Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

asmeniui, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, V. P., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, – V. P. gynėjo advokato Raimundo Gargaso apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 22 d. nutarties, kuria V. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. P. pripažintas padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 10 d. apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu į savo šeimos narę – kartu gyvenančią brolio sutuoktinę E. J. tyčia metė malką, pataikydamas nukentėjusiajai į veidą, po to vėl mesdamas malką pataikė E. J. į dešinį šoną, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai apatinės lūpos sumušimą su odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje, tuo nežymiai sutrikdė E. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl V. P. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrodytumo, taip pat dėl jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurioje teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o priverčiamoji medicinos priemonė V. P. pritaikyta tinkamai.

6. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pačiai nukentėjusiajai E. J. kreipusis bendruoju pagalbos telefonu. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji nuosekliai tvirtino, jog 2018 m. sausio 10 d. apie 18 val. neblaivus ir agresyvus V. P., būdamas gyvenamosios vietos virtuvėje, tarpduryje su kambariu, kuriame buvo nukentėjusioji, svaidėsi malkomis, pataikė nukentėjusiajai į veidą ir į šoną. atvykus policijos pareigūnams, V. P. buvo nustatytas vidutinis – 1,68 promilių neblaivumas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog namo virtuvėje ties krosnimi ant grindų mėtėsi pjaustyta mediena, o 2018 m. sausio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina iš karto po įvykio policijos pareigūnų užfiksuotus nukentėjusiosios sužalojimus – prakirsta apatinė lūpa, kas iš esmės atitinka pastarosios nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti kitą dieną po įvykio pateiktoje specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai konstatuotas apatinės lūpos sumušimas su odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. Įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. J., kuris, nors būdamas kitame kambaryje smurto panaudojimo fakto tiesiogiai nematė, tačiau nurodė išgirdęs sambrūzdį virtuvėje, o atėjęs patikrinti, pamatė, jog jo sutuoktinė buvo susiėmusi už burnos, ir jam nurodė, jog V. P. mėtė į ją malkas. Nors iš apeliacinio skundo matyti, jog V. P. neigia padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau 2018 m. balandžio 18–25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-74/2018 aprašant psichologinį tyrimą nurodoma, jog V. P. teigė „brolio žmona bandė išvaryti iš namų, mėčiau pliauskas“. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių gynėjo skundo argumentus, kad V. P. brolis bei nukentėjusioji pastarojo sutuoktinė siekia jį apkalbėti. Nukentėjusioji, apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog ji ir sutuoktinis rūpinasi V. P., jį prižiūri. Nors jų santykiai konfliktiški, tačiau iš byloje esančios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, kurį teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertė S. G., matyti, jog V. P. nustatomi santykio kliedesiai, persekiojimo idėjos, kurie trukdo jam teisingai suvokti aplinką, save, kitus žmones ir jų ketinimus. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. P. elgesys buvo įtakojamas nuolatinių kliedesių, kas atsispindi jo pasakojime, jog brolis ir brolienė nori atimti iš jo namą, buvo į alkoholinį gėrimą įpylę narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent V. P. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji detaliai ir nuosekliai viso proceso metu išdėstė įvykio aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadų nepaneigia.

8. BK 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-74/2018 konstatuota, kad tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, tiek ir po jos padarymo bei ekspertizės atlikimo metu V. P. buvo sutrikusi psichika – jam nustatyta paranoidinė šizofrenija. Pagal padarytos veikos pobūdį bei savo psichinę būseną V. P. yra pavojingas visuomenei ir jam yra pagrindas skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą bendrais pagrindais specializuotoje psichiatrijos klinikoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

9. Asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja ekspertizės akte nurodytas išvadas, tačiau sutikti su jų pateikiamais argumentais nėra pagrindo. Nors skunde teigiama, kad V. P. gali gydytis ambulatoriškai ir toks gydymas yra pakankamas, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, nors psichikos sutrikimas V. P. nustatytas dar 1995 m., jis nepertraukiamai gydėsi tik iki 2008 m., ir nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. spalio 27 d. ambulatoriškai pas psichiatrą nesilankė, paskutinis jo apsilankymas fiksuotas 2017 m. gruodžio 8 d. Jis jokių medikamentų nevartoja, piktnaudžiauja alkoholiu, o baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo stebimas lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimas, jam diagnozuojami ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog V. P. yra nekritiškas ligos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta teismo psichiatrijos ekspertė S. G., kuri ekspertizės aktą visiškai patvirtino, patikslino, jog ir po veikos padarymo, V. P. nevartojant medikamentų ar juos maišant su alkoholiu, jis savo kliedesio įsivaizdavimo metu galėtų atlikti pavojingą veiksmą, todėl V. P. reikalingas stacionarinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su šia teismo psichiatrijos eksperto rekomendacija, kadangi iš visų medicininių dokumentų matyti, kad V. P., gydydamasis ambulatoriškai, medikamentus vartoja nenuosekliai, dėl ko jo lėtinio psichikos sutrikimo būklė paūmėja. Nustačius, kad V. P. yra agresyvus artimų asmenų atžvilgiu, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, šiuo metu jis turi būti izoliuotas ir gydomas specializuotos psichiatrijos įstaigos stacionare.

10. Kadangi Kauno apylinkės teismas, pripažindamas, jog V. P., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios priemonės, gynėjo apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, – V. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.