- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2-8884-233/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. S.
ieškovui -R. B. individualios įmonės savininkui R. B. ir jo atstovui adv. Jonui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo panaikinimo ir A. S. prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių išieškojimo netenkinimo pagal R. B. individualios įmonės ieškinį, atsakovas A. S. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti 2018 metų birželio 25 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir Darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos(toliau-DGK) sprendimą Nr. DGKS-3343, kuriuo A. S. prašymas patenkintas ir pripažinta teisė gauti iš R. B. individualios įmonės darbo užmokesčio 619,66 Eur sumą ir 3,80Eur delspinigių , o A. S. reikalavimo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo netenkinti. Iš atsakovo ieškovui priteisti teismo ir advokato pagalbos išlaidas.
Pateiktame ieškinyje nurodyta, kad A. S. į darbą buvo priimtas 2018 metų kovo 8 d. Priimant į darbą jis pageidavo, kad jam už darbą butų sumokama pasibaigus darbo savaitei, įsipareigojo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje, kai bus mokamas darbo užmokestis kitiems darbuotojams balandžio mėnesio 10 d. Kovo mėnesyje jam dirbus dvi dienas, kovo 9 d. penktadienį jam buvo išmokėta grynais pinigais 50 Eur. Kovo 16 d. ir 23 dienomis jam buvo išmokėta po 100 Eur darbo užmokesčio, kiekvieną nurodyto mokėjimo dieną. Kovo 30 d. buhalterė nurodė, kad A. S. priklauso už kovo mėnesį išmokėti 275 Eur atlyginimo, todėl jam kovo 30 d. penktadienį dar buvo išmokėta 25 Eur darbo užmokesčio. Balandžio mėnesyje už pirmos savaitės keturias darbo dienas balandžio 6 d. penktadienį jam buvo išmokėta 80 Eur darbo užmokesčio , o balandžio 13d. - išmokėta 100 Eurų darbo užmokesčio . 2018 m. balandžio 10 d. buvo mokami atlyginimai už kovo mėnesį kitiems darbuotojams , A. S. pasakė, kad jam per mažai 275 Eur ir darbo užmokesčio žiniaraštyje nepasirašė . 2018 metų balandžio 16d. pirmadienį į darbą atvyko , bet darbo užduoties neįvykdė. Nuo 2018 metų balandžio mėnesio 17 d.
darbe nepasirodė. Su darbuotoju susisiekti nepavyko ir nebuvo žinoma jo neatvykimo į darbą priežastis. Pareiškimo apie tai, kad jis išeina iš darbo nepateikė. Tikėjo, kad jis grįš į darbą ir nurodys neatvykimo į darbą priežastį, todėl neįformino pravaikštų, įmonė patyrė nuostolių , nes buvo priskaičiuotas atlyginimas už nedirbtas dienas, bei sumokėti nuo atlyginimo priklausantys mokesčiai VSDF valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi atsakovas darbe nepasirodė, 2018 metų balandžio 30 d. A. S. atleido iš darbo pagal DK 55 straipsnio l dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas, R. B. individualios įmonės savininkas, R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas buvo priimtas į darbą jo įmonėje pagalbiniu darbininku, mokant minimalią mėnesinę algą(toliau-MMA). Nurodė, kad jis ne tik vadovavo įmonei, bet joje ir dirbo. Buhalterinę apskaitą padėdavo tvarkyti jo žmona R. B., kuri dirbo įmonėje vadybininke, ji pildydavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau duomenis apie kiekvieną dieną dirbusius darbuotojus pateikdavo jis pats, taip pat pasirašydavo žiniaraščius ir kitus dokumentus. Pateikdamas duomenis apie dirbusius asmenis, jis nebuvo nurodęs, kad atsakovas neatvyksta į darbą, todėl darbo laiko žiniaraščiuose visos darbo dienos buvo žymimos atsakovui kaip jo dirbtas laikas. Atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas kas savaitę jo paties pageidavimu, pinigus paduodavo grynais, niekur darbuotojas nepasirašydavo, jis pas save pasižymėdavo atskirame sąsiuvinyje sumokėtas sumas. Nurodė, kad atsakovas balandžio 10 d. kai mokėjo atlyginimus darbuotojams už kovo mėnesį, atvykęs nebuvo, o atvyko tik balandžio 16 d. ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nepasirašė, nurodydamas, kad jam per maža suma priskaičiuota. Nurodė, kad balandžio mėnesį atsakovas darbe nebuvo daugiau kaip savaitę, į telefono skambučius neatsiliepė, tačiau tikėjosi , kad atsakovas į darbą sugrįš todėl darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodė, kad jis dirba, paskaičiavo darbo užmokestį, nuo jo sumokėjo visus mokesčius. Nurodė, kad su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, nes atsakovas jo nurodytu ieškinyje laiku nedirbo, jam nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors pripažįsta, kad priimdamas įsakymą dėl atsakovo atleidimo, nurodė, kad būtų priskaičiuota minėta kompensacija , taip pat pripažino, kad paskaičiuotos kompensacijos už atostogas 61,50 Eur atsakovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktuose teismui 2018-10-25 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. kovo 7 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 212, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbininku nuo 2018 m. kovo 8 d., mokant jam MMA dydžio atlygį, kuris išmokamas 10 ir 25 dienomis. Atsakovas darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2018-04-30 Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Už darbą atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti 275,77 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius už 2018 m. kovo mėnesį, kas nurodyta darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2018 m. kovo mėnesį. Iš šios sumos atsakovas 2018-03-26 gavo 50 Eur. Taip pat, atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti atskaičius mokesčius 393,89 Eur darbo užmokestis už balandžio mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, kas nurodyta darbo užmokesčio žiniaraštyje už 2018 m. balandžio mėnesį. Kadangi ieškovas su juo neatsiskaitė, kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo, kuri DGK 2018 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-3343 atsakovo prašymą patenkino, nusprendė išieškoti iš atsakovės R. B. individualios įmonės ieškovui A. S. 619,66 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius) bei 3,80 Eur delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį kovo mėnesį . Ieškovas, ginčydamas DGK Sprendimą, teigia, kad atsakovui išmokėjo už darbą 2018 m. kovo mėn. 9 d. – 50 Eur; 16 d. – 100 Eur, 23 d. – 100 Eur, 30 d. - 25 Eur, iš viso 275 Eur. 2018 m. balandžio mėn. 6 d. – 80 Eur, 13 d. – 100 Eur, iš viso 180 Eur, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Dėl likusios neišmokėtos priskaičiuotos sumos už 2018 m. balandžio mėnesį ieškinyje ieškovas nurodo kelias darbo užmokesčio nemokėjimo priežastis: ieškovas 2018-04-16 atvyko į darbą, tačiau nevykdė darbo
funkcijų; nuo 2018-04-17 apskritai neatvyko į darbą. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, t.y. kad :atsakovui darbo užmokestis buvo išmokėtas; atsakovas pageidavo darbo užmokestį gauti, pasibaigus darbo savaitei; atsakovas 2018 m. balandžio 16 d. neįvykdė darbo užduoties ir dėl to buvo reiškiamos pretenzijos dėl netinkamai vykdomų darbo funkcijų; nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki balandžio 30 d. apskritai neatvyko į darbą ir jam buvo fiksuojamos pravaikštos. Priešingai ieškovo teiginiams, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys 2018 m. kovo 7 d. darbo sutarties Nr. 212 1.3 punktu susitarė, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio 10 ir 25 dienomis. Byloje esančiuose atsakovo vadovo sudarytuose ir parašu patvirtintuose 2018 metų kovo mėnesio ir balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėta, kad atsakovas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu dirbo, jokių pravaikštų užfiksuota nebuvo; 2018 m. kovo mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta, kad jam už visas darbo dienas buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. 2018-04-30 ieškovo vadovo įsakyme Nr. 27 „Dėl atleidimo iš darbo“ yra nurodyta, kad atsakovas atleidžiamas iš darbo nuo 2018 metų balandžio 30 d. pagal DK 55 straipsnį 1 dalį. Taip pat, nurodyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal išmokėjimo žiniaraštį. 2018 m. balandžio mėnesio žiniaraštyje apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 61,50 Eur (neatskaičius mokesčių). Jokiais rašytiniais dokumentais nėra užfiksuotas darbo užmokesčio ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo atsakovui faktas. Ieškovas yra individuali įmonė, kurios buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka už kurios organizavimą atsako įmonės vadovas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 str. 1 d., 7 str. 2 d., 4 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Šiuo atveju, rašytiniai dokumentai: 2018 metų kovo mėnesio ir balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei 2018 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiai, yra sudaryti ir pasirašyti R. B. individualios įmonės savininko R. B., kuris būdamas šios įmonės vadovu yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str.), todėl jie patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje atsakovas A. S. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovo įmonėje įsidarbino pagalbiniu darbininku š.m. kovo 8 d., buvo sutartas mokėti MMA dydžio atlyginimas. Nurodė, kad kovo mėnesį t.y. 25 ar 26d. jis paprašė avanso, įmonės savininkas būdant jo automobilyje davė 50 Eur, daugiau darbo užmokesčio jis negavo. Balandžio mėnesį jis dirbo iki 26 d., tuomet skambino ieškovui, kad jį atleistų iš darbo, nes šis nemokėjo atlyginimo , ieškovas atsakęs, kad rytojaus dieną sutvarkys dokumentus, tačiau to nepadarė , kai skambindavo vėliau, jo nerasdavo. Įmonės savininko sūnui J. B. jis atidavė buvusius jam išduotus įrankius , o nuo balandžio 30 d. įsidarbino UAB „Lašų duona“. Kadangi ieškovas neatsiskaitė už darbą kreipėsi į valstybinį darbo inspektorių Blažį, kur ir sužinojo, kad yra atleistas iš darbo ieškovo įmonėje, iki tol, kad įformintas atleidimas nežinojo .
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas R. B. individualios įmonės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš pateikto 2018-06-08 A. S. prašymo DGK, matyti, kad jis kreipėsi dėl jam dirbant R. B. individualioje įmonėje neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2018-03-08 iki atleidimo iš darbo 2018-04-30, atostoginių, sumokėjimo, kas atitiko Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, toliau- DK, 220 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.
DGK 2018-06-25 sprendimu Nr. DGKS-3343 nusprendė A. S. prašymą tenkinti. Nesutikdamas su DGK sprendimu ieškinį teismui pareiškė darbdavys, t.y. R. B. individuali įmonė, prašydama DGK sprendimą panaikinti.
Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo tai, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. DGK yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Dėl išdėstyto laikytina, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo reikalavimo DGK sprendimo panaikinimo.
Iš pateiktos prie ieškinio 2018-03-07 darbo sutarties Nr.212 matyti, kad tarp šalių , t.y. R. B. individualios įmonės, atstovaujamos jos savininko R. B. ir atsakovo A. S. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria šalys susitarė dėl atsakovo A. S. priėmimo į darbą pagalbiniu darbininku nuo 2018 m. kovo 8 d., mokant jam MMA dydžio atlygį, kuris išmokamas 10 ir 25 dienomis.
Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo, atleidus atsakovą iš darbo 2018-04-30, taip pat įstatymu nustatytos darbdaviui pareigos atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, tinkamo vykdymo.
Ieškovas teigia, kad su atsakovu atsiskaitė išmokėdamas grynais, kiekvieną darbo savaitę jo ieškinyje nurodytas sumas nurodytomis datomis ir už atsakovo dirbtą laiką yra su juo atsiskaitęs, priskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas neišmokėjo, nes ji atsakovui nepriklauso, kadangi jis nuo balandžio 16 d. nedirbęs.
Atsakovas nurodo, kad darbdavys nėra su juo atsiskaitęs, t.y. neišmokėjęs jam priskaičiuoto darbo užmokesčio už 2018 m. kovo-balandžio mėnesius ( išskyrus vieną kartą sumokėtą 50 Eur avansą kovo mėnesį), bei nesumokėjęs kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Ieškovas, R. B. individualios įmonės savininkas R. B. neginčija, kad jis , būdamas įmonės savininku, yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje. Prie ieškinio pateikti darbo laiko apskaitos , darbo užmokesčio žiniaraščiai yra jo paties pasirašyti, jų pagrindu darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, apskaičiuoti mokėtini mokesčiai Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Iš pateiktų 2018 m. kovo –balandžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad kovo mėnesį atsakovas A. S. dirbo nuo kovo 8 d. iki mėnesio pabaigos , t.y. 17 darbo dienų, už ką jam priskaičiuotas 309,86 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio žiniaraštyje A. S. nėra parašu patvirtinęs jam priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo fakto. Balandžio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovas dirbo visą balandžio mėnesį, t.y. 20 darbo dienų. To paties mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodyta, kad A. S. priskaičiuotas pareiginis atlyginimas- 400 Eur dydžio, kompensacija už nepanaudotas atostogas- 61,50 Eur, neatskaičius mokesčių, žiniaraštyje atsakovo parašu nėra patvirtintas pinigų jam išmokėjimo faktas.
Ieškovas yra individuali įmonė, kurios buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka už kurios organizavimą, tinkamą apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingų duomenų juose nurodymą atsako įmonės vadovas, šiuo atveju individualios įmonės savininkas R. B. (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 , 4 dalys, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 12 straipsnio 2dalis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis).
Sutiktina su atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais ir atsakovo atstovės teismo posėdyje išsakytais argumentais, kurie pagrįsti grynų pinigų išmokėjimo teisiniu reglamentavimu, kad nesant ieškovo sudarytuose darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose
atsakovo parašo, kuris patvirtintų pinigų jam išmokėjimo faktą, šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas negali remtis liudytojų parodymais. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 19 punktas numato, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti . Be to prieštaringomis ir mažai tikėtinomis laikytinos ieškovo nurodytos ieškinyje aplinkybės, kad atsakovui balandžio 10 d. atsisakant pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraštyje už jam priskaičiuotą, ir kaip nurodo ieškovas, išmokėtą darbo užmokesčio sumą už kovo mėnesį , ieškovas balandžio 13 d. atsakovui būtų išmokėjęs dar 100 Eur sumą grynais, nepateikdamas jokio tokį mokėjimą patvirtinančio dokumento atsakovui pasirašyti. Teismo posėdyje ieškovas nurodė priešingas aplinkybes nei nurodyta buvo ieškinyje, t.y. nurodė, kad balandžio 10 d. kai darbuotojams buvo mokami atlyginimai už kovo mėnesį, atsakovas nebuvo atvykęs, o atvyko tik balandžio 16 d., tokie parodymai laikytini mažai tikėtinais, nes nėra jokio pagrįsto paaiškinimo, kodėl dar neišmokėjus darbo užmokesčio už kovo mėnesį , buvo mokamas , kaip teigia ieškovas ieškinyje, darbo užmokesti už balandžio mėnesį dirbtas dienas( ieškinyje nurodyta, kad balandžio 6 d. išmokėta atsakovui 80 Eur, balandžio 13d. - 100 Eur).
Atsakovui pripažįstant, kad jam buvo išmokėta 50 Eur suma, kaip avansas už kovo mėnesį, ši suma minusuotina iš jam priklausančios ieškovui sumokėti nesumokėtos darbo užmokesčio už š. m. kovo- balandžio mėnesius, sumos.
Iš pateikto byloje R. B. individualios įmonės 2018-04-30 įsakymo Nr.27 matyti, kad atsakovas A. S. buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. balandžio 30 d., pagal DK, 55 straipsnio 1 dalį, nurodyta išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas pagal išmokėjimo žiniaraštį. Minėtame įsakyme darbdavio nurodytas atsakovo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas- DK 55 straipsnio 1 dalis, iš esmės patvirtina atsakovo A. S. nurodytas aplinkybes, kad jis prašė ieškovą atleisti jį iš darbo, t.y. išreiškė norą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva nesant svarbių priežasčių, o priimdamas 2018-04-30 įsakymą ieškovas su tokiu darbuotojo pageidavimu sutiko, minėtu įsakymu patvirtindamas ir darbo sutarties nutraukimo datą- 2018-04-30.
Pareiga tinkamai tvarkyti darbuotojo darbo laiko apskaitą priklauso darbdaviui (DK 120 straipsnis), kaip ir pareiga laiku sumokėti susitartą darbo sutartimi darbo užmokestį ir atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną (DK 146 straipsnis), o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pagrindu darbuotojo darbo užmokesčiui paskaičiuoti. Nors pateiktame 2018 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštyje yra nurodyta, kad atsakovas dirbo balandžio 26 ir 27 d. po 8 valandas, o balandžio 30 d.-7 val., kurios įskaičiuotos į bendrą dirbtų valandų skaičių per mėnesį ir už jas paskaičiuotas atsakovui darbo užmokestis, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus atsakovas pripažino , kad jau nebedirbo nuo balandžio 26 d., o balandžio 30 d. jau dirbo kitoje bendrovėje, ką patvirtina ir Sodros duomenų bazės duomenys(CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl išdėstyto, laikytina, kad atsakovui už nedirbtas balandžio mėnesio 26,27, 30 darbo dienas nepagrįstai buvo paskaičiuotas darbo užmokestis. Tai, kad minėtas darbo dienas darbdavys nurodė kaip dirbtas dienas, atsakovui pripažinus, kad nurodytomis dienomis nedirbo, laikytina kad nepagrįstai atsakovui buvo paskaičiuotas 56,35 Eur darbo užmokestis už balandžio mėnesį(Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814, įsigaliojusiu nuo 2018-01-01 nustatė 400 Eur dydžio MMA , taip pat 2,45 Eur dydžio valandinį atlygį; 23 val.x 2,45 Eur=56,35 Eur). Dėl išdėstyto, šia dalimi, priteistina atsakovui A. S. neišmokėtų išmokų susijusių su darbo teisiniais santykiais dalis, mažintina, nes priešingas aiškinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir leistų nepagrįstai gauti darbuotojui darbo užmokestį už nedirbtą darbo laiką.
Įvertinus išdėstytą laikytina įrodytu, kad ieškovas R. B. individuali įmonė atsakovui A. S. už 2018 m. kovo mėnesį yra nesumokėjusi 309,86 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), už 2018 m. balandžio mėnesį- 343,65 Eur darbo
užmokesčio(400 Eur- 56,35 Eur) ir 61,50 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), bendra neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma sudaro 715,01 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kad mokesčiai už priskaičiuotas su darbo teisniais santykiais susijusias išmokas, darbdavio R. B. individualios įmonės buvo sumokėti. Be to, pagal suformuotą teisminę praktiką, priteisiant su darbo santykiais susijusias sumas iš darbdavio darbuotojams yra priteisiama priskaičiuota ir neišmokėta suma, neatskaičius mokėtinų nustatymo dydžio mokesčių. Mokesčius iš neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turi pareigą sumokėti darbdavys. Teismo sprendimo dalis , neviršijanti 400 Eur priskaičiuotos ir neišmokėtos su darbo santykiais susijusios sumos , vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsakovui pripažinus, kad už kovo mėnesį jam buvo išmokėtas 50 Eur avansas, pripažintina ieškovo R. B. individualios įmonės teisė iš priklausančios A. S. išmokėti už kovo mėnesį neišmokėtos, atskaičius mokesčius , darbo užmokesčio sumos, minusuoti 50 Eur sumą, kaip sumokėtą atsakovui avansą.
Pagal šalių sudarytos 2018-03-07 darbo sutarties sąlygas, atsakovui A. S. darbo užmokestis turėjo būti mokamas 2 kartus per mėnesį, t.y. 10 d. ir 25 d.. Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis, darbuotojui išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nuo 2017-07-01 yra patvirtintas 0,07 procentų delspinigių dydis.
Už 2018 m. kovo mėnesį pagal pateiktus darbo užmokesčio žiniaraštyje duomenis, atsakovui atskaičius priklausančius mokėti mokesčius turėjo būti išmokėtas 275,77 Eur dydžio atlyginimas, iš kurių atsakovas pripažino gavęs 50 Eur, todėl likusi nesumokėta ieškovo atsakovui suma už minimą laikotarpį sudarė 225,77 Eur , kuri pagal šalių susitarimą numatytą darbo sutartyje , turėjo būti išmokėta iki balandžio 10 d.. Nurodytu terminu šio darbo užmokesčio nesumokėjus, darbdaviui atsirado pareiga mokėti aukščiau nurodyto dydžio delspinigius iki atsakovo atleidimo iš darbo 2018-04-30 , t.y. už 20 kalendorinių dienų. Todėl priteistina iš R. B. individualios įmonės A. S. naudai 3,16 Eur delspinigių, už laiku neišmokėtą 2018 m. kovo mėnesio atlyginimą (225,77 Eur x 0,07%x 20d.).
Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 300 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą rengiant rengiant procesinius dokumentus, teikiant teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, prašomas priteisti, išlaidas pagrindžia pridėti įrodymai ir jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamų dydžių. Atmetus ieškovo skundą, atsakovui priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Iš ieškovo taip priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos 7,60 Eur, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259,263-265,269 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškovo R. B. individualios įmonės ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo R. B. individualios įmonės (kodas 173724190) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias su darbo teisiniais santykiais susijusias ir atsakovui neišmokėtas sumas(neatskaičius mokesčių) :
-309,86 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. kovo mėnesį;
-343,65 Eur darbo užmokesčio neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį ;
- 61,50 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas .
Priteisti iš ieškovo R. B. individualios įmonės (kodas 173724190) atsakovui A. S. 3, 16 Eur(tris eurus 16 ct) delspinigių už laiku neišmokėtą 2018 m. kovo mėnesio atlyginimą;
Teismo sprendimo dalį, neviršijančią 400 Eur priskaičiuotos ir neišmokėtos su darbo santykiais susijusios sumos, vykdyti skubiai.
Ieškovas R. B. individuali įmonė turi pareigą sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iš neišmokėtų atsakovui A. S. su darbo santykiais susijusių išmokų.
Pripažinti ieškovo R. B. individualios įmonės teisę iš priklausančios A. S. išmokėti už kovo mėnesį neišmokėtos, atskaičius mokesčius , darbo užmokesčio sumos, minusuoti 50 Eur sumą, kaip sumokėtą atsakovui avansą.
Priteisti iš ieškovo R. B. individualios įmonės atsakovui A. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti iš ieškovo R. B. individualios įmonės 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų(įmokos kodas 56600) valstybei .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.