokėjo tik 396,23 Eur išmoką, o likusią nuostolių sumą – 428,39 Eur – atsisakė atlyginti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad ji nagrinėjamą draudiminį įvykį administravo pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) rūšį. Remdamasi surinkta informacija, gautais dokumentais, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“, taip pat Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais ji paskaičiavo atlygintiną išmoką 396,23 Eur. Ieškovė prašo atlyginti visą išmokėtą draudimo išmoką, tačiau šiuo atveju ieškovė žalą atlygino pagal kitą turto draudimo rūšį, skirtingai nuo atsakovės. Atsakovė minėtą draudimo žalos bylą administravo kaip TPVCAPD, pagal kurį yra skaičiuojamas nusidėvėjimas apgadintam turtui. Šiuo konkrečiu atveju Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais yra nustatyta, kad sugadintam turtui – degalinės kolonėlėms su rezervuarais, taikomas kasmetinis vertės mažinimo procentas. Atsižvelgiant į tai ir buvo priskaičiuotas būtent 396,23 Eur žalos atlyginimas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dubliku prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad apskaičiuodama žalos dydį atsakovė iš sugadinto turto remonto kainos išskaičiavo pakeistų dalių nusidėvėjimą. Pakeistų dalių kaina yra 702,48 Eur, atsakovė draudimo išmokos sumą sumažino 428,39 Eur suma, kuri sudaro apie 60 procentų nuo remontui panaudotų dalių kainos. Atsakovė nurodė, kad kuro užpylimo įranga per metus nusidėvi 5 procentus bei nusidėvėjimą skaičiavo už 12 metų laikotarpį (5 x 12 = 60). Ieškovės įsitikinimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas, nes kuro kolonėlės įranga buvo beveik nauja. Avarijos kaltininko draudikui – atsakovei, ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad iki eismo įvykio kuro kolonėlės įranga buvo eksploatuojama kelis mėnesius. Degalinės savininkas UAB „Okseta“ pateikė Degalinės buhalterinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad kuro kolonėlė buvo sumontuota ir sąskaita už naujas kolonėles išrašyta 2018 m. rugsėjo 28 d., sugadinta kolonėlė yra nurodyta ataskaitos 3-oje eilutėje. UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 24 d. elektroniniame laiške taip pat nurodė, kad kolonėlė nauja. Internetiniame tinklalapyje Google maps yra (duomenys neskelbtini) degalinės 2017 m. ir 2019 m. nuotraukos. 2017 m. liepos mėn. nuotraukoje matosi „Lukoil” degalinė, o 2019 m. – „Viada“ degalinė. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. pasikeitė Degalinės valdytojas – 2017 m. Degalinę valdė UAB „Lukoil“, o 2019 m. – UAB „Viada LT“. „Viada“ degalinėje 2019 m. yra kitokia kuro užpylimo įranga nei buvo „Lukoil“ degalinėje 2017 m. 2019 m. Google maps nuotraukose matyti tokios pačios kuro užpylimo kolonėlės, kokia buvo sugadinta 2019 m. sausio 6 d. įvykio metu. Ieškovė pažymi, kad nusidėvėjimas dalims skaičiuojamas, jei po remonto pagerėja turto būklė. Sugadinto turto savininkui atlyginama ne naujo, nesusidėvėjusio turto vertė, o atlyginama iki avarijos turėto turto vertė. Tačiau kai negalima suremontuoti turto naudotomis dalimis ir kai turtas gali būti suremontuotas tik naujomis dalimis (pavyzdžiui, kai rinkoje nėra naudotų dalių), turto nusidėvėjimas neturi būti skaičiuojamas.
4. Tripliku atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės paskaičiuotą atlygintiną išmoką sudarė dvi dalys: 1) movos ir pistoleto keitimas 270,64 Eur; 2) šoninio skydo keitimas 553,98 Eur. Mokant išmoką pagal TPVCAPD yra išskaičiuojamas nusidėvėjimas. Pagal Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus (SISTELA SVN) kuro užpylimo kolonėlėms yra taikoma 5 proc. metinio nuvertėjimo norma. Pagal žalos byloje iš pačios ieškovės gautą eksploatacijos pažymą buvo nustatyta, kad kuro užpylimo sistema, kuriai buvo padaryta žala, pradėta eksploatuoti 2015 metais. Todėl remiantis minimais duomenimis, kuro užpylimo pistoletui ir movai buvo taikomas 3 metų metinis nuvertėjimas, lygus 15 proc. (3 m. × 5 proc.), t. y. nusidėvėjimą, sudaro 40,60 Eur nuo 270,64 Eur sumos. Pati kuro užpylimo kolonėlė pradėta eksploatuoti 2000 m. Tai reiškia, kad jos nusidėvėjimas sudaro 90 proc. (18 m. × 5 proc.). Šiuo konkrečiu atveju buvo pritaikytas ne maksimalus 90 proc. nusidėvėjimas, o mažesnis 70 proc. nusidėvėjimas, t.y. 387,79 Eur nuo 553,98 Eur sumos. Subendrinus žalos skaičiavimo sumas (387,79 Eur + 40,60 Eur) gaunama 428,39 Eur nusidėvėjimo suma. Atsakovė taip pat nurodė, jog nesutinka su ieškovės teikiamais argumentais, kad kuro kolonėlės įranga buvo beveik nauja. Ieškovė teikdama tokius argumentus, juos grindžia Google maps duomenimis, taip pat duomenimis, kad degalinė yra nauja ar keitėsi jos savininkas. Atsakovė pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju skaičiuojant draudimo išmoką buvo remtasi UAB „Viada LT“ parengtais ir pačios ieškovės pateiktais dokumentais, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti išmokėtos išmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nusprendė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad UAB „Viada LT“ Verslo draudimo liudijimo Serija LD Nr. 112120798 pagrindu buvo apdraudusi verslo turtą nuo gaisro, gamtinių jėgų, kitų rizikų, draudimo laikotarpis nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) nutiko eismo įvykis, kurio metu G. M., vairuodama transporto priemonę Opel Astra, ir pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri buvo įstatyta į jos važiuojamos transporto priemonės kuro bako užpylimo angą. Ginčo dėl to, kad dėl eismo įvykio kalta transporto priemonės Opel Astra valdytoja, tarp šalių nėra. Eismo įvykio metu buvo sugadinta (nutraukta) kuro užpylimo žarna, nežymiai apgadintas kuro kolonėlės šoninis skydas. Dėl to ginčo tarp šalių taip pat nėra. Ieškovė, administruodama žalą, nustatė, kad UAB „Viada LT“ dėl eismo įvykio patyrė žalą – turėjo 327,47 Eur (270,64 Eur + PVM) išlaidų, susijusių su movos ir kuro pistoleto sumontavimu (UAB „Okseta“ 2019 m. sausio 6 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. PLK046/2019-01-06/D, UAB „Okseta“ 2019 m. sausio 7 d. PMV sąskaita faktūra OKT1901 Nr. 0000001), ir 670,32 Eur (553,98 Eur + PVM) išlaidų, susijusių su SK700-2 kuro kolonėlės žarnų kolonos šoninio skydo keitimu (UAB „Okseta“ 2019 m. kovo 13 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. PLK046/2019-03-13/D, UAB „Okseta“ PVM sąskaita faktūra OKT1903 Nr. 0000011). 327,47 Eur išlaidas, susijusias su movos ir kuro pistoleto sumontavimu, sudarė detalių vertė – 231 Eur (59,88 Eur + 171,22 Eur), darbų vertė – 21,44 Eur, transporto išlaidos – 18,20 Eur, 56,83 Eur PVM. 670,32 Eur išlaidas, susijusias su SK700-2 kuro kolonėlės žarnų kolonos šoninio skydo keitimu, sudarė detalės vertė – 471,48 Eur, darbų vertė – 58 Eur, transporto išlaidos – 24,50 Eur, 116,34 Eur PVM. Iš šios žalos ieškovė UAB „Viada LT“ atlygino 824,62 Eur sumą (270,64 Eur + 553,98 Eur), neišmokėdama PVM (2019 m. kovo 22 d. draudimo išmokos apskaičiavimas, 2019 m. kovo 27 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2116224, 2019 m. kovo 28 d. vietinis mokėjimas Nr. 15772544). Kadangi G. M., kaip transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovę pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 13-9427415, ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. raštu dėl išmokos išieškojimo kreipėsi atsakovę su prašymu atlyginti 824,62 Eur žalą. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 18 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad atlygins ieškovei dalį prašomos atlyginti žalos – 396,23 Eur. Tokį sprendimą atsakovė motyvavo pareiga skaičiuoti keičiamų detalių nusidėvėjimą pagal Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus, pagal kuriuos ginčo kuro užpylimo pistoletui ir movai, kurių eksploatavimo pradžia pagal UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. pažymą dėl turto įvedimo į eksploataciją yra 2015 m., buvo taikytas 15 procentų nuvertėjimas (5 procentai x 3 metai), o kuro užpylimo kolonėlei, kurios eksploatavimo pradžia pagal minėtą pažymą 2000 m. kovo mėn., galėjo būti taikomas 90 procentų nusidėvėjimas (5 procentai x 18 metų), o buvo taikomas mažesnis – 70 procentų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu ir priešingai nei nurodo atsakovė, teigia, kad kolonėlė buvo visiškai nauja, eksploatuota vos kelis mėnesius. Tačiau teismo vertinimu, šiai aplinkybei nustatyti byloje surinktų įrodymų nepakanka. Kuro kolonėlės naujumą ieškovė įrodinėja UAB „Gilbarco Veeder Root“ uždarajai akcinei bendrovei „Okseta“ 2018 m. rugsėjo 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ATT4872, kurioje vienu iš objektų nurodyta degalų įpylimo kolonėlė SK700-2 6/3/6 (kodas 681326), taip pat rašytiniais paaiškinimais, elektroniniu susirašinėjimu, kad degalinės savininko UAB „Okseta“ buhalterinėje ataskaitoje nurodyta, kad ši kuro kolonėle sumontuota ir sąskaita už ją išrašyta 2018 m. rugsėjo 29 d. Teismo vertinimu, pastarieji ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepakankami teigti, kad eismo įvykio dieną 2019 m. sausio 6 d. Degalinėje buvo sugadinta UAB „Gilbarco Veeder Root“ 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ATT4872 nurodyta UAB „Okseta“ įsigyta degalų įpylimo kolonėlė SK700-2 6/3/6: ieškovės pateiktoje sąskaitoje nėra jokių duomenų apie jos įrengimo (sumontavimo) degalinėje faktą; šios sąskaitos pastabose nurodyta pastaba „Viada (duomenys neskelbtini) degalinė“ savaime nepatvirtina sąskaitoje nurodytų degalų įpylimo kolonėlių sumontavimo fakto. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir elektroninis susirašinėjimas taip pat liudija ne apie tokios degalinės įrengimo (sumontavimo) degalinėje faktą, momentą, o apie jos įvedimą į buhalterinę apskaitą momentą, be kita ko, aiškiai nenurodant nei jos įvedimo į buhalterinę apskaitą pagrindo (pirkimo, sumontavimo, išnuomojimo, kt.), nei momento (datos), nei pačio buhalterinės apskaitos subjekto (UAB „Okseta“ ar UAB „Viada LT“). Pažymėjo, kad vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat nepatvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) (būtent šis Degalinės adresas nurodomas interneto svetainėse) esantys tokie inžineriniai statiniai kaip degalų kolonėlės ar kuro kolonėlės būtų buvę pastatyti iki 2019 m. sausio 6 d. įvykio: kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų kuro kolonėlės (5 vnt.), kurie priklauso degalinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1998 m. statybos, o kiti inžineriniai statiniai, tarp jų degalų kolonėlės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1999 m. statybos, jie baigti statyti 2020 m. vasario 25 d. statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-20-200225-00047. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų jos nurodomai aplinkybei apie įvykio metu Degalinėje sugadintos kuro kolonėlės naujumą pagrįsti. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakove, jog kuro kolonėlės naujumą paneigia ir pačios draudėjos UAB „Viada LT“ ieškovei pateiktas 2019 m. sausio 7 d. raštas dėl turto įvedimo į eksploataciją. Jame aiškiai nurodyta tiek kuro kolonėlės, tiek dyzelinio kuro užpylimo sistemos, įvedimo į eksploataciją data. Į bylą pateiktas draudėjos UAB „Viada LT“ atstovės 2019 m. sausio 14 d. elektroninis laiškas ieškovei, kuriame kalbama apie kuro kolonėlės naujumą, niekaip nepaneigia pastarojo 2019 m. sausio 7 d. rašto dėl turto įvedimo į eksploataciją. Teismas vertino, kad nėra galimybės nustatyti kuro kolonėlės sumontavimo laiko ir iš ieškovės pateiktų bei viešai prieinamų Google maps duomenų, fotonuotraukų ar aplinkybės, kad 2017, 2019 metais adresu (duomenys neskelbtini) veikė skirtingos degalinės (iš pradžių „Lukoil“, vėliau „Viada“). Bet šiuos įrodymuose nėra duomenų apie kuro kolonėlių sumontavimą ar jų keitimą. Teismo vertinimu, konkrečios kuro kolonėlės sumontavimo faktas gali ir turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, liudijančiais jų montavimo darbų atlikimą konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, kurių ieškovė į bylą nepateikė, jų nepateikimo ar negalėjimo pateikti priežasčių nenurodydama. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovė taip pat remiasi tuo, kad nusidėvėjimas neturėjo būti skaičiuojamas, nes sugadinto turto nebuvo galima suremontuoti ne naujomis dalimis, o kai negalima suremontuoti turto naudotomis dalimis ir kai turtas gali būti suremontuotas tik naujomis dalimis (pavyzdžiui, kai rinkoje nėra naudotų dalių), turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Šiuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir Išmokos Taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovės paprašytą atlyginti žalą sudarė ne tik keičiamų detalių (59,88 Eur + 171,12 Eur + 471,48 Eur), bet ir darbų vertė (21,44 Eur + 58 Eur), papildomos išlaidos (18,20 Eur + 24,50 Eur). Todėl sutiktina, kad šiuo atveju atsakovė, turėdama pareigą nuvertėjimą taikyti keičiamoms detalėms, be pagrindo jį taikė ir remonto darbų vertei bei papildomoms išlaidoms ((59,88 Eur + 171,12 Eur + 21,44 Eur + 18,20 Eur) x 85/100 + (471,48 Eur + 58 Eur + 24,50 Eur) x 30/100). Tačiau net ir perskaičiavus žalos dydį dėl 2019 m. sausio 6 d. eismo įvykio pagal Išmokos taisykles, taikant nuvertėjimą tik keičiamoms detalėms pagal Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvus ((59,88 Eur +171,12 Eur) x 85/100 + 471,48 Eur x 10/100 + 21,44 Eur + 58 Eur + 18,20 Eur + 24,50 Eur), jis sudaro 365,64 Eur, t.y. neviršija ieškovės atsakovei išmokėtos sumos, todėl tenkinti ieškinį net ir iš dalies nėra pagrindo. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovė nereiškė argumentų dėl atsakovės taikomo nuvertėjimo procento dydžio, jo taikymo pagrindo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio metu kuro kolonėlė buvo sugadinta itin nežymiai, todėl draudėjos UAB „Viada LT“ sprendimas keisti kuro kolonėlės žarnų kolonos šoninį skydą, o ne jį remontuoti, tokio poreikio nepagrindžiant negalimumu jį suremontuoti, negali lemti atsakovės pareigos atlyginti pilnas jo keitimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliantės teigimu, teismas šioje byloje nepagrįstai viršijo bylos nagrinėjimo ribas. Paaiškina, kad žalos bylos administravimo metu AB „Lietuvos draudimas“ ir BTA pripažino, kad kuro užpylimo įrangos šoninį skydą reikia keisti ir BTA apskaičiavo išmokos sumą, atsižvelgdama į įrangos keitimo kainą. Tai reiškia, kad byloje nebuvo ginčo, kad šoninį skydą reikėjo keisti nauju, o ne remontuoti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė šios aplinkybės. Be to, apeliantė pažymi, kad tokią aplinkybę turėjo įrodinėti atsakovė, bet ji jos net neįrodinėjo. Apeliantės įsitikinimu, teismas taip pat neteisingai vertinio bylos įrodymus, spręsdamas apie įrangos naujumą, kuris lemtų nusidėvėjimo skaičiavimą. Apeliantė paaiškina, kad nekilnojamojo turto registro išrašas prie bylos buvo prijungtas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, prieš pat teismo sprendimo paskelbimą. Nekilnojamojo turto registro išrašas elektroniniu būdu iš Registrų centro gautas 2020 m. rugsėjo 23 d. 16.35 val., o teismo sprendimas paskelbtas rugsėjo 24 d. 10.30 val. Iki teismo sprendimo paskelbimo ieškovei apie šio įrodymo prijungimą nebuvo žinoma ir ieškovė neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio įrodymo, jį ginčyti, patikslinti ar teikti su šiuo įrodymu susijusius papildomus įrodymus. Prijungdamas prie bylos šį įrodymą teismas pripažino, kad byloje esančių įrodymų nepakanka. Teismui nusprendus prie bylos prijungti nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodytos naujos aplinkybės, bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.5 punkte nurodyta, kad inžinieriniai statiniai- Rezervuaras, kuro kolonėlės buvo baigtos statyti 2019 metais (teismo sprendime nurodyta, kad statybos darbai baigti 2020 m). Vertinant šį naują įrodymą būtina surinkti ir ištirti papildomus duomenis, nes Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta, ar kolonėlės pastatytos iki 2019 m. sausio 6 d. (eismo įvykio diena), ar vėliau. Dėl šios priežasties apeliantė teikia naujus įrodymus ir prašo juos prijungti. Apeliantė paaiškina, kad VĮ Registrų centras informavo ieškovę jog naujų kolonėlių įrengimo datą nurodė matininkas R. R. Matininkas R. R. informavo, kad jis neprivalėjo tikrinti kolonėlės įrengimo dokumentų, t.y. jis neturėjo informacijos, kada faktiškai buvo pastatyta nauja kuro užpylimo įranga. Apeliantės teigimu, apie kolonėlių įrengimo datą galima spręsti iš UAB „Metrologinių paslaugų centro“ patvirtinimo, kad ji 2018 m. spalio mėnesį atliko metrologinę patikrą naujai sumontuotoms degalų užpylimo kolonėlėms. Apie tai, kad apgadinta kolonėlė buvo nauja patvirtino ir UAB „Viada LT“ atstovė J.?M. 2020 m. spalio 12 d. laišku, kuriuo patvirtino, kad „..2019-01-06 kuro kolonėlės buvo jau naujos, tos pačios, kurios eksploatuojamos ir dabar (pridedu foto), tik dabar yra apklijuotos reklaminiais MultiFX lipdukais. Taip pat iš 2019-01-06 nuotraukos matosi, kad degalinėje buvo rekonstrukcijos pradžia, dar nebuvo pakeista stoginės kolonų apdaila. Kolegė J. M. pažymą apie turto įvedimą parašė 2019-01-07 (draudiminio įvykio dieną) ir vadovavosi „Padalinio 009 (duomenys neskelbtini) degaline IT sąrašas 2018 12 31“. Iš tiesų kolegė, susipažinusi su visa informacija dėl šio įvykio, vėliau turėjo patikslinti informaciją dėl turto įvedimo į eksploataciją“. Apeliantė pažymi, kad santykiuose tarp AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir AB „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ yra žalos bylą administruojantis draudikas, o AB „Lietuvos draudimas“ – nukentėjusio trečiojo asmens teisę reikalauti išmokos mokėjimo perėmęs asmuo. Perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 2 dalis). Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Tačiau teismas įrodinėjimo pareigą be pagrindo priskyrė ieškovei. Apeliantė paaiškina, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ rėmėsi vieninteliu atsitiktinai jos gautu 2019 m. sausio 7 d. dokumentu (šį ant „Viada“ blanko surašytą raštą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė su tripliku, DOK –117370). Šis dokumentas buvo adresuotas ne AAS „BTA Baltic Insurance Company“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neįrodė, iš ko ji gavo šį dokumentą, UAB „Viada LT“ atstovas šio dokumento nepasirašė, ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ negalėjo šio dokumento tvirtinti kaip originalaus dokumento kopijos. Apeliantė pažymi, kad UAB „Viada LT“ nėra kuro kolonėlės savininkas ir 2000 m. UAB „Viada LT“ net nevaldė šios kolonėlės. Dėl to UAB „Viada LT“ balanse šios įrangos nėra, bei UAB „Viada LT“ pati šių duomenų neturi, o juos gauna iš trečiojo asmens. Asmenų, pas kuriuos yra šie duomenys (UAB „Okseta“) su AB „Lietuvos draudimas“ nesieja draudimo teisiniai santykiai, dėl to AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir AB „Lietuvos draudimas“ turėjo tokią pačią galimybę gauti papildomus įrodymus. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. paaiškinimai buvo ginčijami ir prieštaravo visiems kitiems byloje esantiems įrodymams. Pavyzdžiui, UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 24 d. laiške nurodė, kad kolonėlė buvo visiškai nauja (šis dokumentas yra dubliko priede). Byloje yra paaiškinimai, kad kolonėlė buvo nauja, bet į buhalterinę apskaitą naujos kolonėlės duomenys buvo suvesti vėliau (šis paaiškinimas yra ieškinio priede). Dėl to UAB „Viada LT“ arba AAS „BTA Baltic Insurance Company“ turėjo pateikti ne tik paaiškinimus, kad kolonėlė pradėta eksploatuoti 2000 m., bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus – buhalterinius dokumentus ar kitus įrodymus (pvz. kolonėlės pirkimo sąskaitą). Teismas nepagrįstai šiuos suinteresuoto asmens paaiškinimus vertino kaip įrodymą, ir nepagrįstai nusprendė, kad šis paaiškinimas paneigia visus ieškovės pateiktus įrodymus. Be to, teismas netyrė, apie kokį turtą rašoma 2019 m. sausio 7 d. rašte. Šiame rašte nurodytos dvi datos – kuro kolonėlės eksploatacijos pradžia – 2000 m., DK užpylimo sistema – 2015 m. Tai yra, pirmos instancijos teismas, remdamasis 2019 m. sausio 7 d. raštu apie turto eksploatavimo pradžią, netyrė, ar kuro užpylimo įrangos dalis – šoninis skydas pagal 2019 m. sausio 7 d. rašto duomenis įrengtas 2000 ar 2015 metais. Tai yra nebuvo aiškinamasi, kokia įranga ir statiniai 2019 m. sausio 7 d. rašte vadinami kuro kolonėle, o kokia – užpylimo sistema. Apeliantės teigimu, teismas nevertino (nepasisakė) ieškovės pateiktų įrodymų. Teismas nepasisakė dėl ieškovės paaiškinimų, „kad kolonėlė buvo nauja, bet į buhalterinę apskaitą naujos kolonėlės duomenys buvo suvesti vėliau“. Šie paaiškinimai pateikti remiantis UAB „Viada LT“ ir UAB „Okseta‘ pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, ir minėti paaiškinimai turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir suinteresuoto asmens UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. paaiškinimai apie eksploatacijos pradžią. Teismas nevertino įrodymų, kad 2019 m. sausio 6 d. degalinėje (duomenys neskelbtini) buvo kitokia kuro užpylimo įranga nei 2017 metais (tai patvirtina Google maps 2017 m kolonėlių nuotrauka ir žalos bylos administravimo metu daryta sugadintos kolonėlės nuotrauka). Iš nuotraukų akivaizdu, kad 2017 ir 2019 m. sausio 6 d. toje pačioje degalinėje buvo skirtingos kolonėlės. Tai yra, 2019 m. sausio 6 d. sugadinta kolonėlė toje degalinėje stovėjo ne nuo 2000 m., nes 2017 metais buvo kitokios kolonėlės. Teismas sprendime paminėjo, kad tokie įrodymai byloje yra, bet nenurodė, kodėl teismas nevertina to, kad 2019 m. sausio 6 d. ir 2017 m. toje pačioje degalinėje buvo skirtingos kolonėlės. Apeliantė pažymi, kad 2019 m. sausio 6 d. sugadintos kolonėlės remonto darbų sąmatoje yra nurodytas toks pats kolonėlės modelis, kaip 2018 m. naujos kolonėlės pirkimo sąskaitoje (kolonėlės modelis Gilbarco SK -700-2_). Ieškovė pateikė ir sugadintos kolonėlės pirkimo sąskaitą, bet teismas šia sąskaita nesivadovavo tuo motyvu, kad sąskaitoje nurodytas tik kolonėlės pirkimo, o ne sumontavimo faktas. Teismas nevertino kolonėlės pirkimo 2018 m. rugsėjo 28 d. sąskaitoje esančio patvirtinimo, kad kolonėlės savininkas UAB „Okseta“ gavo ne tik prekes, bet ir paslaugas (tai parašu patvirtino UAB „Okseta‘ darbuotojas). Atsakovė ir šio ieškovės pateikto įrodymo neginčijo, todėl teismas be pagrindo šiuos įrodymus vertino kritiškai ir juos atmetė. Ieškovės įsitikinimu, jos pateikti įrodymai įrodo, kad įranga iki jos sugadinimo buvo eksploatuojama tik 2 mėnesius ir 8 dienas (tiek laiko praėjo nuo metrologinės patikros iki sugadinimo), todėl atsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo. Be to, apeliantė pažymi, kad atsakovė ir teismas nenurodė norminio akto, kuris numato tokios įrangos nusidėvėjimą. Automobilių dalių nusidėvėjimą reglamentuojantis norminis aktas (finansų ir susisiekimo ministro įsakymas) numato, kad ne visos dalys dėvisi vienodai, dėl to dalys suskirstytos į skirtingas grupes ir atskiroms dalims taikomas skirtingas nusidėvėjimas. Taikant analogiją, šiuo atveju AAS „BTA Baltic Insurance Company“ turėjo įrodyti, kad šoninis skydas turi nusidėvėjimo požymių arba kad eksploatuojant jis dėvisi.
Atsiliepimas
7. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovės vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės dėstomi tie patys argumentai, kuriais apeliantė vadovavosi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir kuriuos teismas išsamiai įvertino ir dėl jų pasisakė ginčijamame sprendime. Apeliantė dėsto padrikus argumentus ir teigdama, kad pirmosios instancijos teismais nepriėmė jos teikiamų rašytinių įrodymų netinkamai išsprendė bylą. Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu „Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.“ Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad teismas kokių nors ieškovės teikiamų dokumentų nepriėmė. Apeliantės teikiami nauji įrodymai yra subjektyvus ir vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė, kad „Teismo vertinimu, konkrečios kuro kolonėlės sumontavimo faktas gali ir turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, liudijančiais jų montavimo darbų atlikimą konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, kurių ieškovė į bylą nepateikė, jų nepateikimo ar negalėjimo pateikti priežasčių nenurodydama.“ Apeliantė nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad priimtas sprendimas buvo neteisingas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.
8. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės subrogacinio reikalavimo, pareikšto pagal CK 6.1015 straipsnio 1-2 dalies nuostatas atsakovei, kaip atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui. Byloje buvo nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“, pagal 2018 m. rugsėjo 26 d. draudimo liudijimą buvo apdraudusi UAB „Viada LT“ verslo turto draudimu, kuris apėmė turto draudimą nuo gaisro, gamtinių jėgų bei kitų rizikų, įskaitant įmonės valdomą verslo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2019 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini), esančioje degalinėje G. M., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri buvo įstatyta į jos vairuojamos transporto priemonės kuro bako užpylimo angą, ir kad nutrūkus žarnai buvo sugadintas užpylimo pistoletas ir žarnų kolonos šoninis skydas. Byloje nebuvo ginčijama, kad ieškovė šio įvykio metu padarytą žalą atlygino, išmokėdama draudėjai UAB „Viada LT“ 824,62 Eur draudimo išmoką ir, atsižvelgiant į tai, jog automobilio valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraudusi atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, pareiškė jai subrogacinį reikalavimą, kurį atsakovė tenkino tik iš dalies, nurodydama, jog nuostolių sumos – 428,39 Eur neatlygins dėl sugadintam turtui pritaikytos 5 proc. dydžio kasmetinio nusidėvėjimo normos. Byloje nustatyta, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekė įrodyti, jog 2019 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu apgadinta degalinės kuro užpylimo žarnos mova, pistoletas ir žarnų kolonos šoninis skydas buvo eksploatuojami labai trumpą laiką (mažiau nei 3 mėnesius), ir todėl nustatant nuostolius, patirtus dėl šios įrangos apgadinimo, kuriuos ieškovė padengė išmokėdama draudimo išmoką, neturi būti skaičiuojamas nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo.
9. Apeliacijos pagrindą sudaro apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė bylai reikšmingus faktus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliante.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas apie apgadintos įrangos faktinį eksploatavimo laiką, be pagrindo atmetė ieškovės pateiktus įrodymus – UAB „Gilbarco Veeder Root“ 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATT4872, kurioje nurodyta, kad UAB „Okseta“ įsigijo degalų įpylimo kolonėles SK700-2 6/3/6, bei UAB „Okseta“ patvirtinimą (e. bylos t. 1, b.l. 17, zip priedas „Okseta 05.27 d laiskas.PNG“), kad minėta įranga buvo sumontuota kuro kolonėlėje, kuri ir buvo apgadinta eismo įvykio metu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien faktas, jog UAB „Okseta“ įsigijo šią įrangą, neįrodo, kad ši įranga buvo sumontuota, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko eismo įvykis. Tačiau kaip pagrįstai teigia apeliantė, atsakovė šioje byloje apskritai net neginčijo ir neįrodinėjo, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta ne tokio tipo ar ne ši degalų įpylimo kolonėlė, kuri nurodyta UAB „Gilbarco Veeder Root“ 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad eismo įvykio metu degalinėje buvo apgadinta kita ar kitokia degalų įpylimo kolonėlė, nei nurodė ieškovė.
11. Apeliantė pagrįstai teigia, kad kiti pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, įskaitant fotonuotraukas iš Google maps, papildo šiuos rašytinius įrodymus ir patvirtina, kad nauja degalų užpylimo įranga, nurodyta UAB „Gilbarco Veeder Root“ 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje, iš tikrųjų buvo sumontuota UAB „Viada LT“ valdomoje degalinėje iki eismo įvykio.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), t.y. pastato – degalinės (nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1. punktas), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (3 rezervuarų ir 5 kolonėlių) (nekilnojamojo turto registro išrašo 2.6. punktas) savininku tiek eismo įvykio metu, tiek ir šiuo metu yra UAB „Okseta“. Todėl savininko pateikti duomenys apie daikto įsigijimą bei jo apskaitymą buhalterinėje apskaitoje ir yra pirminiai dokumentai, įrodantys šios įrangos tapatumą. Tai, kad ieškovė į bylą pateikė pastatų ir įrangos savininko UAB „Okseta“ patvirtinimą apie įrangos sumontavimą, o ne išvestinius to paties savininko sudarytus dokumentus apie įrangos įvedimą į eksploataciją, taip pat nesudaro pagrindo laikyti neįrodytu fakto, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta būtent UAB „Gilbarco Veeder Root“ 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ATT4872 nurodyta degalų įpylimo įranga.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad teismas neturėjo remtis UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. rašte „Dėl turto įvedimo į eksploataciją“ (e. bylos t. 1, b.l. 25 .zip priedas) pateiktais paaiškinimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Viada LT“ jai perduotus nekilnojamuosius daiktus (degalinę ir kiemo statinius) valdo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Nors tokia jungtinės veiklos sutartis į bylą nėra pateikta, tačiau šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame yra fiksuota žyma apie 2016 m. gruodžio 30 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį dėl paminėtų UAB „Okseta“ priklausančių nekilnojamųjų daiktų (nekilnojamojo turto registro išrašo 8.1 punktas, e. bylos t. 1, b.l. 35-36). Tai rodo, kad UAB „Viada LT“ jai perduotus daiktus valdė kaip „verslo turtą“, ir kad šio turto nėra apskaičiusi savo įmonės apskaitoje. Dėl tos priežasties UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. rašte pateikta informacija apie kuro kolonėlės ir kuro užpylimo sistemos įvedimą į eksploataciją nuo 2000 ir 2015 metų, negali būti laikoma tikslia ir išsamia. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Viada LT“ 2019 m. sausio 7 d. rašte yra pateikta informacija apie nekilnojamojo turto įvedimą į eksploataciją, o ne apie sumontuotos degalų įpylimo įrangos įvedimą į eksploataciją.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie degalų užpylimo įrangos eksploatavimo terminą, be pagrindo rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (e. bylos t. 1, b.l. 29-37), nes jis objektyviai negali nei paneigti, nei patvirtinti duomenų apie konkrečią degalinėje sumontuotą įrangą, jos tipą ar įrengimo datą. Šiame išraše yra pateikiami tik duomenys apie nekilnojamuosius daiktus – pastatą degalinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (rezervuarus ir kolonėles), bet šiame išraše nėra pateikiami duomenys apie konkrečią kolonėlėje sumontuotą degalų įpylimo įrangą, kuri nėra nekilnojamasis daiktas ir kurios įrengimui ar remontui nėra reikalingas statybos leidimas bei aktas apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Degalų užpylimo įrangos būklės bei sumontavimo momento neįrodo nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamojo daikto (kolonėlės) statybą.
15. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės sprendimas taikyti 5 proc. metinį nusidėvėjimą yra paremtas SISTELOS Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvu (e. bylos t. 1, b.l. 1, priedai .jpg formatu), tačiau kaip minėta, apgadinta degalų įpylimo įranga nėra nei statinys, nei nekilnojamasis daiktas ir šios įrangos eksploatavimo terminas nėra tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo daikto (statinio) naudojimo trukme, kuri skaičiuojama nuo nekilnojamojo daikto statybos pabaigos ar tokio nekilnojamojo daikto savininko sprendimo pradėti šio daikto eksploataciją.
16. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės į šią bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu apgadinta degalų įpylimo įranga buvo eksploatuota trumpiau nei tris mėnesius, ir kad atsakovė be pagrindo skaičiavo šios įrangos nusidėvėjimą 428,39 Eur sumai.
17. Teismas pažymi, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai apie apgadintą įrangą ir jos būklę nebuvo ir nėra būtini sprendžiant dėl šiai bylai reikšmingų faktų. Tačiau šie įrodymai, įskaitant duomenis apie degalinės įrangos metrologinę patikrą, papildomai patvirtina apeliacinės instancijos teismo konstatuotus faktus. Nėra pagrindo manyti, kad apeliantė pateikdama šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui siektų piktnaudžiauti procesu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių naujų įrodymų prijungimas neprieštarauja civilinio proceso tikslams (CPK 314 straipsnis).
18. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas nustatė kitaip vertindamas įrodymus nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkina ir dėl ginčo esmės priima naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė nei sugadintos įrangos nusidėvėjimo skaičiavimo pagrindo, nei to, kad ieškovės kompensuota sugadintos įrangos atkūrimo vertė yra per didelė. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovei priteisiama 428,39 Eur nuostolių ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
19. Atsižvelgiant į procesinę ginčo baigtį teismas taip pat perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas priteisia ieškovei iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus įrodymus sudaro 30 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (15 Eur už ieškinį ir 15 Eur už apeliacinį skundą).
20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 11005183, iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiai veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 428,39 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 39 ct) nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.