Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., E. Ž. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Paskirtos 3000 Lt baudos sumokėjimas išdėstytas lygiomis dalimis per 20 mėnesių, mokant po 150 Lt per mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

E. Ž. nubausta už tai, kad ji 2011-08-12, apie 14.46 val., prie K. Donelaičio g. 12 namo, Klaipėdos m., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį kitam asmeniui priklausantį automobilį, jį apgadino. Apie eismo įvykį E. Ž. policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad administracine tvarka nubausta E. Ž. iš esmės ginčija jos nubaudimą pagal ATPK 130 str. 1 d., teigdama, jog teismas neteisingai ją suprato, iš tikrųjų ji nepajuto, kad jos vairuojamas automobilis būtų kliudęs kitą transporto priemonę, ant jos automobilio nėra nustatyta jokių atsitrenkimo žymių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementų, netyrė apeliantės kaltės formos. Kai sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).

Skundžiamame nutarime yra tik formaliai nurodyta, kad E. Ž. teismo posėdžio metu prisipažino įvykdžiusi teisės pažeidimą, gailėjosi, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus ji davė, jie nutarime neaptarti, dėl jų nieko nepasisakyta, o byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Byloje nesant teismo posėdžio protokolo, kyla abejonių ir dėl to, ar apskritai apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. Ž. prisipažino įvykdžiusi teisės pažeidimą, gailėjosi. Nors E. Ž. rašytiniame paaiškinime (b. l. 7) nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi, pripažįsta savo kaltę, ji taip pat nurodė, kad nepajuto atsitrenkimo į kitą automobilį, suprato padariusi eismo įvykį, kai grįžęs iš darbo vyras pranešė, kad jos ieško policija, nes ji padarė eismo įvykį, ir jie nuėję į kiemą apžiūrėti automobilio pamatė, jog nėra automobilio dešinės pusės durelių apdailos detalės, t. y. iš esmės nesutiko su tuo, kad suvokė padariusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino sąmoningai, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Ši jos versija nebuvo ištirta ir įvertinta. Iš byloje esančio L. S. rašytinio paaiškinimo (b. l. 8) spręstina, kad ji pati matė, kaip pro šalį važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jos stovėjusio automobilio kairįjį veidrodį, sparną ir buferį, pasak jos, šiame automobilyje važiavo dviese, supratę, kad kliudė jos automobilį, iškart spruko, net nebandė išlipti ir pasidomėti įvykiu, po įvykio ji prie savo automobilio rado iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio BMW durelių apdailos detalę. Tačiau nukentėjusioji L. S. apylinkės teisme nebuvo apklausta. Iš jos rašytinio paaiškinimo, taip pat ir iš E. Ž. anksčiau aptarto rašytinio paaiškinimo galima spręsti, kad eismo įvykį galėjo matyti su E. Ž. važiavęs asmuo, tačiau teismas šio asmens taip pat nekvietė į teismo posėdį ir neapklausė. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N63-1533/2010, N575-5014/2010 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Nesant teismo posėdžio protokolo, negalima įvertinti ir E. Ž. apeliacinio skundo argumentų dėl teismo posėdžio metu galbūt padaryto procesinio pažeidimo – jos teisių neišaiškinimo, lėmusio jos negalėjimą jomis tinkamai pasinaudoti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant E. Ž. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-22 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.