- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- A14.-1415-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00123-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.17.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.17.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „B.“ atstovui D. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 56 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo UAB „B“ , juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB „B“ 2019 m. kovo mėnesį, savavališkai be projekto ir leidimo statybai pastatė ypatingą statinį - tentinę palapinę 75,0 m ilgio, 20,0 m pločio ir 5,0 m aukščio, UAB „B“ žemės sklype, kadastrinis Nr. 7201/0015:16, adresas (duomenys neskelbtini) . Sumontuoti vartai į esamų gamybinių pastatų vidų ir į lauką, pastate sumontuota elektra, statinio grindis atstoja buvusi kiemo asfaltbetonio aikštelė, darbai pilnai baigti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu statybos leidimas atliktiems statybos darbams buvo privalomas. Šiais savo veiksmais UAB „B“ padarė nusižengimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „B“ atstovas D. T. kaltę dėl teisės pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė 2019 m. kovo mėnesio pabaigoje nusipirko ir sumontavo tentinę palapinę, kuri pastatyta ant asfaltuotos aikštelės, ji neturi jokių pamatų, pritvirtinta tik smeigėmis ir bet kuriuo metu gali būti demontuota ir pervežama į kitą vietą. Šiuo metu ruošiama projektinė dokumentacija dėl statinio statybos konkrečioje numatytoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Be prisipažinimo, kaltė įrodyta bylos medžiaga. Iš statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (b. l. 7-9) matyti, kad buvo patikrinti vykdomi statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) . Iš duomenų apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, statant naujus statinius, rekonstruojant ar griaunant statinius nustatyta, kad (b. l. 10, 11) tokio statinio statyba žemės sklype galima pagal NTR išraše nurodytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Iš patikrinimo išvados ir nuotraukų (b. l. 12-28) nustatyta, kad buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, jog neturint projekto ir SLD sumontuota tentinė palapinė 75 m. ilgio, 20 m pločio ir 5 m aukščio, sumontuoti vartai. Iš VĮ registrų centro išrašo (b. l. 29-37) matyti, kad žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso UAB „B“. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (b. l. 42-44) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) , sumontuota surenkama tentinė palapinė, statytojas pateikė palapinės techninę dokumentaciją (b. l. 46-52). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu konstatuota savavališka statyba – ypatingas statinys tentinė palapinė adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-56).
Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog Statybą leidžiantis dokumentai yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. birželio 28 d. atliko statybos patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei nustatė, jog savavališkai be projekto ir leidimo statybai pastatyta tentinė palapinė. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „B“, jai priklausančiame žemės sklype nusipirko iš UAB „E.“ ir sumontavo ypatingą statinį - tentinę palapinę, neturėdamas projekto ir leidimo statybai. Pažeidimą pripažino ir juridinio asmens UAB „B“ atstovas D. T.. Tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir to paties straipsnio 22 dalis.
Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato juridinių asmenų atsakomybę už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą.
UAB „B“ padarė administracinį pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad įmonės vadovas pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo šešiolikos tūkstančių iki penkiasdešimt tūkstančių eurų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „B“ anksčiau būtų buvusi bausta pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Pagal teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju UAB „B.“ administracinį nusižengimą padarė veikdama netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). UAB „B“ atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jos atstovas pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. UAB „B“ pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl netinkamo specialių teisės aktų išmanymo, nežinojimo, iš įmonės viešų duomenų matyti, kad įmonė įkurta palyginti neseniai. Be to, juridinio asmens atstovo teigimu, šiuo metu ruošiama projektinė dokumentacija dėl statinio statybos konkrečioje numatytoje vietoje, tai yra bus visiškai pašalinti nusižengimo padariniai. Byloje nėra jokių kitų UAB „B“ neigiamai apibūdinančių duomenų. Taigi, vertinant UAB „B“ padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus UAB „B“ mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu, teismas
nutaria:
UAB „B“ padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (įstaigos kodas 288600210) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke ,,Swedbank“ AB, (banko kodas 73000) (mokėtojo paskirtyje pažymint nutarimą priėmusio teismo pavadinimą, nutarimo datą ir numerį, įmokos kodą 5447).