- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-219-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- V. J., UAB „V. J. ir Ko“
- Atsakovas
- notarei V
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-219-212/2013
2013 m. birželio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir UAB „V. J. ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. J. ir UAB „V. J. ir Ko“ ieškinį atsakovei notarei V. J., trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. 2008-12-19 vykdomąjį įrašą Nr. 12686, pagal kurį reikalaujama solidariai išieškoti iš vekselio davėjo UAB ,,V. J. ir Ko“ ir vekselio laiduotojo V. J., vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai, 289 872 Lt sumą bei 1 449,40 Lt notaro atlyginimą ir 2 Lt už projekto parengimą, iš viso 291 323,40 Lt sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad AB Ūkio banko Panevėžio filialas 2008-12-18 notarei V. J. pateikė prašymą Nr. 884, kuriuo prašė suformuoti vykdomąjį įrašą protestą vekselio davėjui V. J. įmonei ir laiduotojui V. J.. Prie prašymo AB Ūkio bankas pridėjo 2008-06-06 paprastąjį vekselį ir 2008-12-15 pranešimą „Dėl paprastojo vekselio apmokėjimo" Nr. 859. 2008-12-19 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. J. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 12686, pagal kurį buvo pareikalauta solidariai išieškoti iš vekselio davėjo UAB „V. J. ir Ko" ir vekselio laiduotojo V. J., vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai 289 872,00 Lt sumą bei 1 449,40 Lt notaro atlyginimą ir 2 Lt už projekto parengimą, iš viso 291 323,40 Lt sumą. AB Ūkio banko Panevėžio filialas 2008-12-19 antstoliui S. R. pateikė prašymą Nr. 902 dėl išieškojimo veiksmų atlikimo ir turto arešto taikymo ieškovų atžvilgiu pagal 2008-12-19 vykdomąjį įrašą. 2008-12-19 antstolio S. R. kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0102/08/12566 ir Nr. 0102/08/12567, ir buvo išsiųsti raginimai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą sumą bei padengti vykdymo išlaidas. Netrukus minėtose vykdomosiose bylose Nr.0102/08/12566 ir Nr.0102/08/12567 vykdymo veiksmai buvo atidėti, 2011-08-17 AB Ūkio bankui antstoliui S. R. pateikus raštą Nr. 160-03-1549, veiksmai vykdomosiose bylose buvo atnaujinti.
Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog buvo padaryti imperatyvūs teisės aktų pažeidimai. Tretysis asmuo AB Ūkio bankas 2008-12-15 pranešimą Nr. 859 registruotu paštu išsiuntė ieškovams, jų nurodytais kontaktais ir pareikalavo apmokėti vekselį arba kitaip – pateiks vekselį apmokėjimui. Pranešimai vekselio davėjui ir vekselio laiduotojui buvo išsiųsti vekselyje nurodytais adresais. Teismas nenustatė aplinkybės, kad ieškovai AB Ūkio bankui neturėjo galimybės pranešti apie adreso pasikeitimą. Teismas manė, kad vekselio davėjas, laiduotojas bei AB Ūkio bankas kaip kredito sutarties šalys tarpusavyje turėjo bendradarbiauti keičiantis informacija apie adreso pasikeitimus. Įstatymas nenurodo kokiu būdu vekselis turi būti pateiktas apmokėti vekselio davėjui, todėl teismas laikė, jog vekselio pateikimas apmokėti registruotu laišku yra tinkamas ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių nuostatų įgyvendinimas. Teismas nesutiko su ieškovais, kad pareiga apmokėti vekselį neapsiriboja vien tik formalaus veiksmo atlikimu (laiško išsiuntimu), o ji turi būti įvykdyta realiai, t.y. įteikta, nes skolininkas galimai vengtų priimti jam siunčiamus ĮPVĮ 40 ir 47 straipsniuose nurodytus dokumentus.
2008-12-15 pranešimu bankas kreipėsi į ieškovus – skolininką ir laiduotoją dėl 289 872 Lt neapmokėtos vekselio sumos, nurodytas vekselio apmokėjimo terminas – iki 2008-12-18. 2008-12-19 buvo užregistruotas banko kreipimasis pas notarą įforminti vykdomąjį įrašą V. J. įmonei, todėl teismas atmetė ieškovų argumentą, kad pas notarą buvo kreiptasi nepasibaigus nustatytam terminui apmokėti vekselį. Notarė visiškai pagrįstai 2008-12-19 padarė vykdomąjį įrašą. Priverstinis skolos išieškojimas pagal 2008-12-19 vykdomąjį įrašą, padarytą 2008-06-06 vekselio pagrindu, vykdomas iki šiol, todėl netgi nustačius formalius pažeidimus, 2008-12-19 padarant vykdomąjį įrašą, jie niekaip nenulėmė ir nulemti negalėjo ieškovų galėjimą su AB Ūkio banku tinkamai atsiskaityti, nes ieškovai tiek vykdomojo įrašo padarymo metu, tiek pranešimo išsiuntimo metu buvo nemokūs. Kitus ieškovų argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais, todėl dėl jų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba išreikalauti iš notarės duomenis kiek buvo pateikta per laikotarpį 2008-06-19 iki 2009-06-19 AB Ūkio banko prašymų notarei dėl notarinių veiksmų atlikimo, paskirti rašysenos ekspertizę, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas visiškai neįsigilino į ieškovų pateiktus įrodymus ir išdėstytus motyvus, padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, taip pat nepasisakė dėl visų ieškovų išdėstytų argumentų, padarė procesinius normų pažeidimus. Byloje yra pateiktas tik vienas AB Ūkio banko 2008-12-15 pranešimas dėl paprastojo vekselio apmokėjimo Nr. 859, jokio kito pranešimo apie neapmokėtą vekselį nėra, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo išsiųsti pranešimai dėl vekselio apmokėjimo bei pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo. ĮPVĮ 47 str. numato banko, kaip vekselio turėtojo pareigą pranešti apie vekselio neapmokėjimą ieškovams, tačiau to nepadarė. Teismas nepasisakė dėl ĮPVĮ 81 str. nuostatų, kuris nustato pateikti pranešimą pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie neapmokėtą vekselį, siekiant ne ginčo tvarka išsiieškoti konkrečias pinigų sumas. Teismas taip pat nepasisakė dėl Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, dėl ieškovų nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka. Šios aplinkybės rodo apie sprendimo motyvų nebuvimą ir akivaizdų nepagrįstumą.
Atsakovė, nagrinėdama banko prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, turėjo nustatyti, jog nebuvo išsiųstas pranešimas dėl neapmokėto vekselio ir tokį prašymą privalėjo atsisakyti priimti. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog bankas išsiuntė ieškovams pranešimą dėl vekselio apmokėjimo ir apie tai, jog ieškovai jį gavo. Ieškovai negavo AB Ūkio banko pranešimo dėl vekselio apmokėjimo, o apie tokio vekselio pateikimą notarei ir notarės išduotą vykdomąjį raštą Nr. 12686 ieškovams tapo žinoma tik iš antstolio S. R. priimtų vykdomųjų dokumentų. Nesutinka su teismo teiginiais, jog trečiojo asmens vienas pranešimas, kuriuo vekselis yra pateikiamas apmokėti yra laikytinas tinkamu ĮPVĮ 40 str. ir 47 str. numatytų nuostatų įgyvendinimu. Tai prieštarauja logikai, nes vienas pranešimas negali atlikti dviejų funkcijų – prašymo apmokėti vekselį iki tam tikro termino ir kartu pranešimo apie neapmokėtą vekselį. Šie pranešimai yra skirtingi savo prigimtimi, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo aktu. Mano, jog notarės vykdomasis įrašas turėjo būti pripažintas negaliojančiu, nes vekselio turėtojas kreipėsi į notarę dėl vykdomojo įrašo gavimo, nesulaukęs paties nustatyto vekselio apmokėjimo termino pabaigos ir neatlikęs ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti pranešimą apie neapmokėtą vekselį, notarė turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo argumentais, jog tretysis asmuo pas notarą kreipėsi pasibaigus nustatytam terminui apmokėti vekselį, nes bankas dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi į notarę jau 2008-12-18 ir atsakovė tą pačią dieną atliko notarinius veiksmus, t.y. rinko informaciją apie ieškovus, todėl atsakovė ir tretysis asmuo elgėsi nesąžiningai. Be to, 2012-12-07 teismo posėdžio metu notarė pripažino, jog banko prašymą buvo gavusi faksu 2012-12-18, tačiau šį prašymą registravimo knygoje dirbtinai fiksavo 2008-12-19. Jų nesąžiningumą taip pat įrodo, jog atsakovė neįvykdė teismo 2012-10-03 nutarties ir nepateikė visų reikalaujamų dokumentų. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai turėjo pranešti bankui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nuo 2006-07-18 iki šios dienos, t. y. net ir tada kai buvo išduotas vekselis, ieškovo V. J. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), todėl jam nekilo pareiga pranešti bankui apie pasikeitusį adresą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus iš AB Lietuvos pašto, iš kurių matyti, jog ieškovams pašto siunta nebuvo įteikta. Todėl apeliacinio teismo prašo priimti naujus įrodymus ir dokumentus, kuriuos atsisakė priimti pirmos instancijos teismas. Vekselyje ieškovo V. J. adresą įrašė pats tretysis asmuo, nors ankstesniame 2006-08-25 vekselyje ieškovo V. J. adresas yra nurodytas teisingai, todėl mano, jog bankas specialiai nurodė netikslų laiduotojo adresą 2008-06-06 vekselyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas V. J. 2008-06-06 vekselyje pats padarė įrašus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovams pranešimai buvo siunčiami jų pačių nurodytais kontaktais. Mano, jog buvo pažeistos ieškovų CPK procesinės teisės, nes teismas atsisakė skirti rašysenos ekspertizę, priimti ieškovų įrodymus. Pažymi, jog banką ir ieškovą V. J. siejo ilgalaikiai santykiai, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes mano, jog bankas siekė nuslėpti vekselį iki to momento kol vekselis su gautu vykdomuoju įrašu bus pateiktas antstoliui vykdyti.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su teismo argumentais, jog priverstinis skolos išieškojimas pagal 2008-12-19 vykdomąjį įrašą yra vykdomas iki šiol, o galimi pažeidimai neįtakojo ieškovų atsiskaitymo su banku, nes jie buvo nemokūs. Visų pirma, priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas; antra, ieškovai šioje byloje ginčija vykdomojo įrašo išdavimą, todėl teismo apeliavimas į vekselio galiojimą teisinės reikšmės šiai bylai neturi; trečia, byloje nėra pateikta jokių įrodymų įrodančių ieškovų nemokumą, todėl nesuprantami teismo argumentai dėl nemokumo. Taip pat apeliantai nesutinka su teismo pozicija, jog imperatyvių įstatymų nesilaikymas laikytinas tik formaliu pažeidimu, nes LAT 2011-04-26 nutartyje nurodė, jog ĮPVĮ 47 str. įvykdymas yra privalomas. Todėl akivaizdu, jog buvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimas, ko pasekoje 2008-12-19 vykdomasis įrašas turėjo būti panaikintas.
Apeliantas pažymi, jog su banku siejo ilgalaikiai ryšiai, sudarinėjo ne vieną sutartį, atidarinėjo sąskaitas, turėjo artimus ryšius su banko darbuotojais, tačiau vėliau paaiškėjo, jog 2008 m. ieškovo UAB „V. J. ir Ko“ vardu buvo galimai padaryta nusikalstama veikla ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didžiulės kredito sumos, neteisėto kredito išmokėjimo tame tarpe ir 2008-06-06 vekselio.
Mano, jog teismas turėjo pasisakyti dėl visų ieškovų argumentų ir nurodyti konkrečiai kokie ieškovų argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliantai mano, jog teismo sprendimas yra be motyvų, nes teismas neanalizavo ieškovų nurodytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti iš ieškovų naujus įrodymus 2012-12-07 teismo posėdyje, taip pat nepagrįstai atsisakė skirti rašysenos ekspertizę. Tokiu būdu buvo šiurkščiai apribotos CPK įtvirtintos ieškovų procesinės teisės rinkti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Be to, atsakovė neįvykdė teismo 2012-10-03 nutartie pateikti reikalaujamų dokumentų, o ieškovams 2012-11-14 teismo posėdyje pakartotinai paprašius išreikalauti šių dokumentų – teismas atsisakė tenkinti. Tokie teismo veiksmai laikytini kaip procesinių teisės normų pažeidimas, nes ieškovams užkirstas įrodinėjimo kelias.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB Ūkio bankas prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog apeliantas nepagrindė jokia teisės norma, kuri draustų bankui surašyti pranešimą apie vekselio neapmokėjimą ir reikalavimą jį apmokėti viename rašte, taip pat nenurodė kokiu būdu buvo pažeistos ieškovų teisės. Apeliantai neįrodė, jog buvo pažeista ĮPVĮ 47 str. bei 1999-09-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. AB Ūkio bankas savo prievolę pranešti pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie neapmokėtą vekselį ir pareikalavimą šį vekselį apmokėti įvykdė įstatymo nustatytu laiku. Vadovaujantis Vekselių įstatymo 47str.5d. laikytina, kad terminas pranešimui apie neapmokėtą vekselį pateikti nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu (o ne įteiktas adresatui). Kadangi 2008-06-06 vekselis nebuvo perleistas indosamentu, tai apeliacinio skundo teiginiai apie Vekselių įstatymo 47 str. l d. įpareigojimus indosantams bylai neturi reikšmės. Apeliantas painioja Vekselio įstatymo 35str. nustatytus vekselių apmokėjimo terminus. Mano, jog AB Ūkio bankas kreipėsi į notarą vekselyje nustatytu laiku, neprarasdamas šios teisės, o skundo teiginiai, kad bankas kreipėsi į notarą per anksti, neturi teisinio pagrindo. Skunde dėstomos prielaidos dėl duomenų apie įsipareigojusius pagal vekselį asmenis rinkimo datos, - nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą vykdomąjį įrašą. Pažymi, jog apeliantas V. J. neteigia, jog nurodyta deklaruojamoji vieta yra ir jo faktinė gyvenamoji vieta. Mano, kad V. J. deklaruotoje vietoje negyvena, nes bankas su V. J. bylinėjasi ne vienoje byloje, ir kiekvieną kartą yra nurodomas vis kitas adresas. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pranešimas apie neapmokėtą vekselį turėjo būti siunčiamas V. J. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, yra netgi nesąžiningi. Be to, įstatymas vekselio gavėjo neįpareigoja įteikti pranešimą pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims. Paties vekselio, ar jame esančių įrašų ieškovai neginčija, todėl esamos redakcijos vekselis laikytinas teisingai užpildytu. Pasirašydamas vekselyje, V. J. patvirtino visų vekselyje esančių įrašų teisingumą. Neginčijant vekselio, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas vykdomasis įrašas, teismas pagrįstai kaip nesusijusį su byla, atmetė ieškovų prašymą dėl rašysenos ekspertizės. AB Ūkio bankas mano, kad 2008-06-06 vekselio pagrindu išduodant vykdomąjį įrašą, nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Teismas sprendžia, kurie įrodymai prijungtini prie bylos, kaip turintys ryšį su byla, vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą ir vadovaudamasis įstatymais, sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Todėl mano, kad procesinės teisės normų priimant skundžiamą sprendimą teismas nepažeidė.
Atsakovė nurodo, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, nes ieškovai 2008-12-15 pranešimu buvo informuoti apie tai, kad vekselis nėra apmokėtas bei pareikalauta atsiskaityti su vekselio turėtoju. Pranešimas atitiko ĮPVĮ 47 str. reikalavimus. Be to, ĮPVĮ 47 str. 1 d. nuostatos nėra imperatyvios, nes AB Ūkio bankas kaip vekselio turėtojas savo teisių nepraranda net ir nepranešdamas ieškovams. Ieškovai savo pareigos pagal vekselį neginčija, t.y. pripažįsta vekselio galią ir savo įsipareigojimą, tačiau remiasi vien neva buvusiu formaliu procedūros pažeidimu. Todėl vien formalus procedūros pažeidimas negalėtų būti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Jokių vekselio teikimo notarui ir vykdomojo įrašo teikimo antstoliui terminų AB Ūkio bankas nepažeidė, todėl laikytina, kad dokumentus pateikė laiku ir tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. įmonė (dabar UAB „V. J. ir Ko“) ir laiduotojas V. J. 2008-06-06 AB Ūkio banko Panevėžio filialui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 270 000 Lt sumai. Vekselio apmokėjimo terminas – jį pateikus (b. l. 20). Ūkio banko Panevėžio filialas 2008-12-18 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. J. pateikė prašymą suformuoti vykdomąjį įrašą protestą vekselio davėjui V. J. įmonei ir laiduotojui V. J.. Prie prašymo notarei pateikė paprastąjį vekselį ir raginimą dėl vekselio apmokėjimo (b. l. 19-20, 22). Notarė V. J. 2008-12-19 suformavo vykdomąjį įrašą, kuris 2008-12-19 buvo pateiktas antstoliui S. R. vykdyti (b. l. 16, 23-26).
Ieškovai UAB ,,V. J. ir Ko“ ir V. J. ginčija Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. 2008-12-19 vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama iš vekselio davėjo UAB ,,V. J. ir Ko“ ir vekselio laiduotojo V. J., išieškoti vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai, 289 872 Lt sumą, 1 449,40 Lt notaro atlyginimą ir 2 Lt už projekto parengimą, iš viso 291 323,40 Lt sumą. Teigia, kad vykdomasis įrašas išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo išdavimo momento.
Kaip nustato įstatymas vekselis yra vertybinis popierius ir dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau– ĮPVĮ). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.). Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notaras nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.
Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-13 nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka. Notaras, būdamas valstybės įgaliotas asmuo ir atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas turi užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str.).
Notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko be kita ko, turi būti nurodyta, ar buvo įvykdyti ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. ar vekselis nustatytu laiku buvo pateiktas apmokėti (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas). Atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras taip pat turi pareigą patikrinti, ar vekselio turėtojas tinkamai įvykdė, ĮPVĮ 47 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą.
Pagal ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalį vekselio turėtojas privalo pranešti indosantui, iš kurio jis gavo vekselį, ir vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselyje įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų” ar „neprotestuotinas”, - per tiek pat laiko po vekselio pateikimo akceptuoti arba apmokėti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pranešti galima bet kuria forma, net ir grąžinant vekselį. Ši nuostata aiškintina kartu su minėto straipsnio 5 dalimi (įpareigotasis pranešti privalo įrodyti, kad jis tai padarė nustatytu laiku) bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punktu, įpareigojančiu notarą, priėmusi prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pareikalauti įrodymų, patvirtinančių, jog visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra pranešta, kad vekselis neapmokėtas.
Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40, 47 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7, 4.8 punktai), notaras tokio prašymo nepriima.
Išvardintuose teisės aktuose yra įtvirtintas vienintelis šiuo atveju imperatyvas, kad notarui turi būti pateikiami įrodymai apie tai, kad pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas.
Notaro suformuotas vykdomasis įrašas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, kai notaras, jį atlikdamas, nesilaikė teisės aktų numatytos tvarkos, neatliko visų būtinų procedūrų arba jas atliko netinkamai.
Nagrinėjamu atveju notarė 2008-12-18 gavo vekselio turėtojo Ūkio banko Panevėžio filialo prašymą kartu su vieninteliu 2008-12-15 pranešimu V. J. įmonei ir V. J.. Notarė nepareikalavo pateikti įrodymus, kad tiek V. J. įmonei, tiek V. J. 2008-12-25, t. y. per 4 darbo dienas po pateikto protesto, buvo pranešta, jog vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas reikalavimą apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, turėjo pateikti ir vekselio davėjui V. J. įmonei, ir laiduotojui V. J., tačiau toks reikalavimas pateiktas tik V. J. įmonei. Ši išvada daroma iš byloje esančio pranešimo „Dėl paprastojo vekselio apmokėjimo“, nes pranešimas išsiųstas įmonės adresu, (duomenys neskelbtini), o laiduotojo V. J. adresas (duomenys neskelbtini). Notarei šios aplinkybės buvo žinomos, nes vykdomajame įraše būtent tokie adresai ir nurodyti (b. l. 16).
CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK 177 straipsnyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, arba kad jų nėra. Šiuo atveju atsakovė, teigdama, jog vykdomąjį įrašą išdavė nepažeisdama įstatymo reikalavimų, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančio įrodymo, t. y. Ūkio banko Panevėžio filialo pranešimų ieškovams, apie tai, kad vekselis neapmokėtas.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad notarė Ūkio banko Panevėžio filialo prašymą suformuoti vykdomąjį įrašą priėmė pažeisdama aptartus norminius aktus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdomasis įrašas pagal pateiktą vekselį buvo suformuotas ir išduotas nesilaikant ĮPVĮ reikalavimų. Ieškovų reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas, notarės V. J. 2008-12-19 vykdomasis įrašas Nr. 12686, pripažintinas negaliojančiu.
Patenkinus V. J. ir UAB „V. J. ir Ko“ apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus, perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93 str.).
Ieškovas UAB „V. J. ir Ko“ ieškinį apmokėjo 143 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 12), apeliacinį skundą apmokėjo ieškovas V. J. 144 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 144). Ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 8 080,87 Lt pirmosios instancijos teisme ir 6 162,54 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 65-76, 164-173).
Priteisiant ieškovams advokato pagalbos išlaidas, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Atsakovo advokatas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose dirbo 4 valandas, kas sudaro 0,6 koeficiento (4 x 0,15 = 0,6), už ieškinio ir apeliacinio skundo surašymus -6, už atskirųjų prašymų byloje surašymą – 2, o bendras koeficientas 8,6 (0,9 + 6+2). Minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, todėl už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovui priteistina 8 600 Lt (1 000 x 8,6).
Bendra bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovės ieškovams – 8 887 Lt (8 600 + 143 + 144) ir 28,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. 2008 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 12686, pagal kurį reikalaujama solidariai išieškoti iš vekselio davėjo UAB ,,V. J. ir Ko“ ir vekselio laiduotojo V. J., vekselio turėtojo AB Ūkio bankas naudai, 289 872 Lt sumą bei 1 449,40 Lt notaro atlyginimą ir 2 Lt už projekto parengimą, iš viso 291 323,40 Lt sumą.
Priteisti iš notarės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 8 600 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose UAB „V. J. ir Ko“, JAK 168681499, naudai bei 28,12 Lt (dvidešimt aštuonis litus 12 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.