Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-404/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
1-75-404/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00139-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-75-404/2022
Proceso Nr. 1-01-1-00139-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2022 m. vasario 22 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­li­jai Bud­ri­kie­nei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei Liudmilai Galič,kaltinamajam M. S., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je žodinio proceso tvarka iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio iš­si­la­vi­ni­mo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, neteis­tas (ankstesnis teistumas išnykęs), kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 17 d., tarp 16.00 - 17.00 val., bute, esančiame Plungėje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau du kartus kumščiu smogė V. K. į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. K. yra jo patėvis. Kaltinime nurodytu laiku su broliu R. pas jį buvo atėję į svečius, ten gėrė. Kai nuėjo parūkyti į balkoną, V. K. juos ėmė varyti iš ten, neleido rūkyti balkone. Jis tuo metu buvo girtas, susinervino ir du kartus su kumščiu sudavė V. K. kažkur į šoną, skausmą nuo smūgių jis galėjo pajausti. Patėvis turi regos negalią, jį globoja ir prižiūri jo mama. Pagal nukentėjusiojo ieškinį prašo priteisti mažesnę sumą pinigų, nes jis neturės iš ko mokėti, kadangi jį patį išlaiko brolis, jis jau senokai nedirba. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai).

Iš duomenų Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos L. P. tarnybiniuose pranešimuose matyti, kad 2021-07-19 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK gautas V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl žmonos E. K. vaikų netinkamo elgesio. 2021-07-20, 11.35 val., tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, nuvykus adresu Plungėje, (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su V. K.. Kadangi V. K. yra senyvo amžiaus, aklas, turi ribotą judėjimo negalią, tai nurodydamas įvykio aplinkybes negalėjo nurodyti įvykio tikslios datos ir laiko. V. K. paaiškino, kad pas jo žmoną E. K. atėję jos vaikai L. R. ir M. S. gėrė savo atsineštą alų ir liko nakvoti jo namuose. Ryte atsikėlęs jaunesnysis žmonos sūnus L. R. reikalavo duoti pinigų, kuriuos jėga pagrobė iš žmonos rankų. Įvykio metu prieš jį žmonos vaikai fizinio smurto nevartojo. Bendraujant su E. K., gim. 1955 m., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad 2021-07-13, apie 8.00 val., jos sūnus L. R., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), stipriai suspausdamas jai dešinę ranką iš jos pagrobė piniginę su 300 Eur, sukėlė fizinį skausmą. Iš piniginės ištraukęs 200 eurų likusius pinigus su pinigine mamai grąžino, taip padarydamas 200 Eur turtinę žalą. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo L. R. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. V. K. paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2021-06-17, apie 16-17 val., jo namuose, esančiuose Plungėje, (duomenys neskelbtini), M. S., gim.(duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alaus, suduodamas ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 smūgius kumščiu V. K. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl negalios ir senyvo amžiaus įvykio metu policijos nekvietė, nes nežinojo kaip tai padaryti. Atvykus V. K. giminaitei J. D., gim. 1937 m., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), V. K. paprašė jos pagalbos, kad jo vardu surašytų pareiškimą policijai. V. K. prašo, kad dėl 2021-06-17 jam sukelto fizinio skausmo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas M. S. atžvilgiu. (b. l. 14, 15-17, 25, 26-27).

Iš duomenų įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad įvykio vieta yra Plungėje, (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas su virtuve. Įėjus į butą, patenkame į prieškambarį, kurio kairėje pusėje prie sienos stovi sulankstomas stalas, miegamasis fotelis. Prieškambario kairėje pusėje yra virtuvė, už jos kambarys su balkonu. Kambaryje prie kairiosios sienos yra fotelis, kėdė, spintelė su stalčiais, ant kurios yra padėtas televizorius. Už spintelės su televizoriumi, stovi rudos spalvos spintelė, už kurio, prie sekančios sienos yra langas su balkonu. Kambario viduryje stovi stalas. Stalas siaurąja puse stovi į balkono pusę, kurio gale yra fotelis. Stalo kitoje pusėje yra kėdė. Prie sienos, esančios lango dešinėje, yra lova, už jos rusvos spalvos dviejų durų spinta. Prie sekančios sienos yra lova, kuri atskirta nuo kambario užuolaida. Butas yra tvarkingas, grumtynių požymių ar kitų nusikalstamos veikos požymių, nerasta. Tuo ir baigta įvykio vietos apžiūra (b. l. 18-19, 20, 21-23, 24).

Iš duomenų V. K. pareiškime policijai matyti, kad atėję žmonos vaikai R. R. ir M. Z. atsinešė alaus, kurį išgėrę pasiliko miegoti. Ryte išmiegoję pradėjo reikalauti pinigų, kai nedavė pradėjo rankas sukinėti, atėmė 200 Eur pinigų. Nori, kad jie būtų sudrausminti (b. l. 29).

Iš duomenų liudytojos E. K. apklausos protokole matyti, kad dėl jos vyro V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), rašyto pareiškimo nori parodyti, kad šį pareiškimą surašė jos vyro vardu jo giminaitė J. D., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Ji, jų su vyru prašymu, surašė pareiškimą dėl to, kad 2021-07-12, apie 16.30 val., pas juos į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos sūnūs L. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tos dienos rytą jos vyras buvo grįžęs iš ligoninės. Abu jos sūnūs atsinešė 5-6 butelius alaus, kuriuos jiedu dviese ir išgėrė. Gerti siūlė ir jai. Išgėrė gal pusę stiklinės alaus ir daugiau negėrė, nes ji negeria. Jos vyras alaus negėrė, nes jis taip pat negeria. L. su M. nuo alaus prigėrė ir liko nakvoti jų su vyru V. K. namuose. Ryte, liepos 13 d., apie 8.00 val., atsikėlęs jos sūnus L., pradėjo jos reikalauti pinigų, kurių ieškojo po visą kambarį. Lovoje, kurioje ji miega su vyru, po pagalve laikė savo piniginę, kurioje buvo apie 300 eurų. L. priėjęs prie jų lovos ir atkėlęs pagalvę pamatė jos piniginę. Ji piniginę spėjo pasiimti į rankas. Jos sūnus L. jėga atėmė iš jos piniginę. Norėdamas ją atimti, savo abiem rankomis suspaudė jos dešinę ranką, kurioje laikė piniginę. Iš skausmo ranką atleido ir L. piniginę iš jos atėmė. Iš piniginės ištraukęs 200 eurų, piniginę su likusiais 100 eurų atidavė. 200 eurų buvo vienoje kupiūroje. Tuo metu, kai L. iš jos jėga atėmė pinigus, jos sūnus M. sėdėjo ant lovos ir nieko nesakė, L. nedrausmino. L. pagrobus iš jos pinigus, abu su M. išėjo iš jų namų. Tą dieną policijos nekvietė, nes nežinojo kokiu telefono numeriu reikia skambinti. Kadangi jos vyras yra senyvo amžiaus, aklas ir vaikšto tik ribotai, tai atėjus giminaitei J. D., jos paprašė pagalbos, kad parašytų pareiškimą. Tą kartą jos sūnus L., pagrobdamas iš jos 200 eurų, sukėlė jai fizinį skausmą, dar ir dabar dešinės rankos pirštai yra skaudantys, bet dėl to į medikus nesikreipė. Įvykio metu nei L., nei M. prieš jos vyrą V. K. fizinio smurto nevartojo. Nori parodyti, kad prieš 2-3 savaites, tai galėjo būti 2021-06-17, apie 16-17 val., pas juos į svečius buvo atėję jos sūnūs L. su M.. Ir tą kartą jiedu turėjo su savimi alaus, kurį gėrė jų namuose. Ji jiems neleidžia gerti, tačiau jie jos neklauso. Tą kartą M. išėjo į balkoną parūkyti, o jos vyras V. K. jo paprašė, kad bute nerūkytų, o eitų į lauką. Tada M., būdamas apsvaigęs nuo alaus, supyko ir priėjo prie V., sėdinčio fotelyje, sugriebė rankomis už krūtinės ir sudavė 2 smūgius kumščiu V. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas dešiniajame paakyje kraujosruvą. Tuo metu ji ir jos sūnus L. buvo kambaryje ir viską matė. Ji sakė, kad M. ramintųsi, bet jis jos neklausė. L. sėdėjo ant lovos ir tylėjo. Dėl to policijos taip pat nekvietė, nes nežinojo kaip tai padaryti. Dėl M. smūgių sudavimo V. buvo sumušta dešinys paakys, padaryta kraujosruva, bet dėl to į medikus V. nesikreipė. Jos sūnūs pas juos ateina dažnai, nes jie niekur nedirba. Atėję prašo pinigų. Duodavo jiems po 1-10 eurų. Ankščiau nei prieš ją, nei prieš jos vyrą jos sūnūs nesmurtaudavo. Ji ir jos vyras yra neįgalūs, turi II grupės neįgalumą, dėl to juos abu prižiūri (duomenys neskelbtini) darbuotoja J., pavardės nežino, kuri kartais parūpina jiems maisto, sutvarko kambarius. Prašo policijos pagalbos, kad uždraustų jos sūnums L. ir M. smurtauti prieš ją bei jos neįgalų vyrą V. K. (b. l. 37-38, 39, 40).

Iš duomenų liudytojos Ievos J. D. apklausų protokoluose matyti, kad ji yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Plungėje, (duomenys neskelbtini), pirmos kartos pusseserė. V. nuo liepos 2 d. iki liepos 12 d. dėl sutinusių kojų buvo gydomas Plungės ligoninės slaugos skyriuje, į ligoninę greitosios pagalbos mašina iš namų lydėjo ji, nes galėjo važiuoti tik vienas lydintis asmuo. Iš ligoninės V. parvežė į namus jo dukra L., kurios nei pavardės, nei gimimo datos ji nežino. Žino tik, kad ji gyvena Rygoje ir šiuo metu jau yra išvykusi į namus. Po poros dienų, kai V. grįžo iš ligoninės, ji jam paskambino telefonu pasiteirauti kaip sveikata. Telefonu V. pradėjo jai guostis, kad juos skriaudžia E. sūnūs, prašė jos pagelbėti, parašyti pareiškimą policijai. Prieš rašant pareiškimą ji turėjo žinoti visas smulkmenas, tai kitą dieną po pokalbio telefonu su V. nuėjo pas juos į namus. Tada V. jai pasakė, kad jam grįžus iš ligoninės atėjo E. sūnūs, kurie atsinešė apie 5 „bambalius“ alaus, kuriuos išgėrė vieni patys. V. su E. negėrė. V. sakė, kad juos varė eiti į savo namus, tačiau jie niekur nėjo ir liko nakvoti pas juos. E. sakė, kad ji tą naktį miegojo su V. ir po pagalve turėjo pasidėjusi savo piniginę. V. jai sakėsi, kad tą naktį, kai liko E. sūnūs nakvoti, juto kaip kažkuris iš sūnų, jį gulintį lovoje apčiupinėjo, matomai ieškojo piniginės. Kai V. paklausęs ko ieško, tada liovėsi čiupinėjęs. V. jai pasakė, kad ryte E. sūnus, tik kuris ji to nesuprato, reikalavo duoti pinigų ir jų ieškojo po pagalvėmis. E. spėjus pasiimti tą piniginę, tačiau sūnus, pagal E. pasakojimą, kad tai L., jėga sukdamas jai ranką, pagrobė išjos piniginę. Kiek piniginėje buvo pinigų ji nežino, tik jai sakė, kad iš jos ištraukė 200 Eur ir jai negrąžino. E. vaikų ji nepažįsta, tik pagal V. ir E. pasakojimą, L. yra jaunesnis, tylesnis, o M. yra piktasis, „ryžais“ plaukais. Tai V. jai sakė, kad tas piktasis jam paėmęs už rankos reikalavo duoti pinigų ir sudavė V. į galvą. Su kuo ir kiek kartų V. sudavė į galvą, to V. jai nesakė. Kadangi V. pats ausimis blogai girdi ir pats garsiai kalba, tai jis tik jai sakė, kad jam „davė, davė per galvą“. Kaip kas buvo, to ji pati tiksliai nežino, tik pasakoja, tai, kaip suprato iš V. ir E. pasakojimo. Daugiau V. jai nieko nepasakojo. Dėl to, kad V. yra aklas, o E. yra lėto būdo, jos manymu ne pilno mąstymo, tai jie nemokėjo kaip išsikviesti policijos, dėl to prašė, kad V. vardu surašytų pareiškimą policijai. Prašo ikiteisminio tyrimo byloje leisti jai dalyvauti procese, kaip atstovei pagal įstatymą atstovauti V. K.. V. K. pagal giminystės ryšius yra jos pirmos kartos pusbrolis. Yra artimiausia iš giminių, kuri rūpinasi V. K.. Jos pusbrolis V. K. turi vienturtę dukrą L., dabartinės pavardės nežino, tačiau ji gyvena Latvijoje ir retai grįžta į Lietuvą, tai atstovauti byloje ji negalėtų (b. l. 43-45, 46-48).

Iš duomenų liudytojo L. R. apklausos protokole matyti, kad tikslios datos nepamena, kai jis kartu su broliu M. S. ėjo į svečius pas mamą E. K. ir jos sutuoktinį V. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini), Plungė. Nusinešė alaus, kurį kartu su broliu svečiuose ir gėrė. Nei mama E. K., nei V. K. alaus negėrė. Kažkuriuo metu jis kartu su broliu nuėjo į balkoną parūkyti. Jiems berūkant tarp jo brolio M. ir V. K. įvyko žodinis konfliktas. V. prašė, jog nerūkytų balkone, o eitų rūkyti į lauką, tačiau M., būdamas neblaivus, išgirdęs tokius V. žodžius, labai susinervino, priėjęs prie V. K. M. jam kumščiu trenkė porą kartų. Kiek tiksliai kartų trenkė pasakyti negali. Į kokias vietas smūgiavo taip pat nurodyti negali, nes nepamena. Jis nieko nedarė, nes viskas įvyko staiga. Girdėjo tik kaip V. pasakė, kad jam skauda. Tuomet M. nustojo jį mušti, pasiėmė savo daiktus ir kartu jis su broliu išėjo į savo namus. Gali pasakyti, kad pas mamos lankosi labai retai (b. l. 51-52, 53, 54).

Iš duomenų nukentėjusiojo V. K. apklausos protokole matyti, kad jis yra visiškai aklas, sunkiai vaikščioja ir blogai girdi. 2021-07-12 ryte jis grįžo iš Plungės ligoninės slaugos skyriaus, kur buvo gydomas. Tą pačią dieną, tikslaus laiko nepasakys, tai gali patikslinti jo žmona, pas juos į svečius atėjo E. sūnūs L. R. ir M. S.. Jie atsinešė alaus ir gėrė alų. Jis juos varė eiti namo, bet jie niekur nėjo ir liko nakvoti. Ryte liepos 13 d., apie 8.00 val., atsikėlęs E. sūnus L. pradėjo reikalauti pinigų, kurių ieškojo po visą kambarį. Lovoje, kurioje jis miegojo tą naktį su E. , po pagalve E. buvo pasidėjusi savo piniginę, kurioje buvo jų bendri pinigai, viso apie 300 eurų. Kiek tiksliai buvo pinigų, geriau žino jo žmona E. Pajuto, kaip L., priėjęs prie jų lovos, išgrobė E. iš rankų piniginę. Kaip viskas vyko jis nematė, tik girdėjo, kaip E. sakėsi, kad L. suko jai rankas ir iš jos išplėšė piniginę, iš kurios paėmė 200 Eur. Ką tuo metu darė M. jis nematė, bet mano, kad dar miegojo arba apsimetė miegantis. Kai L. pasiėmė iš savo mamos atimtus pinigus, abu su M. išėjo į savo namus. Įvykio metu nei L., nei M. jam nieko nedarė, tik L. pagrobė jų su E. bendrus 200 Eur. Prie to paties nori parodyti, kad prieš 2-3 savaites, tai galėjo būti 2021-06-17, apie 16-17 val., tiksliau gali pasakyti jo žmona E. , kai pas juos į svečius buvo atėję E. sūnūs L. ir M.. Tą kartą jiedu turėjo su savimi alaus ir alų gėrė jų namuose. L. su M. pradėjo rūkyti balkone, o tai nepatinka jų kaimynams. Tai jis, atsikėlęs nuo fotelio, priėjo arti balkono ir pasakė, kad eitų rūkyti į lauką. Tada M., priėjęs prie jo, pradėjo šaukti, kolioti visokiais žodžiais, po ko, sugriebęs stipriai jam už rūbų ties krūtine, pradėjo jį mušti, suduodamas ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Du smūgius sudavė kumščiu į veidą, kitus į krūtinės ir pilvo sritis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ar nuo smūgių nukrito, to pasakyti nebegali, žmona sako, kad jis sėdėjo fotelyje tuo metu kai M. mušė jį. Iš skausmo nuėjo atsigulti į savo lovą, jam nueiti padėjo žmona E. , kuri viską matė. Ji geriau gali papasakoti apie šį įvykį. Jie dar kurį laiką buvo jų namuose, po ko išėjo. Į klausimą kodėl nekvietė policijos, atsako, kad jis yra aklas, o jo žmona nežinojo kaip policiją išsikviesti, kokiu numeriu skambinti. Su E. sūnumis iš pat pradžių gerai sutarė, buvo geri santykiai. Dažnai ateidavo. Atėję prašydavo pinigų, kuriuos iš pradžių E. duodavo po kelis eurus. Pastaruoju metu jie ateidavo nešini po 5-10 butelių alaus, kurį gerdavo ir prisigėrę nebeprašydavo pinigų, o jų reikalaudavo, kai 2021-06-17 pirmą kartą prieš jį pakėlė ranką. Su E. yra susituokęs 2015-10-17 ir nuo tada gyvena jo bute, (duomenys neskelbtini). E. vaikai L. su M. gyvena atskirai, adresu V. Vaišvilos g. 33. Jis daugiau nebenori, kad E. vaikai lankytųsi jų namuose ir smurtautų tiek prieš E. , tiek prieš jį. Į klausimą kaip jis atpažįsta E. vaikus, atsako, kad vienas yra piktasis, kurio vardas yra M., o kitas yra jaunesnis, kurio vardas yra L., kuris kalba tyliau. Tai juos atpažįsta pagal balsus. Dėl jam 2021-06-17 sukelto fizinio skausmo jis nori, kad būtų pradėtas tyrimas ir kaltininkai būtų nubausti, kad būtų gražinti jų pinigai (b. l. 57-58, 59, 60, 61).

Iš duomenų įtariamojo M. S. apklausos protokole matyti, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje registruotas nėra. Galvos traumų turėjęs nėra. Sutinka su tuo kuo yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi. Tikslios dienos datos ir laiko nepasakys, bet tai galėjo būti laikas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Tos dienos įvykius prisimena gerai, atsimena, jog kartu su broliu L. R. ėjo pas savo mamos E. K. ir jos sutuoktinio V. K. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Į svečius nusinešė alaus. Atėję į svečius ten gėrė, nei V., nei E. kartu su jais alaus negėrė. Begeriant alų nutarė kartu su broliu nueiti parūkyti į balkoną. Jiems berūkant balkone prie balkono durų priėjo V., kuris nurodė, jog čia nerūkytų, o eitų rūkyti į lauką. Jis, būdamas neblaivus, susinervino dėl tokių V. žodžių ir, priėjęs prie V. sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu V. K. į įvairias kūno vietas. Konkrečių vietų nurodyti negali, nes nepamena. Viskas kaip įvyko matė jo mama E. K. ir brolis L. R.. Po įvykio iš karto su broliu išėjo į savo namus. Dėl to kaip pasielgė labai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai (b. l. 105, 106, 107).???

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo M. S. kaltę, kad jis tyčia smurtaudamas prieš V. K. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms (BK 61 str.).

M. S. teisiamas už padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto turėdamas išnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbingas, niekur nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti.

Teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui (BK 41 str.), atsižvelgiant į tai, kad nusikalto prieš neįgalų nukentėjusįjį, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, nes kaltinamasis nedaro jokių teigiamų išvadų iš savo ankstesnio teistumo ir nesiekia gyventi dorai. Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 64¹ str.). Kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovo V. K. vardu pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Formuodamas vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-68/2008).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į žalos pasekmes, bet ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus - į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taikant pusiausvyrą tarp ieškovo teisių į neturtinės žalos įgyvendinimą ir žalą padariusio atsakovo turtinės padėties, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovui. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, nenustatyti su šiuo sužalojimu susiję liekamieji reiškiniai, todėl, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, tuo pačiu užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina pusiau.

Dėl gynybos išlaidų

Byloje gauta VGTPT Klaipėdos skyriaus pažyma su prašymu valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo M. S. 133,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Prašymas dėl gynybos išlaidų išieškojimo tenkintinas. Kaltinamajam gynėja advokatė Jovyta Piekienė paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2. punktu. Nors duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, į išieškotinos sumos dydį, priteistinos išlaidos nemažintinos.

Teismas, vadovau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą arešto bausmę 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Į paskirtos sumažintos arešto bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2022-01-27 iki 2022-02-22.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-02-22.

Kardomąją priemonę – suėmimą, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. S. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti V. K. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš M. S. valstybės naudai priteisti 133,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 40 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) jam įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smą.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis