Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, Laurai Paulikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., M. N., Z. M., išvadą teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prokurorė Laura Paulikienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dėl savo psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo A. M. negali savimi pasirūpinti, yra visiškai nesavarankiška. Išnagrinėjus bylą iš esmės, patikslino pareiškimo reikalavimą ir prašė pripažinti A. M. neveiksnia pareiškime nurodytose srityse, išskyrus asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus bei darbo teisinių santykių srityje, nes mano, kad šios sritys asmeniui yra neaktualios.

Išvadą teikiančios institucijos VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė R. Š. pritarė pareiškėjos prašymui, atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, siūlė pripažinti A. M. neveiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuotas asmuo Z. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui A. M. nuo 2019-04-15 buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikių lygis. Ji serga psichikos liga ir yra VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro apskaitoje. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. M. diagnozuota demencija, sergant Piko liga (įgyta silpnaprotystė). Dėl išreikštų įgytos silpnaprotystės reiškinių A. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kitų civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, asmens turto ir pajamų tvarkymo srityje; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; kitose turtinių santykių srityse; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje; naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje; kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Remiantis medicininiais dokumentais, ekspertizės akto išvadomis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, yra pakankamai duomenų, kad A. M. dėl įgytos silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kitų civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, sudarymo srityje; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje; naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje, todėl šiose srityse A. M. pripažintina neveiksnia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 2.10 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą (CK 2.10 str. straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, būtina pažymėti, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz. teisė dirbti), jos ir neturėtų būti ribojamos. Be to, teismo vertinimu, neturėtų būti ribojamos tos sritys, kurios asmeniui dėl įvairių priežasčių nėra aktualios. Kadangi A. M. pagal savo sveikatos būklę negalėtų būti paskirta globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, taip negalėtų ir įsidarbinti, A. M. nepripažintina neveiksnia asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje bei darbo teisinių santykių srityje, šioje dalyje pareiškimas netenkintinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pilietinių teisių sritis yra pakankamai plati, pareiškėjos prašymas pripažinti A. M. neveiksnia visų pilietinių teisių srityje netenkintinas, asmuo, kaip minėta, pripažintinas neveiksniu tik naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje (CK 2.10 straipsnio l dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 464¹, 468 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kitų civilinių sandorių sudarymo ir civilinių sandorių, kuriems privaloma notarinė forma, sudarymo srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; šeimos santykių srityje; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais, asmens gebėjimo kreiptis į teismą ir viešojo administravimo institucijas srityje; naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.