Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-9673-769/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-21
Bylos Nr.
2-9673-769/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07260-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Atsakovas
V. Č.
Civilinė byla Nr. 2-9673-769/2016Proceso Nr. 2-06-3-07260-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patikslintą ieškinį atsakovui V. Č. (V. Č.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 5919,78 Eur žalos atlyginimą Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir 1663,31 Eur (1828,09 Lt) žalos atlyginimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Ieškovai sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 123 str. 1 d., 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-342-549/2015 atsakovas pripažintas kaltu padaręs padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d. ir 286 str., t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – 2014-08-07 apie 19.45 val., Klaipėdos m. VPK Areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino teisėtiems Klaipėdos a. VPK Areštinės vyriausiojo postinio J. J. reikalavimams, t.y. bandant jį nufotografuoti suplėšė jam paduotą lapą su numeriu, griebė už fotoaparato, bandant ja uždėti antrankius, V. Č. griebė J. J. už dešinės rankos ir ją pasuko, taip padarydamas J. J. dešinės plaštakos II delnakaulio galvos lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. Č. nesunkiai sutrikdė sveikatą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės vyriausiajam postiniui J. J. ir pasipriešino valstybės tarnautojui (b.l. 6-8). 2014-11-13 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada dėl J. J. patirtos traumos pripažinta, kad J. J. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai ir tarp pareigūno tarnybinių pareigų atlikimo ir sužalojimo yra priežastinis ryšys (b.l. 16-19). LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertizės pažyma nustatyta, kad J. J. padarytas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2014-08-07, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 20). Dėl traumos, patirtos tarnybos metu, Policijos departamentas prie LR VRM išmokėjo penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio - 5355 Eur dydžio kompensaciją ir 564,78 Eur draudimo išmoką, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas J. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014-08-08 iki 2014-09-27 išmokėjo 1663,31 Eur nedarbingumo išmoką.

Policijos pareigūnų teisinės padėties ypatumus sąlygoja jų profesinės veiklos pobūdis, todėl teisės aktai nustato specifines policijos pareigūnams taikomas socialines garantijas. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 40 straipsnio 3 dalis numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numato, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sąlygas, turi reikalavimo teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jei įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 1 d., 4 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (patirti nuostoliai). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą darytina išvada, kad atsakovo veiksmuose nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Atsakovas sužalojo policijos pareigūną J. J.. Šiam pareigūnui Klaipėdos apskrities VPK finansų skyrius išmokėjo 5355,00 Eur (5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją už sužalojimą, patirtą einant tarnybines pareigas ir sumokėjo 564,78 Eur draudimo išmoką, Klaipėdos apskrities VPK finansų skyrius apskaičiavo ir išmokėjo 1663,31 Eur nedarbingumo išmoką. Atsakovo sužalotam pareigūnui padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto remiantis 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Kaip jau minėta, pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovų patirtus nuostolius, nėra pateikęs ir prieštaravimų dėl ieškovų patirtų nuostolių paskaičiavimo ar jų ginčijimo, todėl esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovui Policijos departamentui prie LR VRM priteisti iš atsakovo 5919,78 Eur žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus kompensaciją (5355,00 Eur) ir draudimo išmoką (564,78 Eur), o ieškovui Klaipėdos apskrities VPK priteistina iš atsakovo 1663,31 Eur žalos atlyginimo dėl patirtų nuostolių, susijusių su darbuotojo nedarbingumo išmoka.

Ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistina 227,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, į. k. 188785847, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5919,78 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniolika Eur 78 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į. k. 19008577, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1663,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris Eur 31 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 227,00 Eur (du šimtus dvidešimt septynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė