Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, gavusi pareiškėjos B. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. teismui padavė skundą, kuriuo prašo iškelti D. J. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir ją pripažinti kalta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad iš skundo turinio, pateikto prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei patvirtintų dokumentų kopijų matyti, jog dokumentus į teismą privataus kaltinimo tvarka paruošė advokatas, todėl reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam nukentėjusiajam gali būti ir didesni.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo tvarka teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ir dėl to tas reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, racionalus. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Privačios kaltintojos teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų.

Skunde, aprašant galimai B. S. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas. Skunde nurodyta, jog 2016-05-21 apie 19.30 val. namo (duomenys neskelbtini), viduje, bendro naudojimo patalpoje – virtuvėje buitinio ginčo metu D. J. ją sumušė, padarydama jai odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies apatiniame voke, kairiame žande, smakro kairėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste. Pažymėtina, jog privataus kaltinimo skunde nėra tiksliai nurodyta, kiek smūgių nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo D. J. jai sudavė, kuo sudavė, į kurias kūno vietas tiksliai smūgiavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso įstatymas aiškiai apibrėžia baudžiamojo proceso funkcijas, kurias vykdo tam tikrą procesinį statusą turintys subjektai. Privataus kaltinimo bylų procese privatus kaltintojas (jo teisėtas atstovas) atlieka kaltinimo funkciją, o teismas - bylos nagrinėjimo ir išsprendimo ar teisingumo vykdymo funkciją. Šios funkcijos yra atskirtos viena nuo kitos, todėl teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.

Pareiškėja skunde nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens D. J. smurtą gali paliudyti jos motina A. M. bei į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, tačiau nenurodė liudytojų asmens duomenų, gyvenamosios vietos adresų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui yra pateikti du skundo egzemplioriai, tačiau pridėtas tik vienas priedų egzempliorius.

Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos B. S. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.