Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jos atstovui advokato padėjėjui P. N., išnagrinėjusi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2015 m. spalio 18 d., apie 02.31 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai iškvietė pareigūnus, nurodydama, kad kaimynų bute girtaujama, triukšmaujama prie mažamečio dvejų metų vaiko. Atvykus pareigūnams, triukšmo nebuvo, abu kaimynai buvo blaivūs, vaikas miegojo, namuose buvo tvarka, nurodant D. K. šiais veiksmais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama D. K. savo kaltės nepripažino. Neneigia skambinusi ir pranešusi apie sklindantį triukšmą. Tą naktį ji miegojo, iš miego pakėlė triukšmas. Jai atrodė, kad triukšmas sklinda iš kaimyninio (duomenys neskelbtini) buto. Taip sprendė, kadangi jame dažnai triukšmaujama ir girtaujama. Dėl to su kaimynais jau ne kartą buvo konfliktų, kaimynai buvo nubausti dėl triukšmavimo. Pastarieji, t. y. I. Č. ir V. R., minėtame bute gyvena apie 5 metus, su jais daug kartų konfliktavo. Kategoriškai neigia tyčia melagingai skambinusi ir kvietusi policijos pareigūnus. Ji tuo metu buvo įsitikinusi, kad triukšmas, kaip ir įprastai, sklinda būtent iš kaimynų buto. Kaip paaiškėjo, ji suklydo, tačiau triukšmas tikrai buvo, dėl ko ji ir skambino, juo labiau, kad kaimynai turi mažametį 2 metukų sulaukusį vaiką.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo D. K. su pažeidimu taip pat nesutiko ir nurodė suklydusi, neįsitikino, kad triukšmas sklido būtent iš kaimynų buto (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulės I. L. 2015-10-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-10-18, apie 03.05 val., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) girtaujama, triukšmaujama prie dvejų metų mažamečio vaiko. Minėto buto duris pareigūnams atidarė I. Č. bei jo sugyventinė, nuo asmenų alkoholio kvapo nesijautė, triukšmo nesigirdėjo, vaikas atrodė apsnūdęs. Buto šeimininkai paaiškino, kad jau miegojo, netriukšmavo ir negirtavo, o triukšmą girdėjo sklindant iš aukščiau esančio buto penktame aukšte (b. l. 4). V. R. paaiškinimo duomenimis, 2015-10-18, apie 02.00 val., ji gulėjo lovoje, girdėjo, kaip kaimynai iš aplinkinių butų girtuokliauja ir triukšmauja, taip pat girdėjo, kaip kaimynė D. K. praeidama šalia jų buto pradėjo šaukti, kad jie esą geriantys ir pradėjo keiktis. Apie 03.00 val. nakties pas juos į duris pasibeldė pareigūnai, kurie pasakė, kad gautas pranešima esą jie girtuokliauja ir triukšmauja, nors jie abu buvo blaivūs (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bet kuriuo atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Sprendimas nutraukti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną gali būti priimamas tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, taip pat, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. pilnai suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Vadinasi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nelaikyti tyčiniais, dėl ko negalima ir atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, jog D. K. 2015-10-18, 02.31 val., skambino bendrajam pagalbos centrui, pranešdama, jog (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute yra vartojami alkoholiniai gėrimai, garsiai triukšmaujama, bute yra 2 metų vaikas (b. l. 3). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykę pareigūnai jokio triukšmo nurodytame bute nenustatė, bute gyvenantys V. R. ir I. Č. atrodė blaivūs, nuo jų alkoholio kvapo nesijautė, išgertuvės nevyko ir jokio triukšmo nebuvo, mažametis vaikas atrodė apsnūdęs (b. l. 4).

Teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka daryti išvadą, jog D. K. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos D. K. ir pastarosios kaimynų V. R. ir I. Č. yra susiklostę konfliktiški santykiai. Konfliktų priežastys įvairios, dėl nesutarimų ne kartą kreiptasi į įvairias teisėsaugos institucijas. Iš teismo posėdyje atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad Kapsų g. 40-417 anksčiau ne kartą buvo triukšmaujama, dėl ko I. Č. buvo nubaustas pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (b. l. 11-26). Atsižvelgus į tokias aplinkybes, nepaneigtini D. K. parodymai, kad naktį pabudusi iš miego ir girdėdama sklindantį triukšmą, ji galėjo suklysti ir neteisingai nurodė triukšmą sklindant iš kaimynų buto. Įvertindama tai, kad tokių atvejų, kai kaimynai bute triukšmavo ir trukdė viešąją rimtį, praeityje buvo ne kartą, ji paskambinusi kaip tik ir nurodė būtent jų butą. Tai, kad 2015-10-18 naktį (duomenys neskelbtini) name išties buvo triukšmas, patvirtino ir apklausta V. R., kuri teigė taip pat girdėjusi sklindantį triukšmą, kurio šaltinį ji nurodė buvus penktajame aukšte. Pareigūnų pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, ar buvo tikrinamos nurodytos aplinkybės dėl triukšmo sklidimo iš kito buto ar butų, ar imtasi veiksmų, siekiant išsiaiškinti kitą galimą triukšmo vietą.

Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad D. K. veikė vienintele kaltės forma – tyčia, akivaizdžiai piktnaudžiaudama teisės aktų suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas bei 2015-10-18 žinomai melagingai pranešė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip pat neturėdamas pagrindo pašalinti kilusių abejonių, kurios laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.