Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei, nukentėjusiesiems M. K. , E. L. , S. Ž. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini Vilkaviškis, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis , gyvenantis duomenys neskelbtini, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, tai yra 2010-07-28 apie 23.17 val. Vilkaviškio r., Kybartų m., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) J.Basanavičiaus g., artėdamas prie J.Basanavičiaus-Vištyčio gatvių sankryžos, neatsargiai vairuodamas automobilį paskui krovininį automobilį su priekaba ir artėdamas prie minėtos sankryžos bei ruošdamasis joje sukti į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9p.,161p.,106p.,3 priedo 1.1p. reikalavimus- vairuodamas automobilį nesilaikė eismo dalyviui visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, artėdamas link sankryžos važiavo kirsdamas siaurą ištisinę kelių ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus bei sukdamas sankryžoje į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu tiesiai važiuojančiam automobiliui VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , vairuojamam M. K. , dėl ko automobiliai susidūrė ir įvykusio eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta M. K. , automobilyje (duomenys neskelbtini) važiavusių keleivių E. L. sveikata, nesunkiai sutrikdyta S. Ž. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad vairavo jam priklausantį automobilį Vilkaviškio r.Kybartų m. Važiavo kirsdamas ištisinę kelio liniją, nes kelkraštyje stovėjo krovininiai automobiliai, kitokiu būdu nebuvo galimybės važiuoti, ir jis važiavo paskui krovininį automobilį ir artėjo prie sankryžos, kur turėjo sukti. Priartėjęs prie sankryžos, išvažiavo savo automobiliu į priešingą eismo juostą, norėdamas įsitikinti, kad sukti saugu ir norėdamas sankryžoje sukti, bet pernelyg daug išvažiavo ir susidūrė su iš priekio atvažiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo sužalotos jo automobilyje važiavusios E. L. ir S. Ž. . Jis atsiprašė visų nukentėjusiųjų. Jis dirba ir gyvena užsienio valstybėje. Jo gaunamos mėnesinės pajamos apie 3000,00 Lt. Su S. Ž. civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos sutiktų, su neturtinės – ne, galėtų atlyginti 1000,00 Lt.

N. M. Krocas parodė, kad jis vairuodamas R. K. priklausantį automobilį VW Passat važiavo Kybartų m. pagrindine gatve. Važiuojant matė, kad priešais važiuoja didelių gabaritų transporto priemonė. Pravažiavus sankryžą, staiga iš galo minėtos transporto priemonės išvažiavo automobilis ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Jis buvo sužalotas eismo įvykio metu. Viskas įvyko greitai, nebuvo galimybės nei stabdyti, nei sukti vairą. Draudimas atlygino automobilio sugadinimo išlaidas. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam dovanoja.

N. S. Ž. parodė, kad ji važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu. Ar buvo prisisegusiu saugos diržu, neprisimenu, tačiau paprastai visada prisisega. Prisimena, kad važiavo J.Basanavičiaus gatve. Eismo įvykio aplinkybių neprisimena. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: galvos trauma, pažeistas ausies būgnelis. Prašo atlyginti civilinį ieškinį 1000,00 Lt turtinės žalos, kurį sudaro vaistų, kuro pirkimo išlaidos. Šias išlaidas turėjo jos tėvai. Ji pati studentė, savo pajamų neturi, stipendijos negauna. Prašo atlyginti neturtinę žalą 10.000,00 Lt. Ji studijuoja teisės mokslus ir norėtų ateityje dirbti VRM sistemoje, tačiau mano, kad dėl patirto sužalojimo gali būti netinkama, nes po galvos traumos sutriko pablogėjo klausa. Kiekvieną dieną jaučia skausmą, dėl ko priversta naudoti ne tik nuskausminamuosius, bet ir raminamuosius vaistus. Tiek galvos traumos, tiek ausies sužalojimo gydymas nėra baigtas. Dėl patirtų sužalojimų atsirado baimė važiuoti transporto priemonėmis, pereiti gatvę, sunku užmigti.Skaito, kad kaltinamasis jos neatsiprašė.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu. Priekyje jų automobilio važiavo krovininis automobilis, jie ruošėsi sukti į kairę, pradėjo kaltinamasis sukti ir jų automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Tai buvo sankryžoje. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam dovanoja.

L. R. K. parodė, kad automobilis VW Passat priklauso jai, automobiliu važinėja jos sūnus. Eismo įvykio metu nepataisomai buvo apgadintas minėtas automobilis. Draudimas visą žalą atlygino pilnai.

2010-07-28 eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilių (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) padėtis Vilkaviškio r. Kybartų m. J.Basanavičiaus- Vištyčio gatvių sankryžoje ( b.l.3-8).

Eismo įvykyje buvusios transporto priemonės apžiūrėtos ( b.l.9-14, 20-23), pagal pakvitavimus sugrąžintos savininkams. Eismo įvykio metu tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo blaivūs ( b.l.41,42,45,46).

Specialistas M. K. klinikiniais duomenimis konstatavo muštinę žaizdą galvoje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 53).

Specialistas E. L. klinikiniais duomenimis konstatavo dešinės pėdos sumušimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 58).

Specialistas S. Ž. klinikiniais duomenimis konstatavo lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, lengvą bendrą sumušimo sindromą, kaktos srities sumušimą ir hematomą, dešinės akies sumušimą, dešinės ausies sumušimą, dešinės vidinės ir išorinės ausies trauminį uždegimą, dešinės ausies sraiginio nervo uždegimą, kraujosruvą galvos dešinėje pusėje ir dešinės akies vokuose, sužalojimai galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 72-73).

Kaltinamojo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis, vairuodamas automobilį, buvo nepakankamai atidus : sukdamas į kairę, privalėjo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pažeisdamas jam inkriminuotų Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, ir tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 str, 1 dalies sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. ( BK 59 str.1d.2p.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis anksčiau neteistas( b.l.140, t.1), nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą : baustas 2010-01-03 pagal ATPK 124¹str.2d. 75,00 Lt bauda ( stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų) ( b.l.141-142), Pajevonio seniūnija nurodė, kad kaltinamasis deklaravęs gyvenamąją vietą Vilkaviškio r. Pajevonio s., gyvena vienas, šeimos neturi ( b.l.146), nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio kartu su tėvais išvyko gyventi į Vilkaviškį, 2007 m. baigė “Aušros” vidurinę mokyklą. Turimomis žiniomis, vaikinas išvykęs į Airiją ( b.l.147), VĮ”Regitra” duomenimis kaltinamasis yra dviejų transporto priemonių savininkas ( b.l.149), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi ( b.l.150, t.1). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nusikaltimų padarytų dėl neatsargumo ( BK 11str.2d.,16str.).

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 281 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Todėl įvertinęs sankcijoje numatytas bausmių rūšis, teismas skaito, kad kaltinamajam skirtina bausmė, nesusijusiu su realiu laisvės atėmimu, tai yra bauda, kurios dydis nustatytinas sutinkamai su BK 47str.3d.5p. taisyklėmis. Paskirta bauda bus pakankama nubaudimo priemonė, sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, o tuo pačiu užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taikyti BK 54 str. 3d., 62 str., skirti švelnesnę nei numatyta įstatymo bausmę, nėra pagrindo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina paskirta kardomoji priemonė -4000,00 Lt užstatą grąžinant kaltinamajam.

Dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio 1000,00 Lt žalai atlyginti :

Nukentėjusioji pareiškusi byloje 1000,00 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro vaistų, kuro pirkimo išlaidos.

CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005).

Sprendžiant klausimą dėl asmens, privalančio atlyginti žalą baudžiamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 3 str. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Savo atsakomybės ribose draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą, todėl nukentėjusiajai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) .2d.), nes nukentėjusioji nenuvyko į draudimo bendrovę, nepasinaudojo suteikta teise atlyginti žalą neteismine tvarka, draudimo bendrovė į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl atlygintinos turtinės žalos dalies neišreiškė, todėl ir priteistinos turtinės žalos dydžio negalima apskaičiuoti, neatidėjus bylos nagrinėjimo.

Dėl pareikšto 10.000,00 Lt civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-7-255/2005 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad S. Ž. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – E. K. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Todėl bylos duomenimis, nukentėjusiajai konstatuota lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, lengvas bendras sumušimo sindromas, kaktos srities sumušimas ir hematoma, dešinės akies sumušimas, dešinės ausies sumušimas, dešinės vidinės ir išorinės ausies trauminis uždegimas, dešinės ausies sraiginio nervo uždegimas, kraujosruva galvos dešinėje pusėje ir dešinės akies vokuose, kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l.72-73). Įvertinti padaryto sužalojimo padarinius ateityje, ar jie turės įtakos nukentėjusiosios visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, nėra galimybės, kadangi gydymas nėra baigtas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, kur buvo gydoma nuo 2010-07-29 iki 2010-08-09, vėliau – nuo 2010-08-16 iki 2010-08-26. Tiek specialisto išvadoje, tiek epikrizėse nurodyta, kad S. Ž. po patirtos eismo įvykio metu traumos pablogėjo klausa, atsirado dešinėje ausyje ūžesys. S. Ž. , būdama Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos teisės fakulteto studente, pergyvena, ar galės dėl patirto sužalojimo būti tinkama darbui VRM sistemoje. Po įvykio S. Ž. liko psichologinės pasekmės, kurios nyksta tik praėjus laikui po įvykio.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų, o tai veiką daro mažiau pavojingesnę nei tyčinis nusikaltimas, tai rodo, kad kaltinamasis nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių ir moralinių išgyvenimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2K-228/2007).

Kaltinamasis dirba, mėnesinės pajamos apie 3000,00 litų. Nukentėjusioji studentė, išlaikoma tėvų, savo pajamų neturi.

Taip pat sprendžiant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką, pavyzdžiui, Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-821/2007 priteista 5000,00 Lt neturtinės žalos, 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-247/2008 priteista 40 000 Lt neturtinės žalos, 2K-477/2010 -5000,00 Lt, 2K-461/2010-10.000,00 Lt, 2K-309/2010-1000,00 Lt, 2K-7-120/2010-5000,00 Lt. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nustatytinas neturtinės žalos dydis 10.000,00 Lt.

Savo atsakomybės ribose draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą, todėl dalis neturtinės žalos 8632,00 Lt priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“, likusi neturtinės žalos dalis 1368,00 Lt priteistina iš E. K. .

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , saugomi pas E. K. ir M. K. , grąžintini jų savininkams, pastariesiems asmenims.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str., 312-313 str. teismas

nusprendė:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti jį 2470,00 (19 BBND) litų bauda, baudą sumokant per trijų mėnesių terminą.

Paskirtą kardomąją priemonę 4000,00 Lt užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti kaltinamajam E. K. 4000,00 Lt ( 2010-08-10 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus AB SEB bankas Vilkaviškio skyrius).

N. S. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti, priteisti iš kaltinamojo E. K. 1368,00 Lt, iš AB “Lietuvos draudimas” - 8632,00 Lt.

Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, pripažinti nukentėjusiajai S. Ž. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) .2d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilius (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) , saugomus pas E. K. ir M. K. , grąžinti jų savininkams, pastariesiems asmenims.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.