- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 2-20-452/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00874-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- L. M., O. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, UAB „Medicinos bankas“
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei B. R., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
nedalyvaujant ieškovei O. L., trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės tarybos atstovui, UAB „Medicinos bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl kompensacijos už faktiškai paimtą žemės sklypą priteisimo pagal ieškovių L. M. ir O. L. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, UAB „Medicinos bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės, galutinai suformulavę savo reiškiamus reikalavimus, prašė teismą priteisti iš Panevėžio savivaldybės administracijos kompensaciją už faktiškai paimtą visuomenės reikmėms 0,1896 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), L. M. - 28189,98 Eur, O. L. -14094,99 Eur bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, kad 2007 m. buvo suformuotas 0,1896 ha ploto žemės sklypas, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei pasiūlytas pretendentėms nuosavybės teisių atkūrimui. Susipažinusios su šio sklypo charakteristikomis- galimybe naudoti šį žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu į šį žemės sklypą. Tik atkūrus nuosavybės teises jos atsitiktinai sužinojo, kad joms priklausantis žemės sklypas pateko į gatvės apsaugos žaliąją zoną, kurioje draudžiamos statybos. Sklypas Panevėžio bendrajame plane be ieškovių sutikimo įtrauktas į miestui reikalingą žaliąją zoną ir realiai yra paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl už iš ieškovių paimtą ir visuomenės poreikiams naudojamą žemę turi būti teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimtai nuosavybei. Teisėta procedūra žemės sklypo paėmimo iš ieškovių nepradėta ir neįvykdyta dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kaltės, todėl iš jos priteistina faktiškai paimto turto vertė, nurodyta VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 16 d. išraše – 42285 Eur, kiekvienai ieškovei priteistina kompensacija atitinkamai pagal jų valdomas nuosavybės dalis.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė L. M. savo reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2007-07-17 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo metu jai nebuvo žinoma, kad šiame sklype statyba negalima. 2013 metais iš nekilnojamojo turto agentūros „Jūra“ sužinojo, kad bus keičiama žemės sklypo paskirtis. Ji gyvena Vilniuje, internetu nesinaudoja ir apie tai, kad jų sklypas patenka į rekreacinės paskirties želdynų teritoriją jai nieko nebuvo žinoma. Norėjo šį žemės sklypą parduoti, tačiau niekas neperka, nes sklype draudžiama statyba. Už turimą nuosavybę moka žemės mokestį, už sklypo žolės šienavimą, lapų grėbimą, patiria nuostolius. Faktiškai žemės sklypas paimtas miesto reikmėms ir tarnauja miestui, todėl miesto savivaldybė privalo sumokėti kompensaciją už visuomenės reikmėms paimtą 0,1896 ha ploto žemės sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovių atstovė advokatė B. R. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad ieškovės sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į ginčo žemės sklypą tik todėl, kad ten buvo leidžiama statyba. Jau 2005 metais buvo numatyta šiame sklype įrengti rekreacinę zoną, tačiau ieškovės apie tai nebuvo informuotos ir nežinojo, kad reikia ginčyti savivaldybės sprendimus. Ieškovėms priklausantis žemės sklypas yra faktiškai paimtas visuomenės poreikiams. Pažeidžiamos abiejų teisės, nes turi tik pareigas prižiūrėti žemės sklypą, neturėdamos jokių teisių.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė D. S. paaiškino, kad atsakovas su ieškovių ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. 2005-02-10 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pradėtas rengti miesto Bendrojo plano keitimo projektas ir jo keitimo tvarka buvo išlaikyta. Per visą Bendrojo plano viešo svarstymo laiką ieškovės jokių pasiūlymų nepateikė, svarstyme nedalyvavo, savo valios dėl Bendrojo plano rengimo, jo sprendinių nereiškė. Šalia ginčo teritorijos esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra intensyvaus eismo C1 kategorijos gatvė, todėl rengiant Bendrąjį planą buvo vadovautasi Statybos techninių reikalavimų reglamentu STR 2.06.01:1999 Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos. Pagal šio reglamento reikalavimus Bendrojo plano sprendimuose ginčo teritorija įvardinta kaip atskirtųjų želdinių teritorija (rekreacinės paskirties želdynai: parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys). 2008 m. spalio 30 d. miesto savivaldybės taryba patvirtino Panevėžio miesto bendrąjį planą (korektūrą). Jau po to, kai buvo pradėtos Bendrojo plano keitimo procedūros, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-17 įsakymu patvirtino grąžinamų natūra žemės sklypų planus ir duomenis. Šiuo įsakymu nustatytas žemės sklypo plotas - 0,1896 ha, nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos ir servitutas, nurodyta, jog plėtojant veiklą šiame sklype privaloma parengti detalųjį planą. Iki šiol detalusis planas nėra parengtas. Atsakovas ploto žemės sklypas nėra priėmęs sprendimo dėl ieškovėms priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Dalis žemės sklypo yra įkeistas ir tai patvirtina, kad ieškovės joms priklausančiu žemės sklypu naudojasi ir juo disponuoja. Reikalavimas dėl kompensacijos neva faktiškai paimtą žemės sklypą priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovės atsisakymo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų neskundė. Ieškovės raštu buvo informuotos, kad nėra pagrindo keisti miesto bendrąjį planą, naikinti ar mažinti apsauginę želdinių juostą ir numatyti kitą veiklą ieškovėms priklausančiame žemės sklype. Ieškovės nepateikė jokių atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų dėl nepradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Teismas neturi pagrindo taikyti restitucijos.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas K. C. paaiškino, kad nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,1896 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovėms atkurtos teisėtai. Duomenų apie šio sklypo paėmimą visuomenės poreikiams skyrius neturi. Ieškovė yra architektė, ji neparengė detalaus žemės sklypo plano, nesikreipė dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti. Tenkinti ieškovių ieškinį nėra pagrindo.
Trečiųjų asmenų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir UAB „Medicinos bankas“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, laiką ir datą jie informuoti tinkamai. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Savo pateiktuose atsiliepimuose šie tretieji asmenys prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais reikalavimais ir prašo ieškinį atmesti. UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į ieškovių patikslintą reikalavimą nurodė, kad ieškovei O. L. priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra įkeista bankui, užtikrinant 2008-12-10 kredito sutarties tinkamą vykdymą. Ieškovės skolos likutis bankui yra 25317,29 Eur. Bankas yra gavęs O. L. įsipareigojimą, kad gavus priteistą kompensaciją už žemę, gautomis lėšomis būtų dengiamas jos įsiskolinimas bankui. Ieškinį patenkinus, banko teisės ir interesai nebūtų pažeisti, todėl prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ir ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1dalies 2 ir 4 punktai).
Ieškovės, galutinai suformuotu reikalavimu, prašė priteisti iš Panevėžio savivaldybės administracijos kompensaciją už faktiškai iš jų paimtą visuomenės reikmėms 0,1896 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2007 m. liepos 17 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimais L. M., O. L. ir V. G. C. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. C. valdytą nekilnojamąjį turtą. Paveldėtojams natūra grąžintas 0,1121 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Grąžinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslinė žemės naudojimo paskirtis sprendime nurodyta kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos. Grąžinant natūra žemės sklypą, nebuvo parengtas teritorijos detalusis planas, todėl sprendime nurodyta, kad plėtojant veiklą šiuose žemės sklypuose privaloma rengti detalųjį planą teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos : ryšių ir elektros linijų apsaugos zonos, dujotiekių apsaugos zonos, saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje, kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog savivaldybė 2005-02-10 pradėjo rengti bendrojo plano korektūrą. Šio plano sprendiniuose teritorijoje vietoje daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos numatyta atskirų želdynų teritorija (rekreacinės paskirties želdynai). Apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo galimybėmis, pasiūlymo teikimo tvarką žemės sklypų savininkai buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka, laikantis viešo svarstymo procedūros. Sutiktina su tuo, kad ieškovei L. M., kaip architektei ir šios srities specialistei, turėjo būti žinoma ne tik su teritorijų planavimo tvarka, bet ir susipažinimo su planavimo dokumentais galimybe, bet veiklos vykdymo galimybės jų turimame žemės sklype. Tai, kad ieškovės nesidomėjo apie rengiamus teritorijos planavimo pakeitimus, negali būti laikoma objektyvia priežastimi, pateisinančia jų nežinojimą apie tai, kad jų sklypas patenka į rekreacinių želdynų teritoriją. 2008 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“ patvirtino Panevėžio miesto bendrąjį planą (korektūrą), kuris yra šiuo metu galiojantis ir nepakeistas. Bylos nagrinėjimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Panevėžio miesto (pietinės ir šiaurinės dalies) susiekimo komunikacijų specialusis planas, kuris pripažintas Bendrojo plano sudedamąja dalimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų : ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo; teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlygis būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, tai pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei. Atlygintinumo už paimamą žemės sklypą klausimas turi būti nurodomas institucijos priimame sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti ir teisingo atlyginimo dydis siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl ieškovėms priklausančios žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti. Nacionalinė žemės tarnyba nėra pradėjusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl atlygintinumo ir kompensacijos už žemę priteisimo dydžio. Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų bazėje (duomenys neskelbtini), registruotas L. M. ir O. L. nuosavybės teise ir jame nėra įrašo apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės neįrodė, kad joms nuo 2007 metų, kuomet buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo suvaržytos teisės naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė O. L., įkeitusi jai priklausančią ginčo sklypo dalį, iš kredito įstaigos UAB „Medicinos bankas“ yra gavusi ir savo poreikiams panaudojusi kreditą. UAB „Medicinos bankas“ patvirtino, kad prievolė bankui nėra įvykdyta. Šie įrodymai paneigia ieškovių nurodytą aplinkybę, kad miesto savivaldybė faktiškai valdo joms priklausantį žemės sklypą. Byloje nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, jog ieškovės planavo naudoti turimą žemės sklypą daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai, tačiau Panevėžio miesto savivaldybė atsisakė parengti sąlygas, ar jos visiškai neturėjo teisės žemės sklypo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą. Teismas laiko neįrodytu, kad ieškovėms kaip žemės sklypo savininkėms trukdoma visa nuosavybių teikiama apimtimi naudotis, valdyti ar disponuoti turtu.
Ieškovių atstovė prašė vadovautis trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime išdėstytais motyvais, kad jis sutinka su pareikštu ieškiniu dėl kompensacijos ieškovėms priteisimo už jų įkeistą turtą bankui. Šio trečiojo asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ieškinį patenkinus banko teisės ir interesai nebūtų pažeisti, nepatvirtina ieškovių pareikšto ieškinio dėl kompensacijos priteisimo pagrįstumo ir negali būti pagrindu ieškinio tenkinimui.
Ieškovės šioje byloje neginčijo jokių atsakovo priimtų teisės aktų bei neprašė pripažinti jo veiksmų neteisėtais, todėl neįrodyta viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėti atsakovo veiksmai. Teismo vertinimu, atsakovė neturi įstatyminio ir teisinio pagrindo kompensuoti ieškovėms priklausančio žemės sklypo vertės.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovių pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir sprendime išdėstytais motyvais atmestinas.
Pripažinus ieškinį nepagrįstu, ieškovėms jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Byloje nepateikti įrodymai apie atsakovės ar trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų atlygintinumo klausimo nesprendžia. Bylą išnagrinėjus iš esmės ir ieškinio netenkinus, iš ieškovių priteisiamas 2015 m. vasario 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atidėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1d.). Iš ieškovių lygiomis dalimis priteistinos 37,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. M., a.k(duomenys neskelbtini) 796 Eur žyminį mokestį ir 18,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš O. L., a.k(duomenys neskelbtini) 423 Eur žyminį mokestį ir 18,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.