Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

G. N. ir D. V. buvo blaivūs (1 t., b. l. 83-84) ir neapsvaigę nuo narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 40).

Atliktus kratą G. N. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta striukė, kurią jis dėvėjo vagystės metu. Striukė paimta (1 t., b. l. 153-156), apžiūrėta (1 t., b. l. 157-163) ir perduota saugojimui (1 t., b. l. 166).??

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja bent dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Kaltinamojo kaltė pagrobus svetimą turtą, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokolais, įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokolais bei kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir pripažįsta, kad G. N., veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kaip bendrininkų grupė, 2024 m. sausio 8 d., apie 9.40 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė bendros 3 150 Eur vertės svetimą turtą - N. G. priklausantį 3 000 Eur vertės automobilį „SKODA SUPERB“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais, E. S. priklausančiais 150 Eur.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai ir pagrobtu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis pagal savo valią. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymius, kvalifikuoti tinkamai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis). G. N. Lietuvoje neteistas, tačiau 2022 metais teistas Danijoje už prekybą vogtomis prekėmis bei vagystę panaudojant smurtą ar ginklą (2 t., b. l. 110-113), baustas administracinėmis nuobaudomis, baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 114-118), nedirba (3 t., b. l. 119), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 121), mokosi pagal profesinio mokymo programą, mokyklos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 190), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (3 t., b. l. 122-127), yra registruotas Psichikos sveikatos priežiūros grupėje dėl kitų mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neįrašytas (2 t., b. l. 134). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam skirtina mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (ne mažiau kaip puse padarytos turtinės žalos) bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis N. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nepataisomai sugadinto automobilio vertė, bei 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią grindžia įvykio metu patirti stresu, nerimu, emociniais išgyvenimais, atlyginimo (1 t., b. l. 101).

Nukentėjusioji E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės žalos, kurią sudaro įvykio metu pavogti pinigai, atlyginimo (1 t., b. l. 133).

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pavogė nukentėjusiajam N. G. priklausantį automobilį bei jame buvusius nukentėjusiajai E. S. priklausančius pinigus – 150 Eur. Byloje nustatyta, kad pavogtas automobilis įvykio metu buvo sudaužytas ir nėra tinkamas eksploatuoti. Kaip nurodė nukentėjusysis N. G., dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, nerimą, emocinius išgyvenimus. Automobilis buvo pavogtas jo akivaizdoje, jis pats ieškojo automobilio, važiavo į nepažįstamo asmens internetu nurodytą vietą, kurioje buvo pastebėtas jo automobilis, kur sutiko kaltinamąjį ir pastarojo bendrininką, o po to pamatė savo automobilį griovyje, sudaužytą. Kaltinamasis pavogto automobilio vertės bei pinigų sumos neginčijo. Civiliniam ieškiniams esant pagrįstiems ir įrodytiems, teismas civilinius ieškinius dėl turtinės žalos tenkina visiškai, o dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujantis protingumo, teisingumo principu tenkina iš dalies, nustatant kad protingas neturtinės žalos dydis yra 500 Eur, ir iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiajam N. G. 3 000 Eur turtinės bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajai E. S. – 150 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis). Kitoje dalyje nukentėjusiojo N. G. civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis G. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 8 d. 15.00 val. iki 2024 m. sausio 10 d. 10.57 val. (2 t., b. l. 41-44, 45-48), paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (2 t., b. l. 101-105), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) megzta kepurė ir striukė, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (perdavimo aktai Nr. PD-00000025772 ir Nr. PD-00000025775; 1 t., b. l. 53, 166), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos savininkui G. N.;

2) iššauta oro pagalvė, mikrodalelės nuo automobilio vairuotojo sėdynės, mikrodalelės nuo paties automobilio, nuoplova nuo automobilio priekinio keleivio durelių išorinės rankenėlės, tamponas su nuoplova nuo pavarų svirties, nuoplova nuo vairuotojo sėdynės diržo sagties, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (perdavimo aktas Nr. PD-00000025772; 1 t., b. l. 53), bei kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės ir foninis automobilio salono kvapas, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (1 t., b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti nurodytose vietose ir perduotini prokuroro, atliekančio ikiteisminį tyrimą atskirtą D. V. atžvilgiu, žinion;

3) automobilis „Skoda Superb“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas savininko N. G. (1 t., b. l. 49-50), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jam disponuoti savo nuožiūra;

4) du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 73, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;

5) G. N. pasas, saugomas voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, grąžintinas G. N..

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, tai yra ne vėliau kaip per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam N. G. ne mažiau kaip 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos ir nukentėjusiajai E. S. ne mažiau kaip 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir atlyginti dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, tai yra ne vėliau kaip per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam N. G. ne mažiau kaip 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turtinės žalos ir nukentėjusiajai E. S. ne mažiau kaip 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 8 d. 15.00 val. iki 2024 m. sausio 10 d. 10.57 val. (dvi dienas, 1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priteisti iš G. N. 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) turtinę ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą nukentėjusiajam N. G., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. N. 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinę žalą nukentėjusiajai E. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) megztą kepurę ir striukę, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (perdavimo aktai Nr. PD-00000025772 ir Nr. PD-00000025775), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui G. N.;

2) iššautą oro pagalvę, mikrodaleles nuo automobilio vairuotojo sėdynės, mikrodaleles nuo paties automobilio, nuoplovą nuo automobilio priekinio keleivio durelių išorinės rankenėlės, tamponą su nuoplova nuo pavarų svirties, nuoplovą nuo vairuotojo sėdynės diržo sagties, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (perdavimo aktas Nr. PD-00000025772), bei kvapo pėdsaką nuo vairuotojo sėdynės ir foninį automobilio salono kvapą, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti nurodytose vietose ir perduoti prokuroro, atliekančio ikiteisminį tyrimą atskirtą D. V. atžvilgiu, žinion;

3) automobilį „Skoda Superb“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą savininko N. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

4) du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

5) G. N. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, grąžinti G. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.