- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-768-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38065-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „Corpus A“
- Atsakovas
- UAB „Avere“
- Kategorijos
- 4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Corpus A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovei UAB „Avere“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Avere“, prašydama priteisti iš atsakovės 2 014,33 Eur skolos, 117,10 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra pastato (duomenys neskelbtini) Vilnius, bendro naudojimo patalpų administratorius. Pastato administravimo pagrindas – 2005-10-26 tarp UAB „Corpus A“ ir UAB „Žirmūnų vizija“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Atsakovei nuo 2011-07-20 nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė naudojasi ieškovo teikiamomis bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir administravimo paslaugomis, tačiau už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., ieškovei nesumokėjo.Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktinį paslaugų suteikimą. Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja antkainį nuo paslaugų, kurias teikia tretieji asmenys, atsakovei nėra žinoma tiksli suma be antkainio už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, todėl atsakovė negali atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Avere“ ieškovės UAB „Corpus A“ naudai 282,70 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 282,70 Eur nuo 2014-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjo ieškovės reikalavimų dalį dėl 1 155,80 Eur skolos priteisimo. 2017-04-04 teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad susipažinęs su ieškovės papildomai pateiktais įrodymais ir atlikę detalius skaičiavimus, atsakovė sutiko su reikalavimais dėl 260,35 Eur priteisimo už atliktus papildomus darbus ir medžiagas, taip pat su 22,35 Eur reikalavimu už vandens bendroms reikmėms pardavimo kainą. Atsakovei pripažinus reikalavimus, šią ieškinio dalį teismas tenkino (CPK 268 str. 5 d., CK 6.38 str., 6.716 str., 4.82 str.).
Dėl ieškovės teisės reikalauti „antkainio“
Spręsdamas klausimą ar ieškovas turi teisę iš atsakovo reikalauti daugiau negu už šias paslaugas yra pats sumokėjęs tiesioginiams paslaugos teisėjams, teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš specifinės paslaugos, kuri iš esmės yra būtina, teikimo. Teisės aktais (CK 4.83 – 4.86 str., 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatais ir susijusiais poįstatyminiais teisės aktais) aiškiai apibrėžtos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus teisės ir pareigos lemia aiškinimą, kad tokios paslaugos teikėjas gauna atlygį už administravimo paslaugas, kuris apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir į kurio apskaičiavimo formulę, be kita ko, įtraukiamas administratoriaus pelnas. Tuo tarpu už konkrečias suteiktas kitas paslaugas reikalauti sumų, didesnių, nei jos faktiškai kainavo administratoriui, iš paslaugos gavėjo, bendrosios dalinės nuosavybės turėtojo, įvertinus tai, kad rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo kaip ir dėl jų kainos šalys nėra sudariusios, administratorius neturi teisės. Todėl teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus apie tai, kad jis yra pelno siekiantis subjektas, todėl pagrįstai reikalauja sumos už paslaugas su antkainiu, o su tuo nesutinkantis atsakovas turi pareigą įrodyti, kad reikalaujama suma neatitinka rinkos kainos.
Dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovei už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą
Teismas nurodė, kad teritorijos tvarkymo ir bendrųjų patalpų valymo paslaugos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, byloje nėra duomenų, kad dėl šių paslaugų būtų sprendęs patalpų savininkų susirinkimas, atsakovė tokioms išlaidoms sutikimo nėra davusi. Todėl pareigos tokių išlaidų apmokėti atsakovė neturi. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodytų išlaidų nurodė neapmokanti ir dėl to, kad ieškovė nedetalizuoja jų susidarymo pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovės reikalavimą aptariamoje dalyje atmetė.
Dėl išlaidų už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą
Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai (statinio techninės priežiūros žurnalų kopijos, gaisrinės automatikos įrenginio techninės priežiūros ir remonto apskaitos žurnalo kopija, statinio apžiūros aktų kopijos, administratoriaus darbų žurnalo kopija, objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje dirbusių ieškovės darbuotojų darbo grafikų kopijos patvirtina, kad nurodomos paslaugos ieškovės buvo teikiamos. Ieškovė nurodė, kad paslaugų už pastato konstrukcijų priežiūrą ir inžinerinės įrangos priežiūrą, atliekamą ūkvedžio tarifas apskaičiuotas laikantis 2006-06-07 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-1206 patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo apskaičiavimo metodikos, kurioje nurodytos tarifo paskaičiavimo formulė ir jos dedamosios dalys. Tačiau teismui net kelis kartus nustačius terminą pateikti konkretiems skaičiavimams, iš kurių būtų matyti, kaip ieškovė apskaičiavo taikomą tarifą, taip pat nurodyti, pagal kurią formulę tarifas buvo paskaičiuotas, nurodyti taikytas formulės dedamąsias bei pateikti taikytų dedamųjų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), ieškovė tokios pareigos nevykdė. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo taikyto tarifo už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą, pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, teismas pažymėjo, kad dalį reikalavimų atsakovė pripažino po to, kai atsakovė pateikė detalius paskaičiavimus bei įrodymus, tokius reikalavimus pagrindžiančius. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę ir prašė pateikti detalią informaciją apie mokesčius už paslaugas, taip pat dėstė savo poziciją dėl individualios sutarties sudarymo. Ieškovė, atsakydama atsakovei į paklausimą, laikėsi pozicijos, analogiškos dėstomai šioje byloje ir šiuo teismo sprendimu pripažintos nepagrįsta. Dar atsiliepime į ieškinį, teisme gautame 2014-12-05, atsakovė prašė ieškovą pateikti įrodymus tiek apie suteiktų paslaugų faktą, tiek apie tai, kokiu būdu ir kuo remiantis apskaičiuoti reikalaujami mokesčiai. 2015-03-16 teismas įpareigojo ieškovę pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimų pagrįstumą. Byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti reikalavimų pagrįstumą. Papildomus įrodymus pateikti ieškovę įpareigojo ir iš naujo nagrinėjantis bylą pirmosios instancijos teismas. Ieškovė įrodymus į bylą teikė dalimis, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė, o atsakovė neturėjo galimybės tinkamai ir laiku įvertinti jam reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylankės teismo 2017-06-06 sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas ir iš UAB „Avere“ priteisti įsiskolinimą: 34,99 Eur už šiukšlių išvežimą, 25,01 Eur už priešgaisrinės signalizacijos patikrą, 138,38 Eur už teritorijos tvarkymą, 299,88 Eur už bendrojo naudojimo patalpų valymą, 374,84 Eur už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą bei bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti dalį skolos už šiukšlių išvežimą ir signalizacijos patikrą
9.1. Ieškovė ginčo laikotarpiu nuo 2011-07 mėn. iki 2014-09 mėn. administravo bendro naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (plotas 6374,44 kv. m) (patalpos). Administravimo pagrindas – bendradarbiavimo sutartis su patalpų statytoja UAB „Žirmūnų vizija“. Todėl nagrinėjant ginčą teismas privalėjo atsižvelgti į sutarčių laisvės principą. Ieškovė su UAB „Žirmūnų vizija“ buvo suderinusi įkainius už patalpų administravimą, su kitais patalpų savininkais buvo sudarytos individualios sutartys, kuriose yra aptarti konkretūs paslaugų teikimo tarifai. Tokią sutartį ieškovė bandė sudaryti ir su atsakove, tačiau pati atsakovė jos atsisakė. Tarifai taip pat buvo skelbiami skelbimų lentoje. Lygiateisiškumo principas sąlygoja, kad atsakovas privalo mokėti mokesčius kaip ir kiti patalpų savininkai.
9.2. Pagal CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d. savininkai privalo proporcingai prisidėti prie patalpų išlaikymo, todėl visi mokesčiai yra skaičiuojami atsižvelgiant į bendrą patalpų plotą ir konkretaus savininko patalpų plotą. Bendras patalpų Kareivių g. 19, Vilniuje plotas yra 6 374,44 kv. m., o atsakovo patalpų yra 60,41 kv. m.
9.2.1. Dėl gaisrinės signalizacijos sistemų priežiūros ir eksploatacijos. Mokesčio apskaičiavimo formulė: 60,41 x 0,14 = 8,46 Lt/mėn. (be PVM). Būtent 8,46 Lt/mėn. ir buvo paskaičiuota visuose mokėjimo pranešimuose atsakovui (el. b. tomas 1, 13-89 psl.), todėl nėra abejonės dėl skaičiavimų pagrįstumo.
9.2.2. Dėl šiukšlių išvežimo. Mokesčio apskaičiavimo formulė: 60,41 x 0,1384 = 8,36 Lt/mėn. (be PVM). Būtent 8,36 Lt/mėn. ir buvo paskaičiuota mokėjimo pranešimuose atsakovei. Tarifas keitėsi 2012-03-01 – 0,1415 Lt/ kv. m. ir 2014-06-01 – 0,1829 Lt/ kv. m. Tarifas keitėsi todėl, kad 2011-11-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-284 buvo padidintas komunalinių atliekų sąvartyno tarifas ir 2014-03-05 sprendimu Nr. 1-1732 „Dėl tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo įsigaliojo padidinti mišrių komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifai.
9.3. Rizika ir ekonomija dėl to kokiomis sąlygomis administratorius susitars dėl konkrečių paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis yra išimtinai administratoriaus atsakomybė ir reikalas. Priešingas aiškinimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, nelogiškas ir prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Kitoks situacijos aiškinimas reikštų ir tai, kad administratoriai apskritai nebūtų suinteresuoti susitarti geromis sąlygomis su paslaugų teikėjais, nes administratorių pelnui, veiklos sąnaudoms jokios įtakos paslaugų teikėjų taikomi tarifai neturėtų – viskas automatiškai būtų perkeliama gyventojams. Todėl galutiniame rezultate nukentėtų ne kas kitas, o patys gyventojai. Ieškovę administratoriumi skyrė ne savivaldybė, t. y. administravimo pagrindas yra ne administracinis aktas, o sutartis, todėl sprendimas, kuriuo paneigiamas sutarčių laisvės principas, kitų patalpų savininkų teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas, yra aiškiai nepagrįstas. Be to faktas, jog atsakovė nebuvo sudariusi sutarties su ieškove, nesuteikia teisinio pagrindo atsakovei mokėti mažiau už paslaugas nei visi likę pastato (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojai pagal beveik 10 metų galiojančius tarifus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą
9.4. Teismo išvados, jog atsakovė neprivalo mokėti už bendrųjų patalpų ir teritorijos valymą, kadangi minėti darbai nėra susiję su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, prieštarauja CK 4.83, 4.84 ir 4.85 str. turiniui, statybos reglamentams galiojusiems ginčo paslaugų teikimo laikotarpiu bei suformuotai teismų praktikai.
9.5. Atsakovė byloje neįrodinėjo fakto, jog teritorijos ir patalpų valymo paslaugos nebuvo teikiamos arba tai buvo daroma netinkamai, priešingai nurodytų paslaugų suteikimo faktą patvirtina 2015-01-15 pateikti įrodymai – 2015-01-07 pažyma dėl darbuotojų, kurie atliko minėtas paslaugas ir darbuotojų darbo grafikai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atmesti reikalavimą dėl skolos už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą.
9.6. Patalpų ir lauko teritorijos valymo paslaugos yra teikiamos pačios ieškovės, todėl joks papildomas atlygis nuo tiesioginių paslaugų teikėjų sąskaitų nėra taikomas. Dėl nurodytų priežasčių, nustatytas tarifas už nurodytas paslaugas nėra susijęs su klausimais dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl teismas nepagrįstai reikalavo ieškovės detalizuoti jo asmeniškai teikiamų patalpų ir teritorijos valymo paslaugų kainos sudedamąsias dalis ir vėliau tuo pagrindu atmetė ieškovo reikalavimą.
Dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti išlaidas už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą
9.7. Tarifas už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą bei ūkvedžio išlaikymą yra fiksuotas ir nustatytas sutartiniais pagrindais, bei taikomas visiems patalpų savininkams vienodas. Ieškovė nėra administratorius CK nustatyta tvarka, o yra paslaugų tiekėjas, teikiantis paslaugas už sutartyse nustatomą kainą, todėl nustatytas tarifas yra šalių sutarimu, atsižvelgiant ir neviršijant Vilniaus miesto savivaldybės reglamentuojamų tarifų ribų, jei tokios yra nustatytos.
9.8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog ieškovės, administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tarifai ir įkainiai yra apskaičiuoti, vadovaujantis privalomųjų darbų sąrašu, patvirtintu teisės aktais ir remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, darbo apmokėjimo aktais bei remiantis faktine šių darbų kaina ir atlikimo grafiku bei rekomendacijomis daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir nuolatinės priežiūros tarifams apskaičiuoti. Ieškovė taip pat dar 2015-03-05 paaiškinimuose nurodė, jog administravimas ir pastato konstrukcijų priežiūros (60,41 m²) – pradinis tarifas – 0,145 Lt/kv. m. ir Bendro naudojimo inžinerinės įrangos priežiūra. Ūkvedys – pradinis tarifas – 0,51 Lt/ kv. m. Nuo 2012-03-01 tarifai už administravimą ir inžinerinės įrangos priežiūrą atliekamą ūkvedžio buvo perskirstyti, t. y. administravimo tarifas sumažintas nuo 0,145 iki 0,0868, o inžinerinės įrangos tarifas padidintas nuo 0,51 iki 0,5683. Pastato konstrukcijų priežiūra buvo sugrupuota ne su administravimu, bet su ūkvedžio atliekama inžinerinės įrangos priežiūra, t. y. ūkvedžiui priskirta ne tik inžinerinės įrangos priežiūra, bet ir nuolatinė techninė visų pastato konstrukcijų priežiūra, todėl atitinkamai perskirstytas ir tarifas. Bendroje sumoje paslaugų kaina nepadidėjo, kadangi 0,51+0,145 = 0,5683+0,0868. Taigi bendras šių dviejų paslaugų tarifas yra lygus 0,655 Lt/ kv. m. ir jis nekito nuo pat paslaugų teikimo pradžios.
Dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
9.9. Priešiningai nei konstatavo teismas, ieškovė teikė atsakovei informaciją tiek apie teisinį pagrindą, kuriuo jis teikia administravimo paslaugas pastate – Kalvarijų g. 19, Vilnius, tiek apie įmokų skaičiavimo metodiką bei administravimo darbų apimtį, o taip pat deklaravo, jog niekada neatsisakė ir neatsisako sudaryti sutarties su atsakove. Dėl nurodytų priežasčių, priešingai nei nurodė sprendime teismas, dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra atsakingas ne kas kitas, o pati atsakovė, nes atsakovė turėjo visas galimybes grąžinti skolą iki ieškinio pateikimo dienos, o proceso metu laikėsi pozicijos iš ieškovės visais įmanomais būdais reikalauti kuo daugiau papildomų įrodymų ir paaiškinimų, kuriuos ieškovė ir pateikė į bylą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Avere“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Dėl teismo atsisakymo priteisti dalį skolos už šiukšlių išvežimą (34,99 Eur) ir signalizacijos patikrą (25,01 Eur)
10.1. Ginčijamos sumos – 34,99 Eur ir 25,01 Eur – yra antkainis, kurį ieškovas reikalauja mokėti iš atsakovės už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas už ginčo laikotarpį nuo 2011-07-12 iki 2014-09-30. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus ir paskaičavimus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą. Pažymėtina, kad ieškovė gauna atskira atlygį už administravimą, kuris atskirai išskirtas mokėjimo pranešimuose ir joks papildomas atlygis už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, administratoriui negali būti skaičiuojamas. Pirmosios instancijos teisme metu ieškovei net tris kartus teismo nutartimis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02, 2017-04-24 ir 2017-05-08 nutartys) buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamo priteisti papildomo atlygio teisėtumą, tačiau ieškovė įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad šios konkrečios ginčijamos sumos susijusios su pastato išlaikymu ir išsaugojimu. Į bylą pateiktoje Bendradarbiavimo sutartyje jokie įkainiai nėra nurodyti ir jokie kiti susitarimai dėl įkainių taip pat nebuvo pateikti. UAB „Corpus A“ kaip pastato administratorius niekada nešaukė pastato savininkų susirinkimų dėl įkainių tvirtinimo ir balsų dauguma priimtų sprendimų tais klausimais neturi. Pagal esamą situaciją, manome, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad tarifai už šiukšlių išvežimo ir signalizacijos patikros paslaugas, tame tarpe papildomas antkainis, buvo nustatytas šalių susitarimu.
Dėl teismo atsisakymo priteisti skolą už teritorijos tvarkymą (138,38 Eur), bendrųjų patalpų valymą (299,88 Eur), bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą (374,84 Eur)
10.2. Teismas net tris kartus aiškiai įpareigojo ieškovą pateikti tarifų už administravimą bei techninę priežiūrą konkrečius skaičiavimus, atliktus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administraciniuose aktuose nustatytas metodikas, nurodant taikytas formules, konkrečias jų dedamąsias, bei pateikiant tokius apskaičiavimus bei jų pagrindą patvirtinančius įrodymus, taip pat konkrečius skaičiavimus, kuriais buvo nustatytas tarifas už teritorijos tvarkymą ir bendro naudojimo patalpų valymą. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-06 sprendime teisingai pažymėjo, kad, nesant tarp šalių susitarimų dėl paslaugų kainų, pareigą įrodyti, kad reikalaujamas atlygis už suteiktas paslaugas yra pagrįstas ir teisėtas, turi ieškovas (CPK 176, 178, 179 str.).
10.3. Bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p., 8.2. p. (su pakeitimais, patvirtintais 2012-02-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-454) nustato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas už namo (išskyrus jo šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) techninę priežiūrą, vadovaudamasis Savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, pagrįsta privalomaisiais statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206. Ieškovė, vadovaudamasi minėta metodika, privalėjo pateikti savo taikomo tarifo apskaičiavimo formules, pateikti konkrečias taikytų formulių dedamąsias bei jų skaitinį pagrindą patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
Dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas
10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-06 sprendimu atmetė ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta ir teisėta, kadangi neturėtų būti dengiamos ieškovės išlaidos už teikimą informacijos, kurią ieškovė kaip svetimo turto administratorius privalo suteikti atsakovei (turto savininkui) pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė nuo 2008-01-01 iki 2011-07-20 buvo komercinių patalpų Kareivių g. 19-183, Vilnius naudotoja pagal panaudos sutartį, o nuo 2011-07-12 tapo patalpų savininke. Per visą šį laiką atsakovė teikė prašymus ieškovui kaip Pastato administratoriui dėl informacijos suteikimo, ne kartą kreipėsi į UAB „Corpus A“ su prašymais pagrįsti teikiamų paslaugų įkainius, pateikti paslaugų teikėjų parinkimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau dokumentų ir įkainių pagrindimo negavo. Ieškovė piktnaudžiavo teise neteikdama informacijos bei reikalaudama atlygio bylinėjimosi išlaidų forma už tokio pobūdžio informacijos pateikimą. Mano, kad ieškovė piktybiškai nevykdė savo prievolių, piktnaudžiavo teisėmis. Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme keletas parengiamųjų teismo posėdžių įvyko dėl to, kad ieškovė neteikė atsakovės prašomos informacijos. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė net tris kartus neįvykdė teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų dėl informacijos pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės kaip namo bendraturtės pareigos mokėti už bendroms patalpoms suteiktas komunalines paslaugas bei jų apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. pagal ieškovės UAB „Corpus A“ išrašytus mokamuosius pranešimus.Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, ieškovė nėra paskirta namo administratore savivaldybės sprendimu, ginčo šalys nėra sudariusios sutarties dėl paslaugų teikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė faktiškai teikia objektui, kuriame atsakovė turi nuosavybės – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 60,41 kv. m. ploto – bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.
Dėl nepagrįsto atsisakymo priteisti dalį skolos už šiukšlių išvežimą ir signalizacijos patikrą
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl skolos už šiukšlių išvežimą ir signalizacijos patikrą priteisimo. Nurodo, kad atsakovė kaip ieškovės administruojamo namo bendraturtė privalo proporcingai prisidėti prie patalpų išlaikymo, todėl visi mokesčiai yra skaičiuojami atsižvelgiant į bendrą patalpų plotą ir konkretaus savininko patalpų plotą. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai privalo proporcingai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d., CK 4. 83 str. 3 d.). Visi namo patalpų savininkai privalo atlikti pareigą, kylančią iš nuosavybės teisių įgyvendinimo, mokėti išlaidas proporcingai jiems tenkančio ploto dydžiu, kurios susiję su bendro naudojimo patalpų administravimu ir komunaliniais mokesčiais. Apeliantė, kuri teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, neatleidžiama nuo pareigos įrodyti, jog tokios paslaugos atsakovei buvo teikiamos, taip pat įrodyti šių suteiktų paslaugų apimtį bei pagrįsti iš atsakovės reikalaujamų priteisti mokesčių dydį. Atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad komunaliniai mokesčiai apskaičiuoti netinkamai (CPK 178 str.).Apeliantė nurodo, kad ji atsakovei, kaip ir visiems (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkams, už paslaugą dėl gaisrinės signalizacijos sistemų priežiūros ir eksploatacijos skaičiavo po 0,14 Lt/mėn. už 1 kv. m (t. .y 60,41 x 0,14 Lt). Atitinkamai už šiukšlių išvežimą ieškovė atsakovei skaičiavo po 0,1384 Lt/mėn. už kv. m. laikotarpiu nuo 2011-07-12 iki 2012 m. vasario mėn., po 0,1454 Lt/ kv. m. nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. ir po 0,1829 Lt/kv. m nuo 2014 m. birželio iki rugsėjo mėn. Apeliantės teigimu, teisinį pagrindą reikalauti nurodytų ieškinyje sumų už suteiktas paslaugas grindė su UAB „Žirmūnų vizija“ suderintais įkainiais už patalpų administravimą bei mokėjimo pranešimais, siųstais atsakovei. Atsakovė prievolės mokėti už šias paslaugas neginčijo ir dalinai už jas atsiskaitė su ieškove, tačiau nesutiko su 34,99 Eur suma už šiukšlių išvežimą ir 25,01 EUR už priešgaisrinės signalizacijos patikrą, nes, pasak atsakovės, tai yra antkainis nuo tų paslaugų, kurias apeliantė gauna iš trečiųjų asmenų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė į bylą pateikė savo paskaičiavimus, kurie patvirtina, kad taikant ieškovės skaičiuojamus tarifus, ginčo laikotarpiu suma už priešgaisrinės signalizacijos patikrą gaunama 86,36 Lt (25,01 Eur) didesnė nei skaičiuoja apeliantė (t. 5, b. l. 59-60), o už šiukšlių išvežimą suma ginčo laikotarpiu gaunama 120,81 Lt (34,99 Eur) didesnė suma nei skaičiuoja apeliantė atsakovei už suteiktas paslaugas (t. 5, b.l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė įrodė, kad komunaliniai mokesčiai atsakovei buvo apskaičiuoti netinkamai.Pasisakant dėl apeliantės skaičiuojamų antkainių už paslaugas, kurias ji skaičiavo atsakovei, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis teisės aktais (CK 4.83 – 4.86 str., 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais ir susijusiais poįstatyminiais teisės aktais) aiškiai apibrėžtos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus teisės ir pareigos lemia aiškinimą, kad tokios paslaugos teikėjas gauna atlygį už administravimo paslaugas, kuris apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir į kurio apskaičiavimo formulę, be kita ko, įtraukiamas administratoriaus pelnas. Pažymėtina, jog pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomieji reikalavimai, tai įstatymuose, valstybės ir savivaldybių institucijų teisės aktais patvirtintuose norminiuose dokumentuose (statinių techniniuose reglamentuose, priežiūros ir kt.) nustatyti pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, kiti specialieji privalomieji reikalavimai. Administratorius gali reikalauti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą (CK 4.82 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administratorius nepagrįstai reikalavo iš atsakovės didesnių sumų už suteiktas trečiųjų asmenų paslaugas nei jos faktiškai kainavo administratoriui, nes to nenumato nei teisės aktai, nei sutartis.
Dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą, išlaidų už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą
Apeliantė taip pat nurodo, kad už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą tarifai ir įkainiai yra apskaičiuoti, vadovaujantis privalomųjų darbų sąrašu, patvirtintu teisės aktais ir remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, darbo apmokėjimo aktais bei remiantis faktine šių darbų kaina ir atlikimo grafiku. Pasak apeliantės, nebuvo jokio pagrindo nepriteisti šių išlaidų iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl apeliantės reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumo. Kaip minėta, apeliantė, reikalaudama išlaidų už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą, privalėjo jas pagrįsti, nurodyti skaičiavimus tam, kad atsakovė galėtų pareikšti savo poziciją dėl nurodytų skaičiavimų. Nagrinėjamos bylos atveju, apeliantė nors ir nurodo, kokius taiko tarifus už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą, tačiau pagrindo skaičiuoti šias išlaidas būtent tokiais tarifais nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismui net kelis kartus nustačius apeliantei terminą pateikti konkretiems skaičiavimams, iš kurių būtų matyti, kaip apeliantė apskaičiavo taikomus tarifus už ginčo paslaugas, taip pat nurodyti, pagal kurią formulę tarifas buvo paskaičiuotas, nurodyti taikytas formulės dedamąsias bei pateikti taikytų dedamųjų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), apeliantė tokios pareigos nevykdė, o pateikė bendro pobūdžio informaciją, kad turi pareigą tokių išlaidų reikalauti. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu tai, kad apeliantė tiek pirmosios instancijos teismo metu laikėsi pozicijos, kad ji kaip pastato administratorius nėra paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus arba jo įgalioto atstovo įsakymu paskirta pastato administratore, o pastatą administruoja su pastato statytoju UAB „Žirmūnų vizija“ sudarytą 2005-10-26 bendradarbiavimo sutartį, kuria ir buvo patvirtinti visi įkainiai. Tačiau šioje sutartyje nėra nurodyti jokie įkainiai (e. b. t.1, b.l. 8-10). Teismui bylos nagrinėjimo metu nutartimis pareikalavus detalizuoti skaičiavimus, šie pateikti nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė teismo posėdį 2017-05-19, kurio metu taip pat buvo bandoma išsiaiškinti apeliantės ginčo paslaugų skaičiavimo metodika, tačiau konkrečios formulės atskleistos nebuvo, apeliantei motyvuojant, kad paslaugų skaičiavimo metodika yra konfidenciali paslaptis priklausanti nuo įvairių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo taikyto tarifo už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir ūkvedžio išlaikymą, o taip pat nebuvo įrodytas išlaidų už teritorijos tvarkymą ir bendrųjų patalpų valymą, pagrįstumas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Šiuo atveju byla buvo inicijuota dėl to, kad atsakovė su apeliante neatsiskaitė pagal apeliantės pateiktas sąskaitas už pastato administravimo paslaugas. Atsakovė savo ruožtu nurodžiusi, kad neatsiskaitė su apeliante dėl to, kad apeliantė neteikė jokios informacijos apie teikiamas apeliantės kaip pastato administratorės paslaugas, skaičiuojamus įkainius ir pan. Byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į apeliantę, prašydama pagrįsti mokėjimų pranešimuose nurodytas sumas, tačiau jokio paaiškinimo negavo. Tik apeliantei iniciavus civilinę bylą, buvo išreikalauti rašytiniai įrodymai, dalinai pagrindžiantys apeliantės sąskaitų paskaičiavimą, todėl atsakovė gavusi reikiamą informaciją iš apeliantės, dalį skolos sumokėjo. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantė būdama savo srities žinove, atsakovei prašant suteikti informaciją apie paslaugas, turėjo pareigą informuoti apie savo teikiamas paslaugas ir nurodyti kaip buvo paskaičiuotos ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytos sumos. Šiuo atveju negalima laikyti tinkamu informavimu apeliantės atsakymo į ieškovės prašymą pateikti paslaugų skaičiavimo metodiką, kad apeliantė savo pareigas atlieka tinkamai ir abejoti UAB „Corpus A“ buhalteriniais duomenimis nėra pagrindo (el. b. t. 1, b. l. 117-118). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantė laiku ir tinkamai būtų vykdžiusi savo kaip paslaugų teikėjo įsipareigojimus, jai nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos arba bylos nagrinėjamas nebūtų užtrukęs (byla inicijuota 2014-11-05). Būtent dėl apeliantės netinkamo elgesio tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ir teisminėje stadijoje, apeliantei neteikiant bylai aktualių įrodymų, apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį sudaro pagrindą netenkinti apeliantės prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.