Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-620/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-24
Bylos Nr.
1-52-620/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37905-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Nukentėjusysis
V. M., Ž. S.
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-52-620/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37905-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,nukentėjusiesiems V. M., Ž. S.,kaltinamajam E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė- Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - nevedęs, dirba (asmens teigimu-(duomenys neskelbtini), teistas:

-2017-03-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams;

-2017-05-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d. taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, BK 92 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant jam BK 83 ir 87 straipsniuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis (tęsti mokslą);

2017-09-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d.,terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams, subendrinus su 2017-05-11 nuosprendžiu skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

bausmę atlikęs 2019-03-29 ,teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2021 m. spalio 30 d., apie 01.50 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Žiobiškio k., Rokiškio k. sen., Rokiškio r., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

pasiėmęs iš A. B. priklausančio automobilio BMW E60, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės metalinį veržliaraktį, skirtą prisukti ratams, vieną kartą juo sudavė V. M. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką; tęsdamas nusikalstamus veiksmus vieną kartą suduodamas metaliniu veržliarakčiu Ž. S. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam Ž. S. padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir taip pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis E. B. nurodė, jog ji savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog įvykis buvo kaltinime nurodytu laiku 2021 m. spalio 30 d. Įvykio metu buvo tamsu, buvo naktis. Tiksliai neatsimena kaip ten kas atvažiavo, kaip ten kas su kuo susiskambino .Draugas kalbėjo per telefono kameras. Prisimena, kai nukentėjusieji pamatė jį per telefono kamerą, jie labai norėjo atvažiuoti su jais susitikti, bet nežino kodėl. Kai jie atvažiavo, jis buvo su draugu A. B. ir draugėmis A. ir O. P., kad jei labai nori, tai atvažiuotų prie Žiobiškio ežero susitikti, nes jie buvo kaime, važinėjo automobiliu. Kadangi jie buvo Žiobiškyje, tai jų laukė. Atvažiavo B., S., V. M., M. J., pavardžių tiksliai nežino, sužinojo vykstant tyrimui. Tada jis su A. išlipo iš mašinos, o jie priėjo prie jų. Kai V. su S. jau buvo arti jų , ištiesė ranką V. pasisveikinti, pasakė sveikas, o jis iš karto jam trenkė su ranka į veidą, bet nepataikė .Kur tuo metu buvo I. su M., nematė. Paklausė, kaip suprasti? Ką čia darai? V. M. jam atsakė, kad „ galvoji mes nepasiruošę atvažiavome“. Nelabai suprato, ką jis turėjo omenyje. Iš karto V. pradėjo grasinti jam-„ ar įlipsi pats į bagažinę, ar tau ją atidaryti. Nelabai suprato dėl ko. Kažkuris iš jų trenkė jo draugui, nežino iš ko, bet jam buvo gerai prakirsta kakta. Viskas taip ir prasidėjo, tos muštynės ir grasinimai iš jo pusės. Jam reikėjo apsiginti. Nurodė, kad V. M. ir S. norėjo jį pažeminti prieš draugą ir merginą, taip viskas ir įvyko. K. V. trenkė, tai jo kumštis praėjo jam pro veidą, nes jis tiesiog pasitraukė . Jis nenorėjo muštis, bet nukentėjusieji patys atvažiavo agresyvūs. Jis metalinį veržliaraktį pasiėmė iš automobilio bagažinės tik tada, kai jo draugui kažkas trenkė. Jis buvo prie automobilio bagažinės .Tą daiktą rado bagažinėje, jis turbūt buvo skirtas atsukti automobilio ratams . Teigė, kad kas jam norėjo trenkti, tam trenkė ir jis, kad save apsigintų, o kas jo nelietė -B., J., to nelietė ir jis. Po to ir S. bandė jį pargriauti. Kai pasiėmė daiktą iš bagažinės, jo draugas jau buvo sužalotas. Nežino, kuris iš jų keturių trenkė jo draugui A. D. jau buvo parkritęs, sakė kaip čia suprasti, grasina jiems , kas čia dabar vyksta. Ir prasidėjo muštynės. Trenkė vieną kartą V. su tuo daiktu į galvą, po kelių sekundžių Ž. bandė jį pargriauti, jo rankos buvo jam už krūtinės. Jis trenkė vieną kartą Ž. , kur jam pataikė- neprisimena. Atsimena, kad tik atsisuko ir Ž. S. bandė jį pargriauti už megztinio, stūmė už krūtinės. Kai trenkė V., tai jis pabėgo, ir jo daugiau nebematė. Ž. ir pabėgo. Kai trenkė tuo veržliarakčiu, tai V. M. ir Ž. S. nebesivijo. Nematė, kad V. su Ž. rankose turėjo kokių daiktų. Jie norėjo išvažiuoti, tačiau I. ar M. sėdo už savo automobilio vairo, gavosi taip, kad jie pirmi norėjo išvažiuoti, bet sustojo viduryje to išvažiavimo, visi pabėgo išlipę iš tos mašinos, tą mašiną paliko ant keliuko. Jie sėdėdami mašinoje nesuprato, negalėjo net išvažiuoti iš tos aikštelės. Išlipo iš mašinos, priėjo prie mašinos, mašinoje nieko nebuvo. Lauke tamsu, aplink nieko nematyti. Jis suriko, kad patrauktų tą mašiną, tačiau buvo tyla, niekas nieko neatsakė. Tada jis garsiai pasakė, kad jis pats gali sėsti į automobilį ir išvažiuoti. Po pasakymo pasigirdo balsas, kad neliestų mašinos ir kažkuris iš atvykusių asmenų patraukė tą mašiną ir jie išvažiavo. Pasakė, kad nedarytų nesąmonių, nes buvo pikti su A. Vairuotojui galėjo grasinti necenzūriniais žodžiais, bet grasinimų, kad sudaužys, sumuš- tikrai nebuvo. Nežino, koks buvo atvykusių asmenų tikslas užstatyti tą kelią. Jie važiavo namo. A. buvo prakirsta kakta per dvi vietas, dešinėje ir kairėje pusėje, aukščiau ir žemiau. Draugui kraujas bėgo normaliai. Gal iš dalies ir reikėjo vežti draugą pas gydytojus, bet kai yra abu nemaži , tai sugijo. A. B. siūlė važiuoti siūti galvos, bet sakė, kad jis yra bernas , sugis ta galva. Po šio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus, bet jo pareiškimas buvo atmestas, nežino kodėl, jo neskundė, tingi bylinėtis. Į policijos pareigūnus kreipėsi ne iš karto po įvykio. Jo nuomonė buvo tokia, kad susimušė, suaugę yra, kam tos policijos ir tų pareiškimų reikia. Nukentėjusieji patys pirmi kreipėsi su pareiškimais, tai tada ir jis. Kaltinamojo nuomone, tai jis čia labiausiai buvo nukentėjęs asmuo, nes V. M. ir Ž. S. norėjo jį pažeminti prieš draugą, merginas. Teigia, kad turėjo save apsiginti. Paaiškino, jog anksčiau jis su V. M. ir jo pusbroliu M. M. buvo išvažiavęs į užsienį. Jie ten buvo prisivogę už trečdalį milijono kronų. Jis buvo tiesiog kartu su jais, kai juos visus pagavo policija Švedijoje. Buvo apklausa, policija klausė iš kur čia tie visi daiktai? Nurodė, kad jis nežinojo iš kur čia tie visi daiktai. Policijos pareigūnai informavo, jog V. ir M. pasakė, kad tie daiktai yra jo. Tai sužinojęs, jis policijai pasakė, kad tai V. M. ir jo pusbrolio daiktai. Paaiškino, kad dėl V. M. ir jo pusbrolio sėdėjo Švedijos kalėjime pusę metų, kai juos paleido po teismo. Jie dviese teigė teisme, kad vogti daiktai buvo jo, nors tokie nebuvo. Jie paprašė tik jo padėti, nes tuo metu buvo kaip ir draugai. Jie norėjo tuos daiktus parvežti į Lietuvą, sakė tuos daiktus perka, parduoda, negalvojo, kad jie buvo vogti. Pasirodo policija juos sekė nemažai laiko. Mano, kad V. su M. turbūt labai supyko ant jo, gal norėjo išsivežti jį toje bagažinėje, o kaip yra iš tikrųjų -negali pasakyti. Įvykio metu realiai buvo blaivus, išgėręs keletą alaus , atsimena viską. V. M. ir Ž. S. įvykio metu buvo išgėrę normaliai alkoholio, kai kalbėjo telefonu- Ž. vos vertė liežuvį. Jie tuomet buvo bare „ Gnomas“ ,ar Karietoje“ . Mano, kad nukentėjusieji bando susidoroti su juo. Jis savo draugo A. nesumušė, netyčia jam netrenkė, jam buvo jau trenkta prieš tai, kai jis iš bagažinės pasiėmė metalinį daiktą . Prieš jo trenkimą su metaliniu daiktu iš nukentėjusiųjų pusės smurtinių veiksmų nebebuvo. Kai jis smūgiavo V., tai tada jį bandė parvesti Ž. Jie buvo du, o atvažiavusių buvo keturi. Draugas jau buvo gavęs į galvą, jei dar jį būtų pargriovę, tai ten jiems būtų buvę blogai. Tie kiti du asmenys nieko nedarė, stovėjo vietoje, pakėlė rankas, sako nenori muštis. M. dar bandė raminti. Sakė nebijoti, kad jo niekas nemuš, nes jei jis nenori muštis, tai ir jis nemuš . Kas jam nieko nedarė, tai tam ir jis nieko nedarė. Tiesiog norėjo apsiginti save ir draugą. Neneigia, kad nukentėjusieji buvo sužaloti. Iš jų pusės buvo negražu ir iš jo pusės negražu. Jo draugas A. nesikreipė į policijos pareigūnus dėl sužalojimų, nes mano, kam čia tos policijos , ar pareiškimų reikia. Su pareikštais ieškiniais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo V. M. parodymais, kuris paaiškino, jog spalio 30 d. buvo su Ž. S., M. J., I. B. R., klube „ Gnomas“. Tada Ž. S. paskambino A. B. ir siūlė susitikti. Iš pradžių kaip ir nesutiko vykti, nes ir klube buvo linksma. Iš trečio karto susitarė susitikti aikštelėje prie ežero Žiobiškio. Ten turėjo būti A. B. ir E. B. Jie skambino įsijungę kamerą, matė, kad yra dviese. Nuvažiavo po 24 val., buvo jau tamsu. Kai jie atvažiavo į tą aikštelę , jau stovėjo automobilis. B. ir B. buvo išlipę, stovėjo prie savo automobilio galo. Jie taip pat išlipo, tarp mašinų atstumas buvo kokie trys metrai .Nuvažiavo , nespėjo išlipti, nespėjo pasisveikinti ir jie išsitraukė lazdas,ar ką. Jis iš automobilio išlipo tikriausiai pirmas, keliomis sekundėmis greičiau, per kitas dureles išlipo Ž., tada I., o M. ,ar išlipo -nežino. E. B. išsitraukė raktą, ar teleskopinę lazdą, nes girdėjosi ištraukimo garsas -„ takšt“, ir pradėjo jis ten mosikuotis. Jį užpuolė pirmą . Viskas vyko labai greitai, nežino kiek laiko su tuo veržliarakčiu, ar lazda „maskatavo“ E. B. Nespėjo net užsidengti, buvo netikėta. Pajutęs smūgį bandė iš karto trauktis, tada jis trenkė dar antrą smūgį. Išlipęs iš mašinos paėjo gal porą žingsnių ir E. B. jam trenkė, du kartus pataikė į galvą, o trečią kartą nebepataikė. Jie jau turėjo rankovėse veržliarakčius, nes bagažinės nedarinėjo. Jis bandė išvengti smūgio, gal kažkaip tai paslydo, nuo trečio spėjo atsitraukti. Toliau buvo sumaištis, jis nubėgo ant pagrindinio kelio. Kas toliau ten vyksta nesimatė, buvo tamsu, buvo didelis šurmulys. Tada skambino į policiją ir pasakė kaip viskas buvo. Paskambinęs policijai, jis laukė ant kelio , buvusiems draugams nebeskambino, nes greitai visi išsilakstė. M. J. dar buvo užstatęs E. B. ir jo draugui su automobiliu kelią, kad nepabėgtų, bet jie pradėjo ten grasinti, kad išdaužys mašinai langus ir M. J. patraukė automobilį. B. su B. pabėgo. Jis matė, kaip jie išvažiavo. Likę jo draugai susėdo aikštelėje, atsistūmė ant kelio, paėmė jį. Pasakė, kad jam prakirsta galva. Jį vežė į ligoninę, policijos nesulaukė, visi išvažinėjo. Ž. taip pat buvo sužalotas ir galva buvo prakirsta. Ar daugiau jam buvo suduota smūgių ir kur, nežino. Ir jam, ir Ž. S. bėgo kraujas. Jam iki dabar dar yra guzas. Kiti su jais atvykę asmenys nebuvo sužaloti. Įvykio vieta apšviesta nebuvo. Kai vežė į ligoninę išsikalbėjo su kitais kaip buvo. Paaiškino, jog jis A. B. asmeniškai pažįsta mažai. Ž. turbūt su B. pažįstamas, nes jam skambinėjo. E. B. jam yra pažįstamas, buvo draugas iki šio įvykio. Susipykę iki įvykio, ar konfliktų nebuvo. Vykstant į susitikimą jam nebuvo net jokių minčių, kad kažkas gali būti. Jie ant jo pykčio neturėjo, nevažiavo aiškintis santykių. Dėl ko E. B. taip elgiasi nieko nesakė, jam buvo šokas. Mano, kad E. B. nebuvo visiškai blaivus. Jis buvo išgėręs, bet įvykius prisimena, ant kojų pastovėjo. Nurodė, kad jis E. B. negrasino, dėl kitų -nežino. Jis net nebandė E. B. smogti. Iš jų pusės nebuvo grasinimų. Nuvažiavo šiaip susitikti. Dar buvo atvykę jų dvi draugės. Žino, kad buvo E. draugė O., pavardės nežino. Jam pirmam E. pataikė, negirdėjo daugiau, kad kai kam pataikytų. Kai važiavo į ligoninę, tai Ž. S. pasakė, kad trenkė ir jam. Kai jam trenkė, girdėjo žodžius- „nepyk, čia ne tau“. Suprato, kad pataikė A. B. Kai jis bėgo, tai E. B. gal porą metrų dar bandė jį vytis. Policijos pareigūnai atvažiavo į ligoninę, viską jiems paaiškino. Kai skambino telefonu susitikti, kalbėjo draugiškai. Jam buvo prakirsta galva, apie porą savaičių gydėsi. Skausmą ilgai jautė, dar ir dabar būna, kad tvinkčioja. Buvo stresinėje būsenoje, nelabai ir suvokė ką daryti. Galima pasakyti, kad buvo šokas. Tikrai netikėjo, kad taip gali atsitikti, nesitikėjo iš jų tokių veiksmų.

Nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kuris paaiškino spalio 30 d. buvo „Gnomas“ klube. Paskambino A. B., pasiūlė susitikti. Jis atsakė, jog gali. Pasiūlė atvažiuoti prie Žiobiškio ežero. Kartu su juo nuvažiavo I. B., V. M., M. J. automobiliu BMW, priklausančiu jo pusbroliui M. J. Nuvažiavo apie 24 val., kai klubas“ Gnomas“ užsidarė. E. B. jau stovėjo su A. B. Nespėjo su jais pasisveikinti , iš karto E. B. trenkė išlipusiam iš automobilio V. Trenkė jam su raktu, ar teleskopine lazda. Kur trenkė- nežino, bet pataikė į galvą. Prieš tai nieko nesakė. Tada V. M. atsitraukė, tada vėl E. V. trenkė. Norėjo trenkti ir trečią kartą , bet nepataikė. Kai trenkė V., pataikė kartu buvusiam A. B., o tada vėl pataikė V. E. B. sakė nepyk, nes A, buvo susiėmęs krūtinę. Kai V. M. po gautų smūgių pabėgo, tada B. šiek tiek dar vijosi V. Jis dar bandė ginti V., tada E. B. trenkė jam į galvą su ta pačia lazda. Jam pataikė į galvos pakaušio sritį, sužalojo, pataikė vieną kartą. Jis atsitraukė. V. nuėjo ant kelio paskambinti policijos pareigūnams. M. užstatė jiems mašiną, kad neišvažiuotų. E. B. nuėjo su A. ir pasakė M., kad- „trauk mašiną, arba langus išdaužysime“. Automobilyje buvo M. vienas, o I. iš karto pabėgo, kai jiems pradėjo trenkti. M. patraukė mašiną, jie išvažiavo į Žiobiškio pusę. Jie su M. nuvažiavo iki kelio, atėjo I. ir V. I. davė jam savo „ maikutę“ ant galvos užsidėti, o V. megztinį, kad mašinos neišpurvintų, nes abiem smarkiai bėgo kraujas. Policijos pareigūnų nebelaukė, važiavo į ligoninę. Į ligoninę atvažiavo policija. E. B. buvo jo draugas, susipykę iki įvykio jie nebuvo. Konfliktų tarp jų nebuvo, A. nesikvietė išsiaiškinti nesutarimų. Jie tikrai nevažiavo aiškintis santykių. Jam buvo netikėtas toks E. B. elgesys, buvo šokiruotas tokiu jo elgesiu. Jie atvykę ant jų nepuolė, negrasino E. B. E. buvo iki šio įvykio draugelis, kitiems nebuvo išsakęs savo nuomonės, kuri jam nepatiktų. Nors jis buvo išgėręs alkoholio, bet viską atsimena.

Liudytojo I. B. parodymais, jog su E. B. tiesiog yra pažįstami. Įvykio metu buvo su M. J., Ž. S., V. M. Atsimena kaip buvo suduoti smūgiai Ž. S., V. M. į galvos sritį .Kaip ten atsidūrė gerai neprisimena, nes buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykis buvo Žiobiškyje ,stovėjimo aikštutėje prie ežero. Ten atvyko jis, M., Ž., V. su M. automobiliu. Kai jie atvyko, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo E. B., A. B. ir A. draugė. Jie buvo atvykę su automobiliu. Abu automobiliai buvo BMW markės, M. trečios serijos BMW juodas, jie buvo atvykę su penktos serijos BMW pilkos spalvos, už jo vairo sėdėjo G. Kitos merginos nepamena, nes buvo tamsu. Kai jie atvyko, išlipo A, ir E., o A. draugė liko sėdėti mašinoje, ar buvo dar kažkas automobilyje ,nepamena. A. draugės vardo nepamena, o pavardė atrodo G. Automobiliai vienas nuo kito stovėjo maždaug per 10 metrų. Kiek atsimena, iš jų automobilio išlipo jis, V. ir Ž., o ar išlipo M., nepamena. Nepastebėjo, kad atvykę merginos būtų išlipusios iš automobilio. Nuėjo pakalbėti, Ž. ir jie buvo pažįstami. Ž. nuėjo nuo automobilio dar su cigarete iki E., ar grasino Ž. E. -negirdėjo. Tada prasidėjo tas konfliktas. Ž. apsižodžiavo su E., o ką vienas kitam sakė, tikrai neprisimena. Matė, kaip su kažkokiu metaliniu daiktu E. B. sudavė Ž. į galvą. Daiktas atrodė kaip metalinis, nes buvo labai didelis garsas, kai gavo į galvos sritį. Jam atrodė, kad V. pribėgo tada išskirti ir V. gavo iš to paties daikto į galvos sritį, tik nematė kiek kartų. Tada jie abu atsitraukė atgal, pribėgo jis, pasakė, kad baigtų tas nesąmones. Dėl ko įvyko konfliktas ir trenkė negirdėjo. Jei gerai pamena, tai ir A. sakė baigti nesąmones daryti. Pamatė, kad Ž. ir V. kraujas pradėjo bėgti iš galvos. Jis nusivilko megztinį, davė užsidėti ant galvos, kad kažkiek tai sustabdytų kraujavimą. Ž. ,ar V. iškvietė policiją. E. su A. sušoko į mašiną ir bandė išvažiuoti. M. atrodo užstatė automobilį, nes nenorėjo išleisti, kol atvažiuos policija. Jie pasakė, kad „traukit mašiną, arba bus sudaužytas automobilis“. M. J. patraukė automobilį, kurį jis vairavo. A. su E. išvyko su automobiliu, o jie sulipo į mašiną ir važiavo į Rokiškio ligoninės priėmimo skyrių . Viskas įvyko labai greitai. Į skyrių atvyko policijos pareigūnai ir jie nuvyko į policijos komisariatą pirminei apklausai. Įvykio metu tikrai agresyviai buvo nusiteikęs E., Ž. su V. ne tiek, gintis tai reikia. Prieš tą trenkimą Ž. agresyviai nebuvo nusiteikęs. Jam atrodo, kad A. gavo nuo E. su tuo metaliniu daiktu, kaip metaliniu strypu, tikriausiai sumaišė, nes buvo lauke tamsu. Jis taip suprato iš A. pasakytų žodžių. Savo duotus parodymus patvirtina, nes buvo sakyta per priminius parodymus. Jis buvo gerokai išgėręs alkoholio ,kažkiek prisimena tuos įvykius, bet smulkmenų tikrai neprisimena. M. buvo blaivus, V. išgėręs buvo, Ž. ir išgėręs. Jie buvo šoko būsenoje, Ž. ir V. smarkiai kraujavo galvos. Atsimena, kad pas E. buvo daiktas, kuriuo mušėsi. Jį šokiravo toks E. B. elgesys .M., Ž., V. yra draugai, pažįstami. Tarp jo ir E., A. tuo metu konfliktų nebuvo. Negirdėjo, kad jo atvykę draugai būtų grasinę E. ir A., nežino ,ar tarp V., Ž. ir E. buvo konfliktų iš anksčiau. Kaip buvo nusiteikęs E. B., kai su juo pradėjo bendrauti nepastebėjo, nes jis tuo metu dar buvo prie automobilio, o kai atbėgo skirti , jau buvo tikrai agresyvus. Jis atsimena, kad Ž. ėjo pakalbėti su E., tada prasidėjo tas konfliktas. Jis dar buvo prie automobilio, gal už 7 metrų. Ž. priėjo jau arčiau tų vaikinų automobilio. Kiek pamena, atrodo iš bagažinės ištraukė E. B. tą metalinį daiktą. Ž. S. buvo tuo metu prie mašinos. Viskas vyko labai greitai, ištraukė ir trenkė. V. pribėgo prie jų, pažiūrėti kas vyksta, V. ir gavo tada. V. ir Ž. atsitraukė, greitas buvo atsitraukimas, pabėgo į šoną jam atrodo. Jo manymu, tikrai nebuvo agresyvaus elgesio iš Ž. ir V. pusės.

Liudytojo A. B. parodymais, jog su E. B. buvo draugai, bet dabar nebelabai sueina. Ž. S. taip pat buvo draugas. Mažiau bendravo tik su V. M. . Tikslaus laiko neprisiminė, bet neneigė, jog tai buvo 2021-10-30. Jis paskambino Ž. , nes vieno gimtadienio metu, Ž. jo prašė paskambinti, kai grįš E. B., kad susitiks, pagers. Kai grįžo E. B. iš kalėjimo, ar užsienio, jie tada gėrė ir jis prisiminė ko prašė Ž. S. Jis paskambino Ž. vaizdo skambučiu ir pamatė, kad jis buvo su V. M. ir kitais. Jis jau buvo girtas , bet jie dar girtesni buvo, matėsi per tą vaizdo skambutį. Ž. parodė, kad jis su V., todėl jie jau nebenorėjo su juo susitikti. Žinojo, kad yra nesantaika tarp V. M. ir E. B. Jie nutraukė skambutį, bet vėliau Ž. vis tiek pavyko su jais susisiekti ir jie sutiko susitikti. Jie buvo prie Žiobiškio ežero automobilių stovėjimo aikštutėje. Į ją atvažiavo Ž. S., I. B., M. J., V. M. Jis buvo dviese su E. lauke, o mašinoje dar su jais buvo A. G. ir O. M. Atvykus automobiliui iš jo išlipo Ž. S. ir I. B.. Automobilis buvo pastatytas maždaug per vieno automobilio sustojimo vietą. Ž. jam pasakė nesikišti. E. norėjo sveikintis su V. I. ir Ž. stovėjo prie jo, o V. bandė E. iš karto kumščiu trenkti į veidą, bet nepataikė. Tada I. arba Ž. S. pataikė jam į galvą, kažkuris iš jų. Tada jau nebelabai ką prisimena . Su kuo jam pataikė į galvą nematė, nežino. Jam pasidarė balta akyse, suklupo. Paskui kažkokie veiksmai prasidėjo, nes visi laksto ir kažkas vyksta. Kai V. E. trenkė, bet nepataikė, tai E. ir kažką turėjo daryti, jei jiems sukapotos galvos. Kiek žino Ž. ir V. pataikė per galvą su kažkokiu daiktu, gal iš jo automobilio bagažinės, nežino. Jis pats buvo suklupęs, o kai atsipeikėjo pamatė, kad V. buvo nubėgęs ant kelio, o Ž. buvo kažkur ten pievoje nubėgęs. E. buvo realiai toje pačioje vietoje kaip ir stovėjo, kažką rėkavo. Jis pats nematė, kad E. pasiimtų iš jo bagažinės kažkokį daiktą. Pas jį bagažinėje buvo raktas atsukinėti ratams. Teleskopinės lazdos jie neturėjo. E. B. grasino V. M., kad jis sėstų į bagažinę. Ką į tai atsakė E. neprisiminė. Buvo labai tamsu, jau naktis, vos kažkas matėsi, vieta neapšviesta. Jis pats nematė kaip Ž. ir V. buvo sužalotos galvos, tik žino, kad jos buvo sužalotos. Kai atsigavo, pamatė, kad galva kraujuoja. Jam buvo prakirsta kakta, bėgo smarkiai kraujas. Pasiūlė E. B. važiuoti iš ten. Matė kaip V. pasiėmęs telefoną kalbėjo, manė, kad dar kažką prisikvies, juos sudaužys. Jam reikėjo realiai siūti žaizdą, bet niekur nevažiavo, į policiją nesikreipė. E. B. buvo netoli jo, nieko nesivijo. Susėdo į mašiną. I. B. pradėjo rėkti, kad užstatytų jo mašiną. M. užkirto automobiliu keliuką, kad jie negalėtų išvykti. Jis pradėjo rėkti, kad patrauktų mašiną, nes „ ištaškys“ M. visą automobilį. Jis buvo patrauktas, nes išsigando ir jie išvažiavo. Automobilį vairavo A. G. . Merginos buvo mašinoje, bet nieko nematė. Jos tik kažką girdėjo . Jie nesitikėjo, kad bus tokios muštynės, nes buvo su savo draugėmis. Jis su E. buvo dviese, o jie keturi atvažiavo, jie pradėjo „ putotis“ kai atvažiavo. Jam buvo tik tas vienas smūgis. Tik jam buvo kraujas žaizdoje, kiek žino, E. nebuvo sužalotas. Atvykę asmenys buvo girti, tik M. J. buvo blaivus.

Liudytojos A. G. parodymais, jog E. B. yra jos pažįstamas. Buvo keturiese lauke, ji vairavo A. B. mašiną, tuo metu buvo A. draugė. Ji ir E. B., O. M. , A. B. važinėjo po Rokiškį, paskui pradėjo važinėti aplink kaimus, taip atsidūrė Žiobiškyje. Vyrai sėdėjo automobilio gale, o ji su O. priekyje. A. susiskambino su kažkuriuo iš nukentėjusiųjų, gal su Ž. S. Pakalbėjo, kad reiktų susitikti, pasikalbėti. Jie tuo metu buvo Žiobiškyje, visi susitiko prie Žiobiškio ežero jau po 24 val. Jie atvažiavo pirmi, o tada atvažiavo kiti asmenys, jų buvo beveik pilna mašina. Nežino, buvo keturi, ar penki asmenys, tarp jų buvo Ž. ir V. Jie susitiko pakalbėti. A. ir E. išlipo iš mašinos, o kiek iš atvykusių automobilio išlipo žmonių, ji nežino , nes buvo tamsu, naktis. Kiek žino, ten vaikinai susimušė. Paties įvykio nematė, nes buvo tamsu. Girdėjo riksmus, kad šaukė vienas ant kito. Po kiek laiko į mašiną grįžo A. ir E., jai pradėjo šaukti, kad greičiau kurtų automobilį ir važiuotų. Ji automobilį užvedė, bet jie užstatė pravažiavimą su mašina. Tada A., ar E. atidarė langą ,ar dureles ir pradėjo šaukti, kad ką čia daro, kad patrauktų mašiną. Asmenys patraukė mašiną ir jie išvažiavo. E. ir O. jie paleido prie O. buto. Ji su A. grįžo į Sėlynės kaimą. A. apie tą situaciją beveik nieko jai nepasakojo . Užsiminė, kad susimušė. A. turėjo žaizdą ant kaktos, buvo toks nemažas prakirtimas .Ji padėjo sutvarkyti tą žaizdą . Tikslių detalių kas A. trenkė jis nepasakė, nežino, ar pats jis žino. A. E. sužalojimų nematė. Girdėjo, kad kažkas iš jų buvo išvežtas į ligoninę, bet kas tiksliai, nežino. E. ir A, tą vakarą gėrė alų. A. buvo jau gerokai išgėręs, E. lyg ir mažiau atrodė, nors gėrė panašiai. Nematė, kad kažką pasiimtų iš mašinos, kai jie išlipo iš automobilio. Nepastebėjo, kad ką imtų iš bagažinės. Kai grįžo, nepastebėjo, kad atsineštų kokių tai daiktų, ar dėtų į bagažinę. A. papasakojo, kad kilo konfliktas su tais atvažiavusiais asmenimis, kad susimušė, daugiau jokių detalių jai neminėjo, nebuvo nusiteikęs pasakoti. Atvykę asmenys labiau pažįstami buvo E. nei A. Kai jie kalbėjo telefonu, net nenutuokė, kad gali kilti konfliktas. Atrodė ganėtinai paprastas pokalbis. A. B. žaizda buvo didoka, buvo nemažai kraujo, bet sutvarkius, nebuvo labai bloga situacija. A. nesikreipė į medikus, nes nenorėjo, į policijos pareigūnus taip pat nesikreipė. Konfliktas truko nelabai ilgai, pačios pradžios nepastebėjo, nes buvo prie telefono, net nenutuokė, kad gali kilti kažkas panašaus į konfliktą.

Liudytojos O. M. parodymais , kuri paaiškino, jog E. B. yra jos draugas, V. M. ir Ž. S. pažinojo. Susitiko ji, A., E. ir A,. A. vairavo BMW automobilį, kuris priklausė A. B. Ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje, o vaikinai abu sėdėjo gale. Jie važinėjosi po Rokiškį, jau buvo tamsu, po dvyliktos nakties ( tikslaus laiko negalėjo pasakyti). A. susisiekė telefonu su Ž. S. Ž. norėjo susitikti su E. ir A. Su jais dar buvo V. M., jų buvo dar daugiau. Tuo metu jie važinėjo po Žiobiškį. V. A. ,ar E. pasakė, kad susitinkame prie Žiobiškio ežero. Nuvažiavo ir laukė aikštelėje prie Žiobiškio ežero. E. ir A. buvo išlipę iš mašinos. A. S., M. ir buvo dar du vaikinai, kurių nepažįsta. Automobilis jų buvo juodas, nei markės, nei numerių neįsidėmėjo. Tada V. ir Ž. S. priėjo , tiksliai neprisimena, ar tie kitu du vaikinai buvo priėję. Ji šiek tiek buvo prasidariusi mašinos langą. Atsimena, kaip V. alaus „ skarbonkę“ padėjo ant A. automobilio viršaus. Tada jis sakė kažką panašaus B. E., kad tu galvoji, kad atvažiavome nepasiruošę ir lįsi į bagažinę. Tada matė, kaip V. bandė trenkti iš kumščio E., iš pirmo karto nepataikė, bandė antrą kartą. Ar pataikė antrą kartą -nebematė. Tada viskas prasidėjo, jie visi nubėgo, toks jausmas, kad jie visi subėgo į krūvą, kaip supranta- mušėsi. Ji nusisuko, paskui pamatė priekyje išbėgantį S., tada A. ir E. subėgo į mašiną, kur buvo ji su A. Norėjo išvažiuoti, bet kažkas iš jų keturių užstatė mašiną, kad negalėtų pravažiuoti. Tada vaikinai E., ar A. rėkė ką čia darot? Pasakė, kad dingtų iš kelio, patrauktų mašiną. Kažkuris vaikinas patraukė mašiną ir jie išvažiavo, išsiskirstė į namus. Matė, kad po įvykio A. galva buvo sužalota, ant kaktos buvo kažkiek tai kraujo. E. sužalotas kaip ir nebuvo. Jie norėjo susitikti, aptarė ,kodėl viskas taip įvyko. Jie norėjo susitikti, vis norėjo aiškintis, bet neaišku ką norėjo aiškintis. E. jai yra minėjęs, kad su juo norėjo susitikti ir anksčiau, bet jis nenorėjo. E. sakė, kad jie mušėsi, neminėjo su kuo. Nematė, kad kartu su ja atvykę vaikinai būtų pasiėmę kokį tai daiktą. iš automobilio. Nepamena, ar pas juos automobilyje tuo metu grojo muzika. Ji labai išsigando, bijo tokių dalykų. Į policijos pareigūnus nesikreipė, nesureikšmino, nepagalvojo, jog reiktų. Jai buvo toks pirmas įvykis, nežinojo kaip elgtis. Matė, kaip V. M. laikė telefoną ir kažkam tai skambino, kam jis skambino -nežino.

Liudytojo M. J. parodymais, jog nukentėjusieji yra jo giminaičiai. Ž. S. yra jo pusbrolis, o V. M. dėdė. Paaiškino, jog viskas įvyko Žiobiškyje prie ežero , o datos ir tikslaus laiko neprisimena. Ž. S., V. M. ir A. B. jo paprašė pavežioti su jo mašina BMW , v/n. (duomenys neskelbtini) Buvo bare “Gnomas“ , dabar pavadinimas-„Karieta“. Buvo keturiese. Matė, kad A. B. skambino Ž. S. Pakvietė atvaryti į Žiobiškį. Ž. S. pasiūlė važiuoti. Nuvažiavo prie Žiobiškio ežero į automobilių stovėjimo aikštelę. Ten jau buvo A. B. ir kitas vaikinas, jo nelabai pažįsta, gal ir E. Atvažiuodamas matė, kad jie buvo mašinoje. Tada Ž. S., V. M., I. B. išlipo, o jis liko mašinoje. Atstumas tarp automobilių buvo per mašiną, ar pusantros. Paskui išgirdo, kad rėkauja .Prasidarė automobilio duris ir pamatė, kad Ž. S. ir V. M. susiėmę už galvų traukiasi link pagrindinio kelio. Jis užsidarė automobilio duris ir sėdėjo bijodamas išlipti. Paskui išlipo pažiūrėti kas vyksta, atsitraukė toliau. Tada I. B. paprašė užstatyti mašiną, kad A. B. ir kitas asmuo neišvažiuotų. Užstatė mašiną ir išlipo. Stovėjo prie mašinos. Tada priėjo A. B. ir kitas asmuo. Kiek atsimena -vienas iš vienos pusės sakė, kad trauk mašiną arba išdaušiu langus o kitas trauki arba gausi, buvo užsimojęs A. B. Kai jis buvo jau užstatęs automobilį ,A. B. buvo užsimojęs ir grasino su teleskopine lazda. Kai buvo jau užstatyta mašina, Ž. ir V. nebebuvo. Kitas asmuo rankose ir turėjo kaip ir raktą, panašus automobilio raktams atsukti, kuris ir jam grasino. Nematė, kad A. B. būtų kruvinas. Jis buvo labai arti jo, nebuvo kraujo. E., A, buvo agresyviai nusiteikę .Išsigandęs, kad gali gauti, patraukė mašiną, kad jie išvažiuotų. Išsigando, kai pamatė sužalotus V. M. ir Ž. S. Mašinoje buvo jų keturi asmenys, tai yra A. B., kitas vaikinas, jo veido nematė, dar dvi merginos. Jie išvažiavo. Tada į priėmimo skyrių vežė Ž. S. ir V. M., nes jiems iš galvos bėgo kraujas, vienam iš priekio. I. sužalotas nebuvo. Gal jie ir pasakojo kas įvyko, bet buvo išsigandęs, nežino nieko. Jiems atrodė, kad sudavė su teleskopu, tai lazda, kuri išsiskleidžia. Jai tai sakė Ž. Kas trenkė -nesakė. Galvojo, kad važiuoja susitikti draugiškai. N. Ž. , nei V. nieko nesakė, kad tarp jų yra konfliktai, kad važiuoja išsiaiškinti santykių. Ž., V. ir I. išlipę iš automobilio nuėjo prie jų. Viskas įvyko labai greitai. Jo automobilis stovėjo priekiu į ežerą, jis nieko nematė. Paaiškino, kad jis nelabai ką girdėjo, tik tai , kaip V. skambino policijos pareigūnams. V. ėjo link kelio, buvo išėjęs iš aikštelės, kai skambino policijos pareigūnams. E. ir A. dar ėjo link jų, bet paskui tik išgirdo, kaip pasakė -greit važiuojam iš čia. Paskui jam V. pasakė, kad skambino policijai, o jis matė, kad kai V. laikė telefoną prie ausies, tie jaunuoliai pasišalino. I. I. , Ž. , V. rankose kaip ir nieko neturėjo. Kai važiavo, tai turėjo bare nusipirkę alaus- tokiuose plastmasiniuose indeliuose. Įvykio metu I. atrodė daugiau blaivus, V. buvo truputį daugiau išgėręs, bet nesvirduliavo, Ž. matėsi, kad yra išgėręs, bet ir nesvirduliavo. Jis buvo blaivus, nes vairavo automobilį.

Liudytojos V. Č. parodymais, kuri paaiškino, jog dirba reagavimo skyriaus tyrėja Rokiškio policijos komisariate. Atsimena, kad važiavo į Rokiškio ligonės priėmimo skyrių, nes buvo iškvietimas. Su kitu kolega apsiklausinėjo žmones ir priėmė iš jų pareiškimus. Priimamojo skyriuje buvo du žmonės, jiems buvo apibintuotos galvos, vienam tai tikrai. Aiškino, kad prie Žiobiškio ežero susimušė, susitarė susitikti su pažįstamu, nuvažiavo ir įvyko muštynės. Teigė, kad juos užsipuolė, nespėjus nei pakalbėti, nei kažką pasakyti. Žino, kad iš kitos kompanijos kur užpuolė ,tikrai buvo du asmenys. Vienas iš jų buvo B. Ji su kolega buvo pas jį nuvykę apžiūrinėti mašinos, nes buvo nurodyta, kad galimai užsipuolė teleskopine lazda. Mašinoje rado raktą ratams atsukti, bet jis įsitraukia, traukiant jį atsiranda lygiai toks pat garsas kaip ir skleidžiant teleskopinę lazdą. Žino, kad tokie raktai yra naudojami automobilių padangoms. Jį rado automobilio salone gale, tik neatsimena kurioje pusėje. B. nelabai ką aiškino. Jis tik pasirašė , kad savanoriškai atiduoda tą raktą. Kaktos srityje B. lyg ir buvo prakirsta, bet jis nieko nesakė iš kur sužalojimas. Kai nuvažiavo apžiūrinėti vietos prie Žiobiškio ežero, tai toje aikštelėje matėsi kraujo lašai. Kadangi liudytoja teigė, jog dirbant policijos komisariate daug būna įvykių, tai visas aplinkybes jai atsiminti sunkiau, todėl pagarsinus ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2021 m. spalio 30 d. po 02 val. ji kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju A. M. pagal gautą V. M. telefoninį pranešimą nuvažiavo į Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Su V. M. ir Ž. S. bendravo jau po gydytojų apžiūros ir pirminės medicininės pagalbos suteikimo. V. M. pasakojo, kad 2021-10-30 po 00.00 val., jo pusbrolis Ž. S. susiskambino su A. B. ir nutarė susitikti prie Žiobiškio ežero. V. M. pasakojo, kad prie ežero jis važiavo su Ž. S., I. B., M. J. Kai nuvažiavo, jau jų laukė pilkos spalvos BMW automobilis. V. M. pasakojo, kad trise išlipo iš automobilio, vairuotojas M. J. liko automobilyje. Pasakojo, kad jų laukė A. B. ir E. B. V. M. pasakojo, kad jis net nespėjo pasisveikinti, kai E. B. užsimojo metaliniu raktu ir jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvą. Po smūgio V. M. nubėgo tolyn ir paskambino 112. V. M. aiškino, kad prieš tai jokių konfliktų nėra buvę ir nežino, kodėl buvo sumuštas. Jis draugų laukė prie pagrindinio kelio. Įsėdęs į automobilį matė, kad Ž. S. taip pat buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. M. J. juos nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. V. M. buvo išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. Taip pat apklausė ir Ž. S., Jis davė analogiškus parodymus, paaiškindamas, kad jis išlipęs iš automobilio nuėjo prie laukusių A. B. ir E. B., kai pasisveikino su A. B., tada E. B. su metaliniu daiktu trenkė V. M. į galvą. Po to E. B. priėjo prie jo ir tuo pačiu daiktu jam- Ž. S. trenkė per galvą, pasakojo, kad jam bėgo iš žaizdos kraujas. J. juos - Ž. S. ir V. M., atvežė į Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Tiek Ž. S., tiek V. M. pasakojo, kad jie važiavo pasikalbėti, jiems buvo netikėta, kad E. B. juos sumušė. Su E. B. nebendravo. Jis buvo sulaikytas vėliau. (t.1, b.l. 197-200)

Liudytojo A. M. parodymais, kad vykdė tarnybinę pareigą, tuo metu dirbo reagavimo skyriaus patruliu, o dabar reagavimo skyriaus tyrėju. Įvykį prisiminė tik detalėmis. Bendravo tik su nukentėjusiais, kurių vardų ir pavardžių neprisiminė. Buvo ligoninės priimamajame, jie buvo subintuotomis galvomis. Nurodė, lyg ir kažkurį vieną tų įtariamųjų. Paaiškino su kokiu daiktu jie tikriausiai buvo sužaloti. Kiek pamena, nurodė, jog buvo sužaloti teleskopine lazda ,ar teleskopiniu raktu, nurodė, jog metaliniu išilginančiu daiktu. Jis su kolega surado vieną iš tų asmenų. Vairuotojas buvo, jei neklysta- B., pas jį buvo nuvažiavę, paprašė apsižiūrėti automobilį. Jo automobilyje rado tą išsiilginantį teleskopinį raktą. Raktą rado automobilio gale keleivio vietoje, o ne bagažinėje. Jis turbūt skirtas atsukti ratams. Tai buvo metalinis išsiilginantis raktas. Jiems patiems su kolege V. buvo ir įdomu, pirmą kartą ir matė. Nukentėjusieji buvo sužaloti su tuo išsitraukiančiu raktu, kiek pamena, jie važiavo susitikti prie Žiobiškio ežero. Kai kalbėjo su B., tai jam veido srityje buvo lyg ir prakirsta. Jis tikrai nesakė, kad jam draugas prakirto veido srityje. Nukentėjusieji kaip ir nurodė, kad jie buvo abu sužaloti to keleivio. Kaip atsimena, dar tas keleivis davė savo draugui B. per veidą. Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021 m. spalio 30 d. po 02 val. jis kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja V. Č. nuvyko į Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje buvo V. M. ir Ž. S. Su jais bendravo jau po gydytojų apžiūros ir pirminės medicininės pagalbos suteikimo. Abu vaikinai buvo su tvarsčiais ant galvų. V. M. pasakojo, kad 2021-10-30 po 24 val. Ž. S. susiskambino su A. B. ir susitarė susitikti prie Žiobiškio ežero esančioje aikštelėje. V. M. pasakojo, kad prie ežero jis važiavo su Ž. S., I. B., M. J. Kai jie nuvažiavo, ten jau buvo pilkos spalvos BMW automobilis. V. M. pasakojo, kad išlipus iš automobilio jų laukė A. B. ir E. B. V. M. pasakojo, kad jis net nespėjo pasisveikinti, kai E. B. užsimojo jau rankoje turėtu metaliniu raktu ir jam sudavė į galvą. Po smūgio V. M. nubėgo tolyn ir paskambino 112. V. M. aiškino, kad prieš tai jokių konfliktų nėra buvę ir nežino, kodėl buvo sumuštas. Jis po smūgio buvo nubėgęs toliau nuo ten esančios aikštelės, kai draugų automobilis, su kuriuo jis atvažiavo, privažiavo prie jo, jis įsėdęs į automobilį matė, kad Ž. S. taip pat buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. M. J. juos nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. V. M. buvo išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. Taip pat Ž. S. paaiškino, kad jis išlipęs iš automobilio nuėjo prie laukusių A. B. ir E. B., kai pasisveikino su A. B., tada E. B. su metaliniu daiktu trenkė V. M. į galvą. Po to E. B. priėjo prie Ž. S. ir tuo pačiu daiktu trenkė per galvą ir jam, pasakojo, kad jam bėgo iš žaizdos kraujas. Taip pat minėjo, kad E. B. trenkė ir su E. B. kartu atvažiavusiam A. B., kaip suprato iš Ž. S. pasakojimo, kad sudavė netyčia mosikuodamas ta metaline lazda. J. Ž. S. ir V. M. atvežė į Rokiškio rajono ligoninės priėmimo skyrių. Tiek Ž. S., tiek V. M. pasakojo, kad jie važiavo pasikalbėti, jiems buvo netikėta, kad E. B. juos sumušė. Su E. B. nebendravo. Jis buvo sulaikytas vėliau. Taip pat jie kartu su V. Č. nuvyko pas A. B. į jo namus, į Sėlynės kaimą, paklausė, ar jis turi automobilyje metalinę lazdą ar kitą metalinį įrankį ir gali jį pateikti. Jis savo automobilyje, gale, ant kilimėlio, rado metalinį veržliaraktį ir jiems jį pateikė. Dabar tiksliai pasakyti negali, tačiau pamena, kad A. buvo sužalotas veidas, tačiau negali pasakyti, kuri tiksliai vieta - ar kakta, ar lūpa, nepamena. (t. 2, b.l. 3-6)

Su įtariamuoju E. B. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su įtariamuoju E. B. nuvykta į įvykio vietą - automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., Rokiškio k. sen., R. P. patikrinimo vietoje dalyvavo VS vyresnysis tyrėjas E. L. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du tarnybiniai automobiliai Š. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEAT Leon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius E. B. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo (E. B. automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilius su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji V. M., Ž. S., liudytojai I. B. ir M. J., E. B. parodė, automobilių išsidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis Š. Y. stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji, o tarnybinis automobilis SEAT Leon stovėjo taip, kaip įvykio vietoje buvo pastatytas E. B. automobilis. Toje pačioje nuotraukoje E. B. stovi ten, kur jis stovėjo išlipęs ir rūkė iki kol prie jo priėjo V. M., Ž. S. I. B. ir kitas jaunuolis, kurio nepažįsta. Nuotraukoje Nr. 2 E. B. atsistojęs toje vietoje, kur įvykio metu, stovėjo A. B. E. B. parodė, kur priėjęs prie jo stovėjo V. M. - nuotraukoje Nr. 3, pareigūnas, vilkintis tarnybinę uniformą stovi toje vietoje, kur E. B. parodė, kur stovėjo V. M. ir panašiai toje vietoje, šalia, stovėjo ir Ž. S., I. B. ir kitas jaunuolis, kurio nepažįsta. Nuotraukoje Nr. 4 E. B. parodė, kurioje vietoje atsidūrė, kuomet traukėsi nuo smūgiuojančio V. M., kuomet E. B. išvengė smūgio. Nuotraukoje Nr. 5 E. B. stovintis prie automobilio bagažinės iš kurios, pamatęs, kad A. B. kažkas trenkė ir priėjęs prie bagažinės ją atsidaręs pasiėmė metalinį veržliaraktį, ir atsitraukęs nuo mašinos ten pat, kur ir stovi nuotraukoje Nr. 5, sudavė bėgantiems link jo Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 6 E. B. parodė, kaip stovėjo automobiliai, kuomet visi ten buvę asmenys pradėjo skirstytis - parodė, kur sustojo automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusieji ir liudytojai (tai vaizduoja nuotraukoje esantis tarnybinis Š. Y. automobilis), ir parodė, kur sustojo automobilis, kuriuo važiavo E. B., kuomet negalėjo išvažiuoti iš aikštelės (tai vaizduoja nuotraukoje esantis tarnybinis SEAT Leon automobilis). (t. 3, b.l. 46-53)

Su nukentėjusiuoju Ž. S. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su nukentėjusiuoju Ž. S. nuvykta į įvykio vietą - automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., Rokiškio k. sen., Rokiškio r. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo VS vyresnieji tyrėjai E. L. ir L. T.. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du automobiliai Š. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius Ž. S. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo, ir automobilius, su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., Ž. S. parodė, automobilių išsidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis Š. Y. stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., o automobilis AUDI stovėjo taip, kaip įvykio vietoje stovėjo automobilis, su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 2 Ž. S. parodė, kur stovėjo išlipęs įtariamasis E. B. (nuotraukoje aukštesnis pareigūnas) kartu su A. B. (nuotraukoje žemesnis pareigūnas), kuomet V. M. priėjo prie jų ir jam smūgiavo E. B. Nuotraukoje Nr. 3 Ž. S. parodė, kur stovėjo jis, kai E. B. smūgiavo V. M. Nuotraukoje Nr. 4 Ž. S. parodė, kur jis pasitraukė ir stovėjo, kai jam smūgiavo prie jo priėjęs E. B.. (t. 1, b.l. 125-132)

Su nukentėjusiuoju V. M. atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede fotonuotraukose užfiksuota, kad kartu su nukentėjusiuoju V. M. nuvykta į įvykio vietą - automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Vengerinės g. 7, Vengerinės k., Rokiškio k. sen., Rokiškio r. Parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo VS tyrėjai S. L. ir V. B. Parodymų patikrinimo vietoje buvo du automobiliai VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius V. M. parodyti kaip stovėjo automobilis, su kuriuo jis atvažiavo ir automobilius su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., V. M. parodė, automobilių išsidėstymas matyti nuotraukoje Nr. 1 - tarnybinis automobilis VW Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, kaip įvykio metu stovėjo automobilis su kuriuo atvažiavo įtariamasis E. B., o automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, kaip įvykio vietoje stovėjo automobilis, su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji Ž. S. ir V. M. Nuotraukoje Nr. 2 V. M. parodė, kur stovėjo išlipęs įtariamasis E. B. (nuotraukoje pareigūnė S. L.) kartu su A. B. (nuotraukoje pareigūnas V. B.), kuomet V. M. priėjo prie jų, tiesė ranką sveikintis ir jam smūgiavo pirmą smūgį E. B. Nuotraukoje Nr. 3 V. M. parodė, kur jis pasitraukė ir stovėjo, kai atsitraukė po pirmojo E. B. smūgio jam ir kuomet E. B. sudavė antrąjį smūgį V. M. Pareigūnė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 4 V. M. parodė, kur jis stovėjo, kuomet E. B. užsimojo suduoti trečią kartą V. M., tačiau nepataiko. Pareigūnė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 5 V. M. parodė, iki kur E. B. jį vijosi po suduotų smūgių V. M. Pareigūnė stovi ten, kur stovėjo E. B. Nuotraukoje Nr. 6 V. M. parodė, iki kur E. B. jį vijosi po suduotų smūgių V. M. Pareigūnė stovi ten, kur stovėjo E. B. (t. 1, b.l. 87-95)

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, kuri yra Rokiškio r., Vengerinės k., Vengerinės g. 7, prie ežero esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Automobilių stovėjimo aikštelė yra išklota betono trinkelėmis, ketvirtoje ir penktoje stovėjimo aikštelės vietoje nuo kelio matome raudonos spalvos, galimai kraujo taškines dėmes. Nuo aikštelės šiaurinėje pusėje matomas Žiobiškio tvenkinys, pietinėje pusėje matosi sodyba. Daugiau tyrimui svarbių daiktų ar objektų nepastebėta, niekas nepaimta, įvykio vieta fotografuota tarnybiniu telefonu. (t. 1, b.l. 61-69)

Nukentėjusiojo Ž. S. apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota Ž. S. apžiūra, kurioje nurodyta, kad apžiūrimas nukentėjusio asmens kūnas. Pakaušyje matoma sutvarstyta žaizda. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta. (t. 2, b.l. 20-25)

Specialisto išvada Nr. G 1001/2021(05) , kurioje nurodyta, kad Ž. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b.l. 32)

Nukentėjusiojo V. M. apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota V. M. , kaip nukentėjusio asmens apžiūra. Nurodoma, jog kairės pusės viršugalvyje matoma sutvarstyta žaizda. Daugiau sužalojimų ant matomų kūno vietų nepastebėta. Ant apžiūrimo asmens striukės matomos kraujo dėmės, rankos kruvinos, nesužalotos. (t. 2, 7-12)

Specialisto išvada Nr. G 1000/2021 (05) , kurioje nurodyta, kad V. M. padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 2, b.l. 19)

2021-11-22 objektų apžiūros protokolu užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra. Garso įrašas įvardintas ,,2021_10_30_01-53-45_37062329070''. Atidarius garso įrašą girdisi šaukimo signalas ir dviejų vyriškų balsų pokalbis, vienas vyriškas balsas - bendrojo pagalbos centro darbuotojas (toliau - bpc), kitas balsas pranešėjo (toliau - p), pokalbio metu fone girdisi vyriški balsai, šūkavimai tolumoj:

bpc-112

p-alio

bpc-klausom jūsų, sakykit prašom, kas atsitiko?

p-reikalinga medikų pagalba, policijos pagalba. Skubiai.

bpc-kokiu adresu?

p-Rokiškio rajonas, Žiobiškio kaimas, prie ežero.

bpc-kokio ežero?

p-Žiobišky, tik vienas ežeras yra.

bpc-privažiavimas iš kur čia yra?

p-iš kaimo, nu iš Žiobiškio,

bpc-kas ten atsitiko?

p-kaip?

bpc-kas ten atsitiko?

p-atvažiavom prie ežero, čia su mašininiu raktu prakirto galva stipriai, kraujas teka.

bpc-pats? ar kaip?

p-sumušė mane kitas žmogus prieš dieną grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

bpc-o kur dabar tas vyras, kuris jus sumušė?

p-čia yra, aš biški nubėgau toliau

bpc-čia jus vieną sumušė?

p-mane vieną, antrą. Du ar tris žmones sužalojo

bpc-o kur kiti žmonės sužaloti?

p-čia irgi, visi išsilakstė nu

bpc-kiek jums metų?

p-29

bpc-supratau. Jūsų vardas?

p-V. M. Galima skubiai, skubiau kažką.

bpc-M. O kitiems kiek metų kurie sužaloti?

p-nežinau dabar tiksliai nu

bpc-supratau, gerai laukit policijos.

Garso įrašo pabaiga. Apžiūra baigta. (t. 2, b.l. 54-56)

Daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu fotonuotraukomis , kuriuose užfiksuota metalinio ratų varžtų rakto apžiūra, kur nurodyta, kad apžiūrimas metalinis ratų varžtų raktas, kuris 2021-10-30 išreikalautas iš A. B. Raktas įpakuotas į paketą, Nr. 533446. Iš paketo raktas išimamas, apžiūrimas. Raktas yra metalinis, šviesios spalvos su ne metaline juodos spalvos, grublėta rankena. Rakto galas yra išlenktas, rakto dalis prasiilgina (išsitraukia). Neprailginto rakto ilgis - 34 cm, prailginus raktą (ištraukus) - 50 cm. Matyti rakto naudojimo žymės. Raktas nufotografuotas, prie apžiūros pridedama foto lentelė. (t. 2, b.l. 36-41)

Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.

Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.

Kaltinamasis teigė, kad muštynės prie Žiobiškio ežero prasidėjo dėl nukentėjusiųjų, nes jau tik jiems atvykus ir priėjus prie jo ir jam ištiesus ranką pasisveikinti, V. M. jam trenkė su ranka į veidą, bet nepataikė, be to nurodė, ar tik jis negalvoja, kad jie nepasiruošę atvažiavo, iš karto pradėjo grasinti, klausė ar įlipsi pats į bagažinę, ar tau ją atidaryti. Teigė, kad kažkuris iš atvykusių keturių asmenų, nes be nukentėjusiųjų dar buvo I. B. ir M. J., trenkė kartu su juo buvusiam draugui A. B., kuris parkrito. Tik tuomet jis pasiėmė iš draugo automobilio bagažinės metalinį veržliaraktį ir su juo trenkė tiek V. M., tiek ir jį bandančiam parversti Ž. S., po ko jie išsilakstė. Jis muštynių nenorėjo ir tokį jo elgesį išprovokavo nukentėjusieji. Teigia, kad jis trenkė tam, kas jam norėjo trenkti, kad apsigintų. Mano, kad V. M. supyko dėl to, kad jie buvo sulaikyti Švedijoje dėl daiktų vagystės, nors tie daiktai priklausė V. M. ir jo pusbroliui už trečdalį milijonų kronų. Apklausus jį policijoje, jis pasakė, kad daiktai V. M. ir jo pusbrolio. Jie norėjo daiktus parvežti į Lietuvą ir jo paprašė padėti juos parvežti , jis nežinojo, kad jie vogti. Nurodė, kad išnagrinėjus bylą Švedijoje, juos iš teismo salės paleido, o jį išvežė į kalėjimą, ten atliko bausmę. Nukentėjusieji teigė priešingai, jog tai Ž. S. paskambino A. B. ir siūlė susitikti ir kad jie net nenorėjo iš pradžių su jais susitikti. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2021 m. spalio 30 d. buvo su Ž. S., M. J., I. B. klube „ Gnomas“. Ž. S. paskambino A. B. ir pasiūlė susitikti. Iš pradžių jie kaip ir nenorėjo susitikti, bet paskui nuvažiavo prie Žiobiškio ežero. Kaip V. M. nurodo, nespėjo išlipti, nespėjo pasisveikinti ir B. išsitraukę raktą ar teleskopinę lazdą, girdėjosi ištraukimo garsas . Pradėjo mosikuotis. Jam pataikė du kartus į galvą, jis bandė išvengti smūgio, paslydo, nuo trečio smūgio spėjo atsitraukti .Buvo sumaištis, šurmulys, jis nubėgo prie pagrindinio kelio ir iš karto skambino į policiją. V. M. nurodo, kad E. B. dar porą metrų bandė jį vytis. Po to laukė ant kelio. Matė, kad M. J. buvo E. B. ir A. B. užstatęs kelią, kad šie nepabėgtų, tačiau E. B. su A. B. pradėjo grasinti, kad išdaužys mašinai langus, tada jis patraukė automobilį ir E. B. su E. B. pabėgo. Nurodė, kad įvykio vieta nebuvo apšviesta. Su prakirsta galva jį ir Ž. S. vežė į ligoninę. Pamatė, kad ir Ž. S. sužalotas ir jo galva prakirsta , kad Ž. S. bėgo kraujas. Kiti asmenys nebuvo sužaloti. Važiuodami į ligoninę išsikalbėjo kaip viskas buvo. V. M. nurodė, kad negrasino E. B., nebandė kam smogti. Iš jų pusės grasinimų nebuvo, važiavo šiaip susitikti. Matė, kad yra dar dvi draugės. Jam pirmam pataikė, po to Ž. pasakė, kad trenkė ir jam. Toks E. B. elgesys buvo netikėtas, jam nuo tokio jo elgesio buvo šokas, prieš įvykį susipykę nebuvo, nebuvo jokio pykčio, nevažiavo aiškintis santykių. Nukentėjusysis Ž. S. parodė, kad spalio 30 d. buvo „ Gnomas“ klube. Paskambino A. B., pasiūlė susitikti. Pasakė atvažiuoti prie Žiobiškio ežero. Nuvažiavo I. B., V. M., M. J. Nuvažiavo, sustojo, nespėjo išlipti. E. B. jau stovėjo su A. B., nespėjo pasisveikinti, iš karto V. M. su raktu ,ar teleskopine lazda. Pataikė į galvą. Jis atsitraukė, tada teigia, kad vėl V. trenkė, dar norėjo trenkti, bet nepataikė trečią kartą. Vieną kartą trenkdamas V., kaip mano Ž. S., pataikė A. B., dar pasakė nepyk, nes A. buvo susiėmęs krūtinę. V. nuėjo į šoną, o jis dar bandė ginti, bet ir jam ta pačia lazda E. B. trenkė į galvą. Liudytojas I. B. parodė, kad atsimena, kad buvo suduoti smūgiai Ž. S. ir V. M. į galvos sritį Žiobiškyje stovėjimo aikštelėje prie ežero. Buvo suduota kažkokiu tai metaliniu daiktu Ž. į galvą, sudavė E. B., matė kaip sudavė, koks toks daiktas buvo neprisimena, bet atrodė kaip metalinis, jį ištraukė iš bagažinės. Paaiškino, jog buvo labai didelis garsas, kai gavo į galvos sritį. Teigė, jog tikrai nebuvo agresyvaus elgesio iš Ž. ir V. pusės, negirdėjo, jog kartu atvykę Ž. S. ar V. M. būtų grasinę E. , ar jo A. B. Liudytojas M. J. nurodė, kad su jo automobiliu nuvežė Ž., V. ir I. susitikti su kita kompanija, kurioje buvo E. su A. Nuvažiavus į Žiobiškio automobilių stovėjimo aikštelę prie ežero, jis liko sėdėti mašinoje, o Ž., V. ir I. išlipo. Nebuvo kalbos, jog važiuoja išsiaiškinti kokių nors santykių. Galvojo, kad važiuoja draugiškai susitikti. Po to išgirdo, kad rėkauja, jog Ž. S. ir V. M. buvo susiėmę už galvų traukiasi link pagrindinio kelio, o jis sėdėjo bijodamas išlipti. Girdėjo kaip V. skambina policijos pareigūnams. Po to I. paprašytas užstatė mašiną, kad neišvažiuotų A. su kitu asmeniu. Bet prie jo priėję A. su E. buvo agresyviai nusiteikę, liepė patraukti automobilį. Teigė, jog A. B. buvo užsimojęs teleskopine lazda, o kitas rankose turėjo kaip ir raktą, skirtą automobilio raktams atsukti, kuris taip pat jam grasino. Jis išsigando ir automobilį patraukė. Tuomet vežė sužalotus V. ir Ž. į ligoninės priėmimo skyrių, I. sužalotas nebuvo. A. B. nurodė, kad gavo smūgį, buvo sužalotas, tačiau negali nurodyti kas jam sudavė tą smūgį, buvo tamsu, naktis, neapšviesta. Matė, kad visi laksto, kad matė, kad V. E. trenkė, bet nepataikė, tai E. turėjo kažką daryti, nes jiems sukapos galvas. Jis žino, kad Ž. ir V. pataikė per galvą su kažkokiu daiktu, gal iš jo bagažinės, pats jisai nežino, nematė, kad būtų pasiėmęs kažkokį tai daiktą. Jis pats nesikreipė į policijos pareigūnus, į medikus. O. M. nurodė, kad buvo prie Žiobiškio ežero, susitiko dvi kompanijos, ji buvo kartu su E. B. ir A. B. (E. B. yra jos draugas). Tiksliai neprisiminė, ar iš atvykusio automobilio išlipo trys ar keturi asmenys. Atsimena, kad V. alaus „skarbonkę“ padėjo ant A. automobilio viršaus. Tada sakė E. B. kažką panašaus, kad ką tu galvoji, kad atvažiavome nepasiruošę, lįsi į bagažinę. Matė kaip V. bandė trenkti iš kumščio E., iš pirmo karto nepataikė, bandė antrą kartą. Ar pataikė nematė. Tada visi nubėgo, atrodė, kad visi subėgo į krūvą. Po to kai į automobilį subėgo E. ir A., jie norėjo išvažiuoti, tačiau kažkas iš keturių užstatė automobilį, kad jie negalėtų pravažiuoti. Tada vaikinai rėkė, liepė dingti nuo kelio, patraukti mašiną. Automobilis buvo patrauktas ir jie išvažiavo. Teigė, jog A. galva buvo sužalota, ant kaktos buvo kraujo. A. nesakė, kas jį sužalojo. Kiek atsimena, E. sužalotas nebuvo. Ji labai išsigando, jai tokie dalykai nepatinka, minčių skambinti policijai neturėjo nei vienas. A. G. ant E. sužalojimų nematė jokių nurodė, kad buvo prie to ežero, girdėjo riksmus, kas ką šaukė nežino ir nelabai ką matė, kas ten vyko, nes klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo.

E. B. nurodo, kad nematė ką rankose turėjo nukentėjusieji asmenys. Liudytoja O. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu , pasakė, kad V. alaus „skarbonkę“ padėjo ant mašinos stogo. Kiti liudytojai nei vienas nepatvirtino, jog nukentėjusieji rankose būtų turėję kitus daiktus su kuriais galėtų kitus asmenis sumušti. Tuo tarpu E. B. rankose metalinį daiktą matė daugelis. To neneigia ir pats kaltinamasis E. B., kad su tuo veržliarakčiu ir sudavė nukentėjusiesiems. Dabar ir policijos pareigūnai apklausti posėdyje pasakė, kad ištraukus tą metalinį veržliaraktį atsiranda garsus garsas, kokį girdėjo įvykio metu buvę asmenys. Pats E. B. nurodė, kad jis išvengė smūgio iš V. Sužalojimų ant E. B. niekas nematė , nei liudytojos O. M., nei A. G. ar A. B., kuris taip pat nurodė, kad nežino kas jam sudavė smūgį .Tikėtina, jog bemojuodamas metaliniu veržliarakčiu tą smūgį, kai buvo tamsu, galėjo suduoti pats kaltinamasis, nes tiek nukentėjusieji, tiek ir dalis liudytojų teigė, jog sumaišė kaltinamasis ir pataikė į galvą savo draugui. Šias aplinkybes jau iš karto ligoninėje net nurodė policijos pareigūnams, tą atsimena ir ten nuvykęs liudytojas A. M. E. B. buvo visiškai sveikas. Būtinybės daužyti galvas tuo veržliarakčiu tikrai neturėjo, tuo labiau ir pats teigė, kad tuo metu, kai jis ėmė iš A. B. automobilio bagažinės veržliaraktį, jam niekas nesmūgiavo, jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Laikytina, jog tai yra E. B. gynybinė versija siekiant palengvinti savo padėtį ,jokios būtinybės gintis tuo metaliniu veržliarakčiu ir daužyti per galvas nebuvo. Tuo labiau, kad pagal jo paaiškinimą, tai jis turėtų piktintis dėl to, kad pagal jo pasakojimą jam reikėjo sėdėti Švedijos kalėjime dėl V. M. ir jo pusbrolio veiksmų, kai tuo tarpu ,kaip pats nurodė, jie po teismo posėdžio buvo paleisti į laisvę dėl daiktų vagystės , o jis nuvežtas į įkalinimo įstaigą atlikti bausmės. Įvertintina ir tai, jog nukentėjusieji iš karto kreipėsi į policijos pareigūnus, reagavo, kad kaltinamasis ir jo draugai nepasišalintų iš įvykio vietos, todėl užstatė automobilį, bet grasinant sužaloti, ar sugadinti automobilį ir jį patraukus, jie iš įvykio vietos pasišalino ir nei vienas iš kartu buvusių asmenų nesikreipė į policijos pareigūnus, nesikreipė dėl nukentėjusiųjų veiksmų. Kartu su V. M. buvę asmenys neturėjo jokių tarpusavio pykčių, ar konfliktų su kaltinamuoju, jie nebuvo įvykio Švedijoje, kaip teigia kaltinamasis, dalyviai ,o vienas iš jų( M. J.) juos visus tik vežiojo, įvykio metu sėdėjo automobilyje. Be to nurodė, kad kai jis norėdamas juos sulaikyti , kad jie nepabėgtų ir užstatęs automobilį ir sulaukęs grasinimų ir E. B. ir A. B., pastarojo rankose matė teleskopinę lazdą, kuria jam užsimojęs grasino išdaužti langus, o kitas asmuo rankose ir turėjo kaip ir raktą, panašų automobilio raktams atsukti, kuris ir jam grasino . Kaltinamasis teigė, kad policijai parašė pareiškimą, tik kai į ją kreipėsi Ž. S. ir V. M. E. B. smūgiavo į svarbią žmogaus kūno vietą, tai yra smūgiavo į galvą, taip sukėlė nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Veikė tokia tiesiogine tyčia, suprato kokios pasekmės gali kilti ir tų pasekmių norėjo, įvykis vyko viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Žiobiškio ežero, į kurią taip pat galėjo kaip ir įvykio dalyviai užsukti kiti asmenys. Tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji buvo šokiruoti tokiu kaltinamojo elgesiu, jie nesitikėjo, kad taip gali atsitikti.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad E. B., 2021 m. spalio 30 d., apie 01.50 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Žiobiškio k., Rokiškio k. sen., Rokiškio r., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: pasiėmęs iš A. B. priklausančio automobilio BMW E60, valst Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės metalinį veržliaraktį, skirtą prisukti ratams, vieną kartą juo sudavė V. M. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam V. M. padarydamas muštinę žaizdą viršugalvyje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką; tęsdamas nusikalstamus veiksmus vieną kartą suduodamas metaliniu veržliarakčiu Ž. S. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam Ž. S. padarydamas muštinę žaizdą pakaušio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir taip pažeidė viešąją tvarką ,todėl tokia E. B. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo.

Parenkant bausmės rūšį E. B. atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje buvo teistas, teistumas neišnykęs ( 3t.,b.l.3-9), baustas administracine tvarka (3t.,b.l.14), tačiau ne už smurtinį administracinį nusižengimą, už mažai pavojingą veiką buvo skirta žodinė pastaba. E. B. kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu. Jam už nusikalstamos veikos padarymą parinktina bauda. Viešieji darbai neskirtini, nes kaltinamasis nėra išreiškęs sutikimo juos atlikti.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad E. B. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. E. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes E. B. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2021 m. spalio 30 d.10.10 val. iki 2021 m. spalio 31 d.15.27 val. (dvi paros ), buvo laikinai sulaikytas ( 3 tomas, b.l.54-57),todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusysis (civilinis ieškovas) V. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo E. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.108-110). Nurodė, jog jis po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, turėjo nedarbingumą, prarado pajamas, buvo sužalotas matant kitiems asmenims, be jokios realios kaltės. Be to, kad jis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas jo orumas, patyrė nepatogumų. Tiek tada, tiek ir dabar dėl įvykio jaučia skausmą galvos srityje, negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai būti palenkęs galvos, reikia rasti patogią pozą kai atsigula, nes keistai sukasi galva, vis dar negali dirbti įprastu ritmu savo darbe (dirba darbininku kelių tvarkymo įmonėje), sunku būti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, jis negali pabūti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Jaučia galvos sužalojimo pasekmes, nes smūgiai metaliniu daiktu buvo stiprūs. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai paaiškino, jog civilinį ieškinį palaiko. Galvoje buvusios žaizdos siūti nereikėjo, nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Žaizdą reikėjo tepti su tepaliuku. Anksčiau skausmo tokio nebūdavo, dabar dar yra likęs guzas. Atsiprašymo iš kaltinamojo nesulaukė, o kodėl jis taip pasielgė, nežino iki šiol.

Byloje nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo E. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.108-110). Nurodė, jog jis po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, turėjo nedarbingumą, prarado pajamas, buvo sužalotas matant kitiems asmenims, be jokios realios kaltės. Be to, kad jis patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas jo orumas, patyrė nepatogumų. Tiek tada, tiek ir dabar dėl įvykio jaučia skausmą galvos srityje, negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai būti palenkęs galvos, reikia rasti patogią pozą kai atsigula, nes keistai sukasi galva, vis dar negali dirbti įprastu ritmu savo darbe (dirba darbininku kelių tvarkymo įmonėje), sunku būti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, jis negali pabūti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Jaučia galvos sužalojimo pasekmes, nes smūgiai metaliniu daiktu buvo stiprūs. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas papildomai paaiškino, jog jam siuvo galvoje žaizdą, ligoninėje nereikėjo gulėti. Po kiek laiko reikėjo vykti ištraukti siūlus. Po įvykio jam skauda galvą. Tuo metu jis dirbo, tačiau po to dvi savaites dirbti negalėjo, nedarbingumo išmokos negavo. Jam svaigo galva, pasikartoja pykinimas, ko anksčiau nebuvo.

Kaltinamasis nesutiko su pareikštais nukentėjusiųjų ieškiniais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant nukentėjusiųjų V. M. ir Ž. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, suduodant metaliniu veržliarakčiu, skirtu ratams prisukti, jiems padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, nukentėjusiems ne kartą reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, ne vieną kartą aiškinti, prisiminti įvykio aplinkybes, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip V. M. ir Ž. S. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad V. M. ir Ž. S. sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, suduoti smūgiai į jautrią kūno vietą-galvą. V. M. ir Ž. S. po kaltinamojo veiksmų patyrė galvos sužalojimus, nepatogumų . V. M. žaizdą reikėjo tepti su tepaliuku ,buvusios žaizdos siūti nereikėjo. Ž. S. po smūgio metaliniu veržliarakčiu reikėjo siūti galvoje padarytą žaizdą, po kiek laiko reikėjo vykti ištraukti siūlus. Po įvykio jam skauda galvą, tuo metu jis dirbo, tačiau po to dvi savaites dirbti negalėjo, nedarbingumo išmokos negavo. Jam svaigo galva, pasikartoja pykinimas, ko anksčiau nebuvo. Nukentėjusieji po įvykio, dar ir dabar jaučia skausmą , ko nebuvo anksčiau, negali dirbti įprastu ritmu, V. M. teigė, jog dar dabar yra likęs gumbas, nes smūgis buvo stiprus . Nukentėjusieji negali gyventi įprasto gyvenimo, nes negali ilgai būti palenkę galvos, sunku būti pasilenkus, pradeda tvinkčioti buvusi sužalota vieta, negali pabūti saulėje, nes atsiranda silpnumas. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiųjų patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje, tačiau metaliniu daiktu . Kaltinamasis neteikė teismui įrodymų apie jų turtinę padėtį, tik nurodė, kad jis dirba ir gauna pajamas užsienyje. Teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad nukentėjusiųjų prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam V. M. iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur , o nukentėjusiajam Ž. S. iš kaltinamojo priteisiant 600 Eur neturtinės žalos, įvertinant, jog jam po smūgio reikėjo žaizdą siūti.

Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį- 86,32 Eur, todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai, įvertinus taip pat ir tai, jog net keli teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamojo neatvykimo, nedalyvavimo juose be svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 30 d.10.10 val. iki 2021 m. spalio 31 d.15.27 val. (dvi paros ), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad E. B. paskirtos bausmės neatlikta dalis yra 49 MGL, tai yra 2450 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanorišką baudos sumokėjimo terminą.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. M. , 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ; o likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B. nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) Ž. S. , 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ; o likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. B. valstybei 86,32 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 32 euro ct) proceso išlaidų .Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą-5662 ).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė