Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-07-04 · Byla Nr. Ik-1690-331/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
Ik-1690-331/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02804-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. O.
Atsakovas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams
Administracinė byla Nr. I-1690-331/2012Proceso Nr. 3-61-3-02804-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui V. O. (V. O.), atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) dėl nutarimų, sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimu Nr. 28-1-1104 pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui pirkti maisto produktų, 2011-11-09 nutarimu Nr. 28-1-1170 skirtos 5 paros baudos izoliatoriuje. Kalėjimų departamentas 2011-11-23 sprendimu Nr. 2S-4327 Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimą Nr. 28-1-1104, 2011-12-06 sprendimu Nr. 2S-4471 Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-11-09 nutarimą Nr. 28-1-1170 paliko nepakeistus. 2011-12-08 Kalėjimų departamentas sprendimu Nr. 2S-4526 atsakė į pareiškėjo 2011-11-10 pareiškimą ir 2011-11-22 prašymą dėl mokėjimo už elektros energiją.

Pareiškėjas skundais (b. l. 1, 28-29, 41, 49, 57, 66), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimą Nr. 28-1-1104, 2011-11-09 nutarimą Nr. 28-1-1170, Kalėjimų departamento 2011-11-23 sprendimą Nr. 2S-4327, 2011-12-06 sprendimą Nr. 2S-4471, 2011-12-08 sprendimą Nr. 2S-4526 bei ištirti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymo Nr. V-46 teisėtumą.

Paaiškino, kad skundžiami Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimas Nr. 28-1-1104, 2011-11-09 nutarimas Nr. 28-1-1170, Kalėjimų departamento 2011-11-23 sprendimas Nr. 2S-4327, 2011-12-06 sprendimas Nr. 2S-4471 neatitinka Bausmių vykdymo kodekso komentaro 112, 113 straipsnių ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005-12-23 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-415, 17 ir 21 punktų. Patalpose, kuriose jam būti draudžiama ir kuriose jis buvo sulaikytas bei už tai nubaustas, nėra kontrolinio praleidimo punkto ar įspėjamųjų ženklų, perspėjančių, kad į tas patalpas įeiti draudžiama. Prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento 2011-12-08 sprendimą Nr. 2S-4526 pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymas Nr. V-46 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-04-15 įsakymas Nr. 3-106 prieštarauja vienas kitam. Teigiama, kad pareiškėjas naudojasi televizoriumi, žaidimų aparatu ir personaliniu kompiuteriu, kurių bendras naudojimosi laikas yra 8 val. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-04-15 įsakymu Nr. 3-106 patvirtintoje dienotvarkėje yra nustatyta, kad laisvalaikis, kurio metu gali naudotis elektros prietaisais yra tik 1 valanda - nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymo Nr. V-46 negalima tinkamai įvykdyti, nes pareiškėjas mokosi ir lanko socialinę programą. Teigia, kad nuteistieji yra išlaikomi biudžeto lėšomis, prie kurio sudarymo prisideda ir pareiškėjo artimieji.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunduose išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 84-86) paaiškino, kad pareiškėjo argumentai, jog patalpose, kuriose jam būti draudžiama ir kuriose jis buvo sulaikytas bei už tai nubaustas, nėra kontrolinio praleidimo punkto ar įspėjamųjų ženklų, perspėjančių, kad į tas patalpas įeiti draudžiama, nėra reikšmingi ir nepanaikina jo atsakomybės už pažeidimo padarymą, nes vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto nuostatomis nuteistiesiems leidžiama būti tik to būrio, kuriame gyvena ar dirba patalpose, o lankytis kituose būriuose be įstaigos direktoriaus leidimo yra draudžiama. Teisės aktų reikalavimai nuteistiesiems yra žinomi.

Atkreipė dėmesį, kad V. O. tą patį pažeidimą padarė kelis kartus iš eilės - 2011-10-20 ir 2011-11-09 jis buvo sulaikytas būtent tose pačiose patalpose (1 korpuso trečiojo aukšto koridoriuje), kuriose nedirba ir negyvena, taigi pareiškėjui buvo gerai žinoma, kad lankydamasis toje patalpoje jis daro pažeidimą, už kurį jam bus skirta nuobauda. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 21 punktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą, nuo 2010-01-27 neteko galios (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymas Nr. 1R-22).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginys, jog laisvalaikis, kurio metu gali naudotis turimais elektros prietaisais, yra nuo 20.00 val. iki 21.00 val., nepagrįstas, nes Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-04-15 įsakymu Nr. 3-106 patvirtintoje dienotvarkėje nustatyta, kad laikas, kai nuteistieji nedalyvauja socialinės bei psichologinės reabilitacijos programose, taip pat laikas, kai nuteistieji nedirba ir nesimoko - priskiriamas laisvalaikiui. Bausmių vykdymo kodekse nustatant pareigą nuteistiesiems mokėti už sunaudotą elektros energiją buvo siekiama tik iš dalies kompensuoti išlaidas už suvartotą elektros energiją, taip pat mokyti ir ugdyti nuteistuosius taupyti elektros energiją, susimokėti už gautas paslaugas, taip pat kai kuriuos nuteistuosius paskatinti dirbti ir užsidirbti, sumažinti buitinių prietaisų, kurie neretai fiziškai susidėvėję, nesaugūs naudoti bei sumažinti laisvės atėmimo vietų elektros instaliacijų apkrovas ir išlaidas elektros energijai. Kalėjimų departamento direktoriui prieš priimant 2010-02-24 įsakymą Nr. V-46 buvo surinkti duomenys, kokius buitinius prietaisus turi nuteistieji, įvertintas jų galingumas ir, atsižvelgiant į vidutinį vartojimo laiką per parą, preliminariai paskaičiuotas galimas mėnesinis mokestis. Vartojimo laikas nustatytas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymo Nr. 4-350 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priedą. Bausmę atliekantis nuteistasis, derindamas savo poreikius ir galimybes, pats turi nuspręsti, kuriais elektros prietaisais nori naudotis ir privalo įvertinti tai, ar galės sumokėti už jų sunaudotą elektros energiją.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo Kalėjimų departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 108-109) paaiškino, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimas Nr. 28-1-1104 priimtas remiantis 2011-10-18 Vidaus tyrimų skyriaus viršininko R. U. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-3 524 ir 2011-10-19 V. O. rašytiniu pasiaiškinimu, taip pat atsižvelgiant į nuteistojo charakteristiką bei elgesį bausmės atlikimo metu. 2011-11-09 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-1170 V. O. buvo skirta nuobauda už pakartotinį visiškai analogišką teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjo argumentas, kad tose patalpose, kuriose jam būti draudžiama ir kuriose jis buvo sulaikytas bei už tai nubaustas, nėra kontrolinio praleidimo punkto ar įspėjamųjų ženklų, perspėjančių, kad į tas patalpas įeiti draudžiama, todėl, būdamas tose patalpose, jis nepadarė jokio pažeidimo, nėra reikšmingas ir nepanaikina jo atsakomybės už pažeidimo padarymą, nes nuteistiesiems leidžiama būti tik to būrio, kuriame gyvena ar dirba patalpose, o lankytis kituose būriuose be įstaigos direktoriaus leidimo yra draudžiama. V. O. tokį patį pažeidimą padarė kelis kartus iš eilės, t.y. ir 2011-10-20 ir 2011-11-09 jis buvo sulaikytas būtent tose pačiose patalpose (1 korpuso trečioje aukšto koridoriuje), kuriose nedirba ir negyvena. 2012 metų pradžioje (2012-01-23 ir 2012-02-23) V. O. vėl savavališkai lankėsi patalpose, kuriose negyvena, nedirba ir neturi direktoriaus leidimo lankytis. Puikiai žinodamas, kad daro pažeidimą ir už tai turės prisiimti atsakomybę, pareiškėjas vis tiek sąmoningai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-10-20 nutarimo Nr. 28-1-1104, 2011-11-09 nutarimo Nr. 28-1-1170, kuriais V. O. paskirtos drausminės nuobaudos (draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktų ir 5 paros baudos izoliatoriaus) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, Kalėjimų departamento 2011-12-08 sprendimo Nr. 2S-4526, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2011-11-10 pareiškimą ir 2011-11-22 prašymą dėl elektros prietaisų naudojimo ir elektros energijos apmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 90, 96, 99). Minėtais nutarimais paskirtas nuobaudas pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, kuris jo skundų netenkino (2011-11-23 sprendimu Nr. 2S-4327 ir 2011-12-06 sprendimu Nr. 2S-4471, b. l. 87, 93). Taigi, šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų buvimą įkalinimo įstaigose, ar yra jo kaltė dėl nustatytų pažeidimų, ar atsakovai nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių nuobaudų skyrimą nuteistiesiems.

Taip pat pareiškėjas inicijuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymo Nr. V-46, kuris yra norminis administracinis aktas, teisėtumo ištyrimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (2011-01-31 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintos Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklės (2010-05-10 redakcija) (toliau – ir Apmokėjimo taisyklės).

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str.). Taisyklių XI skyriuje reglamentuojamos nuteistųjų elgesio taisyklės ir 73 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių: 73.11. nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-10-20 nutarimu Nr. 28-1-1104 nuteistajam V. O. už 2011-10-18 padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skyrė nuobaudą - draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus, nes 2011-10-18 apie 10.23 val. savavališkai lankėsi 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-307, kurioje jis negyvena ir nedirba. Nutarimo kopiją pareiškėjas gavo 2011-10-20 (b. l. 96). Nutarimas priimtas gavus Vilniaus pataisos namų vidaus tyrimo skyriaus APS viršininko R. U. 2011-10-18 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2011-10-18 apie 10.23 val. užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. 1-307, joje buvo pastebėtas 6-ojo būrio nuteistasis V. O., kuris ten negyvena ir nedirba (b. l. 97). Dėl šio įvykio pareiškėjas 2011-10-19 pateikė paaiškinimą (b. l. 98), kuriame paaiškino, kad 2011-10-18 aplankė pažįstamą, kuris gyvena 1-307 patalpoje, 5 būryje, 2-7 būriai yra tame pačiame pastate ir nėra lokalizuoti, nėra jokių ženklų ar užrašų, kad pareiškėjui negalima lankytis. Be to, 2 ir 3, 4 ir 5, 6 ir 7 būriai turi bendrą koridorių. Lankydamasis pas pažįstamą nedaro jokių draudžiamų veiksmų (b. l. 98).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-11-09 nutarimu Nr. 28-1-1170 pareiškėjui skirta nuobauda - 5 paros baudos izoliatoriaus, nes 2011-11-08 apie 10.28 val. savavališkai lankėsi 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-ojo aukšto koridoriuje, kuriame jis negyvena ir nedirba, taip pažeisdamas BVK 12 straipsnį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Taisyklių 73.11 punktą (b. l. 90). Šis nutarimas priimtas atsižvelgus į 2011-11-08 Vidaus tyrimų skyriaus viršininko R. U. tarnybinį pranešimą, kuriame pažymėta, kad pareiškėjas 2011-11-08 apie 10.28 val. buvo pastebėtas rūkantis 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-o aukšto koridoriuje, kuriame pareiškėjui lankytis draudžiama, nes ten negyvena ir nedirba (b. l. 91). 2011-11-09 paaiškinime pareiškėjas paaiškino, kad 2011-11-08 apie 10.30 buvo pas pažįstamą 5 būryje, koridoriuje, kur rūkė. Apie tai, kad ten lankytis negali nėra jokių ženklų ar užrašų, atkreipė dėmesį, kad eidamas į valgyklą, pasivaikščiojimą turi pereiti 7 būrio koridorių. Rūkė koridoriuje, nes nėra tam skirtos vietos su atitinkančiais standartais (b. l. 92).

Šiuos nutarimus skųsdamas Kalėjimų departamentui pareiškėjas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir skunde teismui, papildomai paaiškino, kad skiriant nuobaudas jis nebuvo pristatytas į drausmės komisiją, negalėjo paaiškinti ir apsiginti žodžiu, tuo pažeidžiant BVK 143 straipsnio 7 dalį (b. l. 88-89, 94-95).

Iš pareiškėjo paaiškinimų Vilniaus pataisos namams ir teismo posėdyje matyti, kad jam gerai žinomi teisės aktų reikalavimai nesilankyti draudžiamose vietose, tai jis patvirtino teismo posėdyje. Į 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamoji patalpą Nr. 1-307 ir 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-o aukšto koridorių pareiškėjas galėjo eiti tik turėdamas pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, nes ten jis nedirba ir negyvena. Byloje nėra duomenų, kad tokį leidimą pareiškėjas turėjo. Pareiškėjas neneigia paties buvimo šiose patalpose fakto. Pareiškėjo pagrindinis nesutikimo su paskirtomis nuobaudomis argumentas yra tas, kad minėtose patalpose nėra kontrolinio praleidimo punkto ar įspėjamųjų ženklų, perspėjančių, kad į tas patalpas įeiti draudžiama. Šis argumentas prieštarauja Taisyklių 73.11 punkto reikalavimui, kuriose aiškiai nurodyta „nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia“. Kaip minėta anksčiau, ši nuostata pareiškėjui buvo žinoma, dėl to ginčo byloje nėra.

Rašytinė bylos medžiaga, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad 2011-11-08 apie 10.28 val. pareiškėjas savavališkai lankėsi 1-ojo gyvenamojo korpuso 3-ojo aukšto koridoriuje, o 2011-10-18 apie 10.23 val. savavališkai lankėsi 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-307, kuriuose jis negyvena ir nedirba, neturėdamas leidimo ir tokiais savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Nuobaudos paskirtos laikantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio reikalavimų, t. y. įgalioto pareigūno per nustatytą terminą, yra tinkamai individualizuotos. Pareiškėjui paskirtos galimos nuobaudos, nustatytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nuobaudos nėra per griežtos, nes abu pažeidimai yra analogiški, kaip matyti iš 2012-03-13 charakteristikos, padaryti ne pirmą kartą (2009-06-05 pareiškėjui skirtas papeikimas už savavališką lankymąsi ten kur nedirba ir negyvena). Tokio paties pobūdžio pažeidimus pareiškėjas padarė ir 2012-01-23 ir 2012-02-23 (b. l. 110-111).

Nutarimai yra pagrįsti teisės aktais, motyvuoti, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Kalėjimų departamento 2011-11-23 sprendimas Nr. 2S-4327 ir 2011-12-06 sprendimas Nr. 2S-4471 taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas sutinka su Kalėjimų departamento pozicija, išdėstyta 2011-12-06 sprendime Nr. 2S-4471, jog skiriant pareiškėjui nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių – nėra būtina jį svarstyti Drausmės komisijoje. Pareiškėjo nurodomame BVK 143 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „<...> Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos nuobaudos numatytos BVK 142 straipsnio 1 dalyje, todėl pataisos įstaigos direktoriui nereikalingas Drausmės komisijos teikimas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų jam apskaičiuotomis elektros energijos išlaidomis už 2011 m. rugsėjo mėnesį, pareiškimu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b. l. 100-101), kuriame paaiškino, kad jis mokosi ir lanko socialinę programą, todėl laisvalaikio turi nuo 20.00 val. iki 21. 00 val., todėl vienu metu negali naudotis visais turimais elektros prietaisais, už kuriuos turi mokėti. 2011-11-22 pareiškėjas Kalėjimų departamentui pateikė prašymą nenagrinėti jo pareiškimo dėl elektros apskaičiavimo 2011 m. rugsėjo mėnesį 21 dienos naudojimosi televizoriumi, kitą pareiškimo dalį prašė išnagrinėti (b. l. 102).

Kalėjimų departamentas 2011-12-08 raštu Nr. 2S-4526 „Dėl pareiškimo ir prašymo“ atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, pareiškėjo pareiškimo dalį, susijusią su televizoriaus naudojimu, laikė baigtu, pasiūlė nenaudojamus prietaisus atiduoti į sandėlį arba gražinti artimiesiems, informavo, kad už visų turimų prietaisų sunaudotą elektros energiją pareiškėjas turės mokėti vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 nustatyta tvarka ir įkainiais. Atsakovas informavo, kad nuteistiesiems būriuose įrengtuose poilsio kambariuose, kur nuteistieji gali žiūrėti televizorių, klausytis radijo, skaityti periodinę spaudą, už jų sunaudotą elektros energiją mokėti nereikia (b. l. 99).

BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos ir išlaidos už sunaudotą elektros energiją apmokamos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles.

Taigi, Kalėjimų departamento direktorius 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtino Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisykles (2010-05-10 redakcija) (toliau – ir Apmokėjimo taisyklės). Pagal Apmokėjimo taisyklių 1 punktą nuteistųjų naudojamų BVK 96 straipsnio 1 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų, naudojančių elektros energiją, elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (w) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą. Pagal Apmokėjimo taisyklių 2 punktą, elektros prietaiso galia nustatoma pagal gamintojo ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje nurodytą elektros prietaiso galią. Kai elektros prietaiso tikslios galios nustatyti negalima (nenurodyta ant elektros prietaiso ar jo techninėje dokumentacijoje, arba informacija apie elektros prietaiso galią yra nutrinta ar kitaip pažeista), elektros prietaisui nustatoma vidutinė galia: vaizdo leistuvui – 20 W; kompiuterinių žaidimų aparatui – 50 W; garso grotuvui – 60 W; televizoriui – 80 W; kompiuteriui – 250 W; vandens šildytuvui – 1500 W; plaukų džiovintuvui – 1500 W; virduliui – 1800 W, skrudintuvui – 900 W, sumuštinių keptuvei – 700 W, stalinei lempai – 60 W. Pagal Apmokėjimo taisyklių 3 punktą, atsižvelgiant į nuteistųjų dienotvarkę, surinktą informaciją apie nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų realią veikimo trukmę per parą ir vadovaujantis protingumo principu, nustatoma tokia elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą: vaizdo leistuvui – 2 h; kompiuterinių žaidimų aparatui – 2 h; garso grotuvui (radijo imtuvui) – 4 h; televizoriui – 4 h; kompiuteriui – 4 h; vandens šildytuvui – 1 h; plaukų džiovintuvui – 0,2 h; virduliui – 0,5 h, skrudintuvui – 0,5 h; sumuštinių keptuvei – 0,5 h; stalinei lempai – 5 h. Remiantis Apmokėjimo taisyklių 5 punktu, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos mėnesiui, dauginant paros išlaidas iš mėnesio dienų skaičiaus. Kai nuteistasis pataisos įstaigoje buvo ne visą mėnesį, išlaidos už sunaudotą elektros energiją apskaičiuojamos paros išlaidas dauginant iš pataisos įstaigoje nuteistojo realiai būtų dienų skaičiaus. Apmokėjimo taisyklių 8, 9 punktuose numatyta, kad pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus; kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą.

Pagal Apmokėjimo taisyklių 11 punktą įgaliotas darbuotojas šių taisyklių 8 punkte numatytus sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir šiose taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos. Bendra nurašytų iš nuteistųjų asmeninių sąskaitų lėšų suma iš dalies kompensuojamos pataisos įstaigos išlaidos elektros energijai.

Pareiškėjas kameroje naudojasi šiais elektros prietaisais: televizoriumi (70 W), kompiuteriniu žaidimų aparatu (35 W), staline lempa (60 W) bei kompiuteriu (65 W) (b. l. 3, 7). Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, jog naudojasi šiais elektros prietaisais, tačiau iš esmės nesutinka su šių elektros prietaisų nustatoma vidutine veikimo trukme per parą pagal Apmokėjimo taisyklių 3 punktą (televizorius - 4 h, kompiuterinis žaidimų aparatas - 2 h, stalinė lempa - 5 h, kompiuteris - 4 h), teigia, kad realiai turimais prietaisais tiek per parą nesinaudoja, nes laisvalaikio turi tik 1 valandą.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais sutikti negali, nes nuteistiesiems suteikta teisė kai kuriais elektros prietaisais naudotis nemokamai poilsio kambariuose (pvz. televizoriumi), nuteistieji turi teisę naudotis ir tam tikrais asmeniniais elektros prietaisais, tačiau tokiu atveju už suvartotą elektros energiją turi atsiskaityti pagal Apmokėjimo taisyklėse nustatytą tvarką. Teismo vertinimu, nuteistųjų teisės nėra pažeidžiamos apmokestinus elektros prietaisus pagal Apmokėjimo taisyklių 3 punkte elektros prietaiso vidutinę veikimo trukmę per parą. Tokia skaičiavimo tvarka atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Tikslesnė apskaita nėra įmanoma, nes daugumoje kamerų nuteistieji dažniausiai kali ne po vieną, todėl akivaizdu, kad nėra galimybės kiekvienam nuteistajam įrengti elektros skaitiklį. Pareiškėjas turi keletą elektros prietaisų, kuriais, kaip teigia, ne visą laiką naudojasi, todėl jam suteikta galimybė nenaudojamus prietaisus atiduoti į sandėlį, arba artimiesiems. Tokiu atveju, jam nebus skaičiuojamas elektros sunaudojimas. Teismo vertinimu, Apmokėjimo taisyklių taikymas nepažeidžia nuteistųjų teisių.

Teismas sutinka su Kalėjimų departamento argumentu, kad pareiškėjo teiginys, jog laisvalaikio turi tik 1 valandą, yra nepagrįstas. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-04-15 įsakymu Nr. 3-106 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurią nuo 10.00 val. iki 20.00 val. nustatytas laikas socialinės reabilitacijos grupinėms priemonėms, psichologinei terapijai, mokymuisi, dalyvavimui projektuose; nuo 9.30 val. iki 12.40 val. yra laisvalaikis (nedirbantiems ir nesimokantiems); laikas, kai nuteistieji nedalyvauja socialinės bei psichologinės reabilitacijos programose, taip pat laikas, kai nuteistieji nedirba ir nesimoko - priskiriamas laisvalaikiui (b. l. 6). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2011-2012 mokslo metais nuo 2011-09-01 mokosi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą 10 klasėje (b. l. 31), dalyvavo „Simuliacinio žaidimo „Mano kelias“ 2 versija“ projekte 2011-09-19 - 1 val., 2011-09-29 – 2 val., kas savaime nereiškia, kad pareiškėjo mokymasis ir dalyvavimas socialinėje programoje kiekvieną dieną užtrunka nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o jis turi tik 1 valandą laisvalaikio nuo 20.00 val. iki 21.00 val.

Teismas laiko, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas 2011-12-08 sprendimą Nr. 2S-4526 „Dėl pareiškimo ir prašymo“, laikėsi visų reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Į pareiškėjo skundą atsakė laiku, skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo reikalavimo ištirti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-02-24 įsakymo Nr. V-46 teisėtumą, konstatuotina, kad prašymas yra abstraktaus pobūdžio, nėra grindžiamas teisiniais argumentais, Kalėjimų departamento direktorius turi teisę tvirtinti elektros energijos sunaudojimo taisykles (BVK 96 straipsnio nuostatos). Teismui nekyla abejonių dėl įsakymo teisėtumo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas, jeigu jis grindžiamas ne teisiniais argumentais (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Irena PaulauskienėJūra Marija Strumskienė