Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R. G., gimęs (duomenys neskelbtini., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. G. pagrobė svetimą turtą: laikotarpyje nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2011 m. rugsėjo 24 d., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, A. Š. priklausančiame miške, esančiame Žemalės k., Mažeikių r., Mažeikių miškų urėdijos Renavo girininkijos 156 kvartalo 27 sklype neteisėtai nukirto 33 beržus ir pagrobė 469,30 Lt vertės 4,693 m³ medienos.

Kaltinamasis S. R. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog praėjusių metų rugpjūčio mėnesį nusipjovė vieną vežimą berželių ugniakurui. Jis nemanęs, kad ten yra miškas, nežinojęs, kad privatus sklypas, nes jis neįeina nei į urėdijos, nei į girininkijos plotus, jis yra buvusio kolūkio laukuose. Pažymėjo, jog ten niekas nieko nedarė, neretino, ten buvo savaime išaugę krūmai ir beržai. Nepripažįsta tris metus pjovęs beržus. Jis neskaičiavęs, kiek nupjovė beržų, tyrėjai radę vežime keturiolika berželių. Du mėnesius beržus laikęs vežime, po to juos supjaustė ir suskaldė, nors buvo pasižadėjęs juos saugoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. R. G. dalinio prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios A. Š. parodymais, jog nuo 2009 m. spalio mėnesio mamai pasitraukus nuo ūkininkavimo ji perėmė visą jos ūkį. Dar mamai ūkininkaujant jie pastebėję, kad jų miške pjaunami medžiai. Po pirmojo iškirtimo tėvas ant beržų pakabino lenteles, žyminčias, jog tai yra privati valda. Miške buvo pasodinę apie tūkstantį eglučių. Medžių pjovimas kartojosi trejus metus tuo pačiu braižu: prisipjauna medžių, išsiveža, o visą šiukšlyną ir šakas palieka. Bandė sekti, darė pasalas, norėję pagauti vagį savo jėgomis. Paskutinį kartą medžiai buvo iškirsti 2011 m., tikslios datos neprisimena, medžiai buvo sudėti krūvoje, suskersuoti. Tada tėvas kreipėsi į policiją ir nuvažiavus pas kaltinamąjį jo namuose rado vežimą su malkomis bei benzopjūklą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 2100 Lt turtinės ir neturtinės žalos, nes beržus auginę medienai, be to, kertant beržus buvo išlaužytos jų pasodintų eglučių šakos ir taip jos sunaikintos. Vėliau dalies ieškinio atsisakė ir prašė priteisti iš kaltinamojo 469,30 Lt;

- liudytojo V. F. Ž. parodymais, jog 2009 m. jam su žmona priklausančioje žemėje pradėti pjauti beržai. Tai kartojosi pavasarį ir rudenį tuo pačiu būdu – pjaunami tik beržai, suskersuojami, kiek telpa, pakraunami į vežimą ir išvežami, kiti – paliekami. Po kurio laiko vėl atvažiuodavo ir susirinkdavo likusius medžius. Buvo atvažiuojama iš Žemalės kaimo pusės, apvažiuojama aplinkui, per pasėlius. Po pirmo medžių iškirtimo ant medžių pridėjo lenteles su užrašu, jog tai yra individuali nuosavybė. Praėjusiais metais trūkus kantrybei kreipėsi į policiją ir tą pačią ar sekančią dieną pas kaltinamąjį rado ratuose sukrautą medieną ir benzopjūklą;

- liudytojo P. V. parodymais, jog praėjusių metų gruodžio mėnesį į jį kreipėsi Žutautas, kad išmatuotų savavališkai iškirstus medžius, bet nesusiderinus abiem tinkamo laiko, tuo viskas ir baigėsi. Pavasarį, galimai kovo mėnesį, po jo apklausos, jis atlikęs matavimus. Iškirstų medžių vertę nustatęs pagal LR vyriausybės nutarime nurodytas kainas. Matavo tik šviežiai kirstų medžių kelmus;

- civilinio ieškovo atstovės Živilės Žilėnienės paaiškinimu, jog 2012 m. kovo 22 d. neteisėtai iškirstų medžių matavimo akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Žemalės kaime, Renavo girininkijos 156 kvartalo 27 sklype, ketvirtos grupės miške neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirsta 33 vienetai beržų, kurių tūris 4,693 kubiniai metrai, todėl apskaičiuota 103,25 Lt dydžio žala aplinkai, kurią prašo priteisti iš kalto asmens;

- 2012 m. gegužės 31 d. A. Š. protokolu – pareiškimu dėl beržų vagystės (6 b. l.);

- 2011 m. spalio 5 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Žemalės k. rytinėje dalyje esantis V. F. miškas; įėjus į mišką apie 5 metrus 10 arų plote matosi nupjauti beržai: įvairių storių nupjautų beržų 14 kelmų; dviejų beržų kamienai supjaustyti dalimis po 2 metrus; nupjautų medžių šakos netvarkingai sukrautos medžių buvimo vietose (12-20 b. l.);

- 2011 m. spalio 5 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esanti S. R. G. sodyba, kurioje prie ūkinio pastato galo yra vežimas su 14 beržų kamienų, supjaustytų po 2-3 metrus; perduoti saugoti S. R. G. (21-24, 25 b. l.);

- 2012 m. kovo 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog A. Š. pateikė 2009-10-15 Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr.871686 kopiją, 2 lapus , kur nurodyta, jog 2009-10-07 dovanojimo sutartimi žemės sklypas Nr.4400-0851-3242 priklauso A. Š.; žemės sklypo plano kopiją, 1 lapą; 2012-03-22 biržės taksavimo lapą, 1 lapą, kuriame nurodyta, jog iškirsta 33 beržai, 4,693 m³, pagal LR vyriausybės 2002-04-21 nutarimą Nr.521 1 m ³ augančių medžių kaina 100 Lt, iš viso – 469,30 Lt (33-37 b. l.);

- 2012-06-22 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos informacija, jog be leidimo rinktinai iškirtus 33 žalius augančius beržus pusamžiame IV grupės miške, priklausančiame A. Š., aplinkai padaryta 103,25 Lt žala (45 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Bylos duomenimis: kaltinamojo S. R. G., nukentėjusiosios A. Š., liudytojų F. Ž. ir P. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais ir biržės taksavimo lapu neginčijamai nustatyta, jog S. R. G. pagrobė svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad beržai priklauso ne jam, iškirtęs trisdešimt tris beržus juos neteisėtai užvaldė, todėl jo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą vagystę.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl S. R. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą ir todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo S. R. G. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam S. R. G. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl S. R. G. skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metai ir 1,5 mėnesio (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai). S. R. G. paskirtinas įpareigojimas per keturis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas įpareigojimas – per keturis mėnesius išvalyti A. Š. mišką: surinkti ir išvežti šakas, nes, teismo nuomone, tai darys teigiamą įtaką jo elgesiui (LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 7 punktas).

Išaiškintina nuteistajam S. R. G., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (LR BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. G. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (LR BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal LR BPK taisykles, o tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios, civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Nukentėjusioji A. Š., ikiteisminio tyrimo metu pareiškusi 2100 Lt dydžio civilinį ieškinį, teisiamojo posėdžio metu dalies ieškinio atsisakė ir prašė priteisti iš kaltinamojo 469,30 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios A. Š. ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jis priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42, 293 straipsniai). Iš kaltinamojo S. R. G. nukentėjusiajai A. Š. priteistina 469,30 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog tokio dydžio žala jos turtui padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).

Civilinio ieškovo LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos teisiamojo posėdžio metu pareikštas 103,25 Lt dydžio civilinis ieškinys taip pat tenkintinas visiškai, nes bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog žala aplinkai padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais – neteisėtai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo neplynaisiais kirtimais IV grupės miške nukirtus 33 vnt. beržų, kurių bendras likvidinis tūris 4,693 m³ (LR Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnis, 2002-04-12 LRV nutarimu Nr.521 patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos 1 ir 2 punktai, šios tvarkos priedo 1.4.2 punktas, LR BPK 305 straipsnio 5 dalis ir CK 6.263 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti 14 beržų kamienų, rasti S. R. G. sodyboje, pagal pakvitavimą perduoti saugoti S. R. G. (25 b. l.), teisėtai savininkei A. Š. atsisakius juos paimti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. R. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant:

per keturis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 469,30 Lt dydžio žalą nukentėjusiajai A. Š. ir 103,25 Lt dydžio žalą aplinkai LR Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai;

per keturis mėnesius išvalyti A. Š. priklausantį mišką, esantį Žemalės k., Mažeikių r., Mažeikių miškų urėdijos Renavo girininkijos 156 kvartalo 27 sklype: surinkti ir išvežti šakas.

Išaiškinti nuteistajam S. R. G., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. R. G. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinius ieškinius patenkinti.

469,30 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt devyni litai 30 ct) žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Š.;

103,25 Lt (šimtas trys litai 25 ct) žalos aplinkai LR Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai.

Likusioje dalyje bylą nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytus 14 beržų kamienų, rastus S. R. G. sodyboje, pagal pakvitavimą perduotus saugoti S. R. G., teisėtai savininkei A. Š. atsisakius juos paimti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.