- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-126/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- R. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2012 m. balandžio 11 d.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
jis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m. vasaros, tiksliau laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R., kuriems baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., S. V., S. M. (S. M.), D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalis) bei jų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), tiesiogiai ir ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu ,,Nissan Primera“ jame įrengtose slėptuvėse ne mažiau kaip penkis kartus iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką gabendamas labai didelius narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėnesio ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.
2011 m. spalio 11 d. R. J. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, suvokdamas bausmės griežtumą ir jos neišvengiamumą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl to švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. J. skunde nurodo, kad pagal skundžiamos nutarties motyvus jis nuteistas iš anksto net neišsiaiškinus, ar padarė nusikaltimą, nepatikrinus bylos duomenų. Be to, dar neprasidėjus teismo posėdžiui, kuriame buvo svarstomas suėmimo pratęsimo klausimas, teisėjas iš anksto atsinešė surašytą nutartį. Nepagrįstas nutarties motyvas, jog suimtasis neturi kur gyventi, nes prieš išvykdamas uždarbiauti į užsienį ir grįžęs į Lietuvą jis gyveno su sugyventine. Kaltinamojo motina yra neįgali. Jis neseniai sužinojo, kad sudegė motinos namas, ji guli ligoninėje po insulto, o suimtasis yra vienintelis jos sūnus.
Kaltinamasis R. J. skundu prašo panaikinti jam pareikštus įtarimus ir bylą nutraukti, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė.
Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo R. J. skundas atmetamas.
BPK 122 straipsnyje išsamiai nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Skiriant R. J. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą, tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundus dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Atsižvelgdamas į tai, aukštesnysis teismas nenagrinėja kaltinamojo skundo argumentų dėl pareikšto kaltinimo turinio, byloje surinktų duomenų patikimumo ir (ar) jų įrodomosios vertės.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Iš baudžiamosios bylos duomenų galima pagrįstai manyti, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kratų, daiktų pateikimo, įtariamųjų bei liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose, slapto sekimo protokoluose ir kt.
Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Suėmimas R. J. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
R. J. kaltinamas padaręs labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo 3 iki 15 metų bausmę. Teismui pripažinus R. J. kaltu, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jų pakanka manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Aplinkybės, jog kaltinamasis R. J. niekur nedirbo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje, be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, sustiprina teismo nuomonę pagrįstai esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
Kaltinamasis skunde nurodo teismą nepagrįstai teigiant, kad jis neturi kur gyventi, tačiau skundžiamoje nutartyje tokio motyvo nėra.
Skunde paminėtos aplinkybės, jog R. J. gyveno su sugyventine, turi neįgalią motiną, neseniai sudegė jos namas ir pan., yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio R. J. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.
Kaltinamojo skundo argumentas dėl neva iš anksto surašytos nutarties atmetamas kaip deklaratyvus.
R. J. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Pratęsiant suėmimo terminą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimą nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis). Švelnesnė kardomoji priemonė nebus veiksminga šiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. J. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.