Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. Z. ir atsakovo R. M. prašymą patvirtinti pateiktą taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys patvirtino, kad sutartis sudaryta laisva šalių valia, joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisminio proceso tvarka pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šalių pateiktos Taikos sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šalių sudaryta Taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama (CK 6.983-6.986 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla Nr. 2-11592-1040/2018 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Teismas į Sutarties, tvirtinamos šia teismo nutartimi, sąlygas neįtraukia joje įvardintų šalių pareiškimų, kad šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, bei kitų CPK normų turinys, taip pat dėl sutarties egzempliorių skaičiaus, nes tai nelaikytina susitarimais dėl ginčo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pateikta taikos sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis, kurių esmė perkeliama į teismo nutarties rezoliucinę dalį. Kadangi šalys sutarė, kad dukra gyvens su motina, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama S. Z. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2275-11589 civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo nusprendė S. Z. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 8 d. pažymos Nr. (2.16)NTP-7-5977 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad S. Z. teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidarė 287,20 Eur išlaidų.

Atsakovas R. M. taikos sutartyje išreiškė prašymą atleisti jį nuo ieškovės advokato atstovavimo išlaidų ir šių išlaidų nepriteisti, įvertinus aplinkybę, kad sudaroma taikos sutartis.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Taigi įstatymo nuostatos nenumato galimybės visiškai atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, kad byla baigta parengiamojo posėdžio metu, šalims susitarus taikiai. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad jo pajamos siekia apie 690 Eur, tačiau jis turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, kuriems yra įsipareigojęs mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovo gaunamos pajamos leidžia spręsti, kad jis objektyviai negali sumokėti valstybei iš karto visų bylinėjimosi išlaidų (287,20 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės neigiamai atsilieptų atsakovo vaikų teisėms ir interesams, nes bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo akivaizdžiai sutrukdytų atsakovo išlaikymo vaikams teikimą. Kita vertus, atsakovas turi nekilnojamojo turto (b. l. 47-58), transporto priemonę (b. l. 43-44), o tai patvirtina, kad jo turtinė padėtis iš esmės nėra labai bloga. Esamomis aplinkybėmis, įvertinus tai, kad šalys baigė ginčą taikos sutartimi, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas pablogintų fizinio asmens turtinę padėtį, kuri reikšminga, teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, priteisiant iš atsakovo 100 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 579 – 582 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalys), 2018 m. gruodžio 10 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnametei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teikimo bei bendravimo tvarkos tokia tvarka ir sąlygomis:

1. Ieškovė S. Z. ir atsakovas R. M. susitaria nustatyti nepilnametės dukros R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove S. Z..

2. Ieškovė S. Z. ir atsakovas R. M. susitaria, kad atsakovas bendraus su nepilnamete dukra R. M. kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. dukros gyvenamoje vietoje pagal abiejų tėvų susitarimą, galimybes, susitarus tėvams tarpusavyje ir atsakovui pranešus ieškovei apie pageidavimą bendrauti su vaiku prieš parą, taip pat bendraus tėvo ir vaiko vasaros atostogų metu, švenčių dienomis, tėvams susitarus apie bendravimo laiką ir trukmę, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, užimtumą ir pageidavimą.

3. Atsakovas R. M. įsipareigoja teikti nepilnametei dukrai R. M. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 eurų nuo 2018 m. gruodžio 1 dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš dalies atleisti atsakovą R. M. nuo bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Civilinę bylą Nr. 2-11592-1040/2018 pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.