- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 2YT-2800-322/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00186-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus palikimo priėmimo tikslu: 1) kad E. R., a.k. (duomenys neskelbtini)yra pareiškėjo V. R. sesuo; 2 kad V. R. priėmė E. R., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjo procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir pareiškėjo pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašymą palaiko.
Suinteresuotas asmuo J. K. dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Dėl giminystės juridinio fakto nustatymo.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. R. sesuo.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis.).
Pareiškėjas paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kad E. R., gimusi (duomenys neskelbtini) yra jo, V. R., gimusio (duomenys neskelbtini) sesuo. Pareiškėjas pageidauja paveldėti E. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimą, tačiau jų giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose( gimimo liudijimuose) skiriasi jų pačių bei jų tėvų vardai ir pavardės, o būtent: pareiškėjo gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ įrašyta „ R. K., K.“, o grafoje „motina“ įrašyta „R. P., J.“. Tuo tarpu E. R. gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ įrašyta „R. K., V.“, o grafoje „motina“ įrašyta „L. P.“( b.l.9,100.
Iš pareiškėjo paaiškinimo matosi, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) R. K. ir R.( L.) P. šeimoje, be jo ( pareiškėjo) šeimoje augo seserys L., E. ir J. bei brolis K.( šiuo metu visi išskyrus seserį J. yra mirę). Šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, o motina (duomenys neskelbtini) metais, pareiškėjo seserys, tame tarpe ir E. persikėlė ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo J. K.( ikisantuokinė pavardė R.), pareiškėjo V. R. sesuo, patvirtino pareiškėjo parodymus, kad E. R., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo jos ir V. R. sesuo.
Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą matosi, kad (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta K. ir P. iki santuokos L. R. duktė vardu E., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime.
Akivaizdu, kad pareiškėjo ir E. R., mirusios (duomenys neskelbtini) asmens ir giminystę patvirtinančiuose dokumentuose yra neatitikimų: „R.“ ir „R.“ , duomenys apie tėvus taip pat turi netikslumų: motina - „P.“, P.“, tėvas – „ R.“, „R.“. Šiuos neatitikimus giminystę patvirtinančiuose dokumentuose ištaisyti Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyrius atsisakė, vienok pripažintina, kad netikslumai nėra esminiai, tai yra pavardės iš esmės nesiskiria, nėra visiškai skirtingos. Be to, iš teismui pateikto išrašo iš 1950-1951 metų (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos ištraukos matosi, kad R. P. šeimą sudarė: R. P., K., R. K., K., R. L., K., R. E., K. ir R. V., K.( b.l.69).
Kaip minėta, suinteresuotas asmuo J. K. su pareiškimu sutinka ,tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas, todėl tenkintinas – prašomas juridinis faktas dalyje nustatytinas.
Dėl palikimo priėmimo faktiškai palikimą pradėjus valdyti juridinio fakto nustatymo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog E. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Po E. R. mirties liko jos palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( 3.3500ha) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( 1.5400 ha).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų - pareiškėjo bei suinteresuoto asmens J. K. ir liudytojo S. L. paaiškinimus nustatė, jog mirus E. R., jos brolis V. R. valdė ir tvarkė jos palikimą, rūpinosi žemės priežiūra ir nuoma. Šie pareiškėjo veiksmai patvirtina, kad po palikėjos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, pareigingai juo rūpinosi ir rūpinasi bei naudojasi ir prižiūri iki šiol.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus E. R.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po E. R. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas V. R. po savo sesers E. R. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – prižiūri ir rūpinasi paveldėtu turtu( nuomoja žemės sklypus), su turtu elgiasi kaip savininkas, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nenustatyta, kad šiems jo veiksmams kas nors prieštarautų. Artimi mirusiosios giminaičiai( sesuo J. K.), kuri turėjo teisę paveldėti, nustatytu terminu nesikreipė į notarą, ji įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, tačiau jokių prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kadangi pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 33, 96 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo V. R., a.k(duomenys neskelbtini), sesuo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad V. R., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš V. R. 33,96 Eur( trisdešimt tris eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.