Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2023-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-518-805/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-29
Bylos Nr.
e1-518-805/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14371-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-518-805/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14371-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) teistas (teistumas išnykęs):

1) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, taikant 64 ¹ straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis baudžiamuoju kodeksu 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant paskirtosios bausmės laikotarpiu būti namuose pagal savo gyvenamąją vietą nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, paskirtąją bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam J. B. spyrė vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. B. nosies sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė artimo giminaičio – tėvo J. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nusikaltimo metu jis buvo neblaivus. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo tėvais, tai yra J. B. ir G. B., jiems priklausančiuose namuose. Jis vykdo individualią veiklą, yra skardininkas. Nuo tėvų nėra materialiai priklausomas, pajamas gauna reguliariai. Jis alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, išgeria tik savaitgaliais. Kai išgeria dažniausiai būnu ramus, neagresyvus. Iki šio įvykio niekada nėra smurtavęs prieš savo tėvą ar sukėlęs jam fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu dengė šiltnamį plėvele. Jiems bedirbant pasibaigė plėvelė, todėl tėvas jam davė pinigų ir paprašė, kad jis nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Taip pat tėvas paprašė, kad nupirktų ir degtinės. Plėvelės šiltnamiui nerado, tačiau nupirko 0,7 l talpos butelį degtinės. Todėl (duomenys neskelbtini) dienos metu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po darbų gyvenamojo namo kambaryje kartu su tėčiu J. B. gėrė degtinę. Išgėrus degtinę apie 15 val. jis išgirdo kaip tėtis necenzūriniais žodžiais kolioja jo mamą G. B. Mama kartu su jais alkoholio negėrė, ji buvo blaivi. Jis tuo metu jam atrodo buvo virtuvėje. Jis buvo neblaivus, todėl išgirdęs kaip tėvas koliojasi, jis susinervino ir dėl savo girtumo ant savo tėvo supyko. Jis supykęs ant tėvo, nuėjo į kambarį tėvą apraminti, tačiau tėvas, būdamas neblaivus, ir jį koliojo necenzūriniais žodžiais. Jis tėvą kelis kartus perspėjo, kad jis ramintųsi ir eitų miegoti, tačiau tėvas jo neklausė. Dėl to jis labai supyko ir tėvui apie 15.15 val. kambaryje priėjęs prie lovos, kur sėdėjo J. B., jam sėdinčiam ant lovos vieną kartą koja spyrė į veidą, pataikydamas į nosį, tokiu būdu savo tėvui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jis ne ranka sudavė tėvui į veidą, o spyrė jam į veidą. Tuo metu kambaryje jo mamos nebuvo, ji buvo išėjusi į lauką. Mama nematė kaip jis tėvui sudavė. Po to pamatė, kad tėvui iš nosies bėgo kraujas. Po suduoto smūgio jis iš kart išėjo į lauką. Po kelių minučių atėjusi mama pasakė, kad tėvas kviečia policiją. Netrukus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Policijos pareigūnai jį sulaikė dėl smurto atvejo, nes jis smurtavo prieš savo tėvą J. B. Jis su savo tėvu susitaikė. Jo atsiprašė. Savo tėvams jis padeda ūkio darbuose. Jis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pirmą kartą smurtavo prieš savo tėvą. Jam dėl savo veiksmų yra labai gėda (b. l. 92-95, 121-124, 135-138).

Nukentėjusysis J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su žmona G. B. ir sūnumi V. B.. Su sūnumi kartu gyvena nuo jo gimimo. (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi dirbo lauko darbus (dengė šiltnamį). Dirbdami kartu nesipyko, sutarė. Jiems bedirbant pritrūko šiltnamiui dengti plėvelės, todėl jis sūnui davė pinigų ir paprašė, kad nuvažiuotų į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nupirkti plėvelės. Tuo pačiu paprašė, kad sūnus nupirktų ir degtinės. Grįžęs sūnus parvežė 0,7 l talpos degtinės butelį. Su sūnumi kartu pradėjo gerti degtinę gyvenamojo namo virtuvėje. Vartodami alkoholinius gėrimus nesipyko, sutarė gerai. Kartu su jais buvo ir j žmona G. B., tačiau ji negėrė. Pabaigę gerti degtinę, jo sūnus su žmona išėjo į lauką, kadangi žadėjo jiems atvežti malkų. Belaukiant sūnus atėjo jo paprašyti pinigų ant malkų, kadangi, kaip jis teigė, reikės sumokėti asmenims už atvežtas malkas. Tuo metu jis buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Jam paprašius pinigų, jis nesutiko jų duoti, teigdamas, kad asmenims sumokės pats. Dėl to jo sūnus labai supyko, ir, jam sėdint ant lovos, vieną kartą koja spyrė jam į veidą, t. y. pataikė į nosį. Tuo metu jam iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas ir jautė skausmą nosies srityje. Daugiau sūnus prieš jį nesmurtavo, po suduoto smūgio iš karto išėjo į kiemą. Jis, supykęs ant sūnaus, paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie smurtą artimoje aplinkoje. Kartu su policijos pareigūnais atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Jo į gydymo įstaigą nevežė, pirmąją pagalbą suteikė vietoje. Dabar skausmo nejaučia, nosis nelūžo. Nuo skausmo vaistų negėrė nei šiandien, nei vakar. Nurodo, kad vakar policiją kvietė dėl to, kad jo sūnų V. B. sudrausmintų, o ne dėl smurto prieš jį. Jo sūnus alkoholinius gėrimus vartoja saikingai, jų santykiai geri, kultūringi. Sūnus visada padeda ūkio darbuose. Sūnus jo atžvilgiu pirmą kartą smurtavo. Su juo dažniausiai susipyksta žodžiu, tačiau greitai ir susitaiko. Savo sūnaus jis nebijo ir niekada nebijojo. Mano, kad nurodytas įvykis įvyko dėl per daug išgerto alkoholio kiekio. Būdamas neblaivus sūnus, dažniausiai būna ne agresyvus, klauso jo ar jo žmonos. Jo žmona G. B. nieko nematė ir negali nieko papasakoti, kadangi ji tuo metu (kaip jam sūnus spyrė) buvo kieme. Jis ant sūnaus nepyksta, jam atleidžia už suduotą smūgį ir nori, kad jis grįžtų į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Papildomai paaiškina, kad jam sūnus ant veido jokių sužalojimų nepadarė, nosis jam nelūžo, tik nuo jo suduoto spyrio jam iš nosies bėgo kraujas. Dėl to jis paskambino pagalbos centrui ir išsikvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Jis fizinį skausmą jautė neilgai, tas skausmas jam buvo trumpalaikis. Jam sūnus į veidą spyrė, o ne ranka sudavė smūgį. Jis savo sūnui V. B. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat pas medikus po to įvykio nesikreipė, pas medicinos ekspertus irgi nevyko. Pirmą kartą sūnus prieš jį smurtavo (b. l. 32-35, 36-39).

Liudytoja G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo vyru J. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir jų sūnus V. B.(duomenys neskelbtini) dienos metu J. B. kartu su sūnumi V. B. namų kieme dirbo lauko darbus – dengė šiltnamį. Ji pati buvo gyvenamajame name. Vyrai kieme dirbo. Po to sūnus V. B., kiek matė, išvažiavo iš namų, kaip suprato išvažiavo į (duomenys neskelbtini) nupirkti šiltnamiui plėvelės. V. B. iš (duomenys neskelbtini) sugrįžo ir kartu su savimi parsivežė 0,7 l talpos degtinės butelį. Plėvelės neparvežė, teigė, kad parduotuvėje nebuvo. Jos vyras J. B. kartu su sūnumi V. B. gyvenamojo namo kambaryje gėrė V. parvežtą degtinę. Ji kartu su jais alkoholio negėrė. J. B. su sūnumi V., vartodami alkoholinius gėrimus, nesipyko, sutarė gerai. Kai vyrai išgėrė degtinę, tuomet ji su sūnumi V. išėjo į kiemą, nes turėjo jiems atvežti malkas. Ji su V. buvo kieme ir laukė, kada jiems atveš malkas. Ji pati sėdėjo pavėsinėje. Jai yra dešinė koja operuota, ji sunkiai vaikščioja, todėl buvo kieme. Jai su sūnumi kieme belaukiant, V. apie 15.15 val. nuėjo į kambarį. Ko V. nuėjo į kambarį, ji nežino. Po kurio laiko sūnus išėjo į lauką, tačiau jis jai nieko nesakė. Po to ji nuėjo į namus pamatė, kad kambaryje ant lovos sėdi galvą nuleidęs jos vyras J. B.. J. B. iš nosies bėgo kraujas. Ji pas vyrą pasiteiravo kas jam nutiko. J. B. atsakė, kad sūnus V. B. jam koja vieną kartą spyrė į veidą ir prakirto nosį, dėl to iš nosies jam bėga kraujas. Vyras pasakė, kad jis išsikvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Ji pati kaip V. B. sukonfliktavo su savo tėvu J. B. nematė ir kas tarp jų įvyko ji nežino. To momento kaip buvo prakirsta J. B. nosis nematė, nes tuo metu ji buvo kieme. J. B. su ja nekonfliktavo, jos neįžeidinėjo, jos nekoliojo. Kas tarp J. B. ir V. B. įvyko ji nežino, dėl ko jie tarpusavyje susipyko nežino. Neužilgo į kiemą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. J. B. suteikė pirmąją pagalbą. Greitoji siūlė J. vykti į gydymo įstaigą, bet J. atsisakė. J. B., tiek, kiek ji matė, iš nosies bėgo kraujas, ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo. Nosis ištinusi nebuvo, ant nosies jokių sužalojimų, mėlynių nebuvo. J. B. nosis nelūžo. Atvykę policijos pareigūnai sūnų V. B. sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje. Pats V. B. jai nesakė kas tarp jo ir jo tėvo įvyko. Kitą dieną taip pat ant J. B. veido jokių sužalojimų neliko. J. B. pas gydytojus nesikreipė, jokių vaistų nevartojo. Pirmas kartas kai sūnus V. B. pakėlė ranką prieš savo tėvą. J. B. savo sūnui jokių pretenzijų neturi. J. B. jai nesiskundė, kad jaučia fizinį skausmą dėl sūnaus suduoto smūgio į nosį. Ji pati kaip jau minėjo nematė, kaip J. B. buvo prakirsta nosis. Tik J. B. jai sakė, kad sūnus jam įspyrė į nosį, o sūnus jai apie šį konfliktą nieko nesakė. Todėl ar J. B. sūnus į nosį įspyrė, ar jis jam ranka sudavė smūgį į nosį, ji nežino. J. B. savo sūnui jokių pretenzijų neturi (b. l. 71-74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, nukentėjusiojo J. B. ir liudytojos G. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, o būtent:

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo kambarys. Atvykus priešais matomas dviejų aukštų mūrinis, dvišlaičiu stogu gyvenamasis namas. Kiemo teritorija apsodinta krūmais ir medžiais, laisvas patekimas. Gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje yra įėjimo durys. Prie durų yra du betoniniai laiptai. Pro duris patenkama į koridorių. Tiesiai matomos uždarytos baltos spalvos durys. Kairiau matomas kitas koridorius. Koridorius siauras, jame bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus gale, kairėje pusėje matomos atidarytos durys. Pro jas patenkama į kambarį (į įvykio vietą). Kambario grindys klotos plokšte. Kambario dešinėje pusėje stovi spintelė, už jos, prie lango, stovi viengulė lova. Ant jos padėta netvarkingai patalynė. Prie dešinės sienos stovi spintelė, ant kurio padėtas mobilaus ryšio telefonas, du tušti puodeliai, peleninė su nuorūkomis, vaistai, žiebtuvėlis. Ant grindų, prie spintelės, yra popierius, ant kurio matosi raudonos spalvos žymės (galimai kraujo). Prie kairės kambario sienos stovi kita viengulė lova, ant kurios taip pat padėta patalynė. Prie lovos netvarkingai padėti vyriški guminiai sandalai. Tarp lovų yra 1,5 m tarpas. Tame tarpe ant grindų, arčiau prie kairės sienos stovinčios lovos, matoma raudonos spalvos dėmė (galimai kraujo). Prie abiejų lovų galvūgalių ant grindų netvarkingai numesti rūbai. Apžiūrėjus įvykio vietą sulaužytų baldų ar išmėtytų daiktų nerasta. Kambaryje išgertuvių požymių nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota ir nepaimta. Nei gyvenamojo namo viduje, nei išorėje vaizdo kamerų nėra, teritorija nefilmuojama (b. l. 16-18,19-24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu J. B. (nustatytas 2,08 promilių girtumas), sūnus V. B., kuriam nustatytas 2,32 promilių girtumas, vieną kartą koja spyrė savo tėvui į veidą, pataikydamas jam į nosį, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio J. B. parkrito ant žemės. Atvykusi Greitoji medicinos pagalba J. B. pagalbą suteikė vietoje, į gydymo įstaigą nevežė. V. B. laikinai sulaikytas 48 val. Išvežtas į Alytaus AVPK ilgalaikio sulaikymo patalpą (b. l. 6-11).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. P. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - J. B., kuriam konstatuotas sumušimas veide ties nosimi. J. B. yra akivaizdžiai neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam J. B. nustatytas 2,08 promilių girtumas. Smurtu įtariamas asmuo – V. B. yra ramus, ant jo matomų kūno sužalojimų nėra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato (duomenys neskelbtini), jam nustatyta 2,32 promilių girtumas. Įvykio vietoje G. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie 15 val. jai būnant kambaryje, jos sūnus V. B. ir jos sutuoktinis J. B. miegamojo kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus, po kurio laiko iš kambario išėjęs J. B. pasakė, kad jam į veido sritį, ties nosimi, sudavė sūnus V. B.. G. B. teigė, kad vyrui išėjus iš minėto kambario, jam ant veido, ties nosimi, buvo matyti kraujas. Kiek kartų J. B. sudavė sūnus, G. B. pasakyti negali, kadangi paties įvykio nematė. Iš karto po konflikto vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba bei policija. G. B. pridūrė, jog tokie konfliktai tarp jos vyro ir sūnaus yra dažni, kartu vartodami alkoholinius gėrimus neretai susipyksta (b. l. 12-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. B. konstatuota nosies sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 65-66).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, tyčia ant lovos sėdinčiam nukentėjusiajam J. B. spyrė vieną kartą į veidą, padarydamas nukentėjusiajam J. B. nosies sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė artimo giminaičio – tėvo J. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytą nusikaltimą patvirtina ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, kaltinamasis bylos duomenimis veikė tyčia, smurtavo pieš artimą šeimos narį – tėvą, suprato dėl nusikalstamo elgesio galimas kilti pasekmes.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas (duomenys neskelbtini) Prieštaravimų dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra gauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – tėvą J. B.. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Prienų rajono psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso, nebaustas administracine tvarka. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, J. B. sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sūnus pirmą kartą smurtavo jo atžvilgiu, tarpusavyje nesipyksta, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. B. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis teisiamam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 139-143, 144-145, 146-148, 149), todėl laikino sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam V. B. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta kardomoji priemonė –- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 161-164, 165-167), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką V. B. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Išaiškinti V. B., kad:

nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) įpareigoti visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė