Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) įgaliotajam atstovui K. P. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 183 str. 2 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji R. J., dirbdama religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) (įregistruota (duomenys neskelbtini)) buhaltere, užimamų pareigų pagrindu pagal 1999-08-02 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke (iki 2008-01-20 – AB SEB Vilniaus banke) dokumentus, bei pasinaudodama religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) vadovo K. P. žodiniu nurodymu jai suteikta teise religinės bendruomenės 2002-07-25 elektroninių paslaugų teikimo sutarties su AB SEB banku Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, laikotarpiu nuo 2007-03-01 iki 2009-10-27 Klaipėdoje, religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir savo namuose (duomenys neskelbtini) tyčia, iš religinei bendruomenei priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , AB banke „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) , Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini) per 19 kartų mokėjimo pavedimais, juose nurodydama „avansinis mokėjimas“ arba „paskola“ neteisėtai persivedė 54000 Lt:

1) 2007-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 377 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

2) 2008-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. 399 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

3) 2008-04-11 mokėjimo nurodymu Nr. 420 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

4) 2008-04-23 mokėjimo nurodymu Nr. 424 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

5) 2008-06-30 mokėjimo nurodymu Nr. 442 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

6) 2008-07-15 mokėjimo nurodymu Nr. 449 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

7) 2008-09-22 mokėjimo nurodymu Nr. 465 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

8) 2008-10-16 mokėjimo nurodymu Nr. 474 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

9) 2008-10-21 mokėjimo nurodymu Nr. 475 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

10) 2008-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. 481 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

11) 2008-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 496 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

12) 2009-03-18 mokėjimo nurodymu Nr. 524 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1200 Lt;

13) 2009-04-17 mokėjimo nurodymu Nr. 534 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

14) 2009-04-22 mokėjimo nurodymu Nr. 535 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 500 Lt;

15) 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 542 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

16) 2009-06-19 mokėjimo nurodymu Nr. 558 į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 2000 Lt;

17) 2009-07-23 mokėjimo nurodymu Nr. 572 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

18) 2009-07-29 mokėjimo nurodymu Nr. 573 į AB SEB bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

19) 2009-10-27 mokėjimo nurodymu Nr. 606 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 3300 Lt;

bei iš religinei bendruomenei priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas, esančias AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , AB bankas „Hansabankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) per 13 kartų mokėjimo pavedimais, juose nurodydama „avansinis mokėjimas“ arba „paskola“ neteisėtai persivedė 28 400 Lt:

1) 2007-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 275 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1100 Lt;

2) 2007-10-17 mokėjimo nurodymu Nr. 351 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

3) 2007-10-17 mokėjimo nurodymu Nr. 352 į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią bankas „Hansabankas“ nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 4000 Lt;

4) 2008-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 497 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

5) 2009-02-17 mokėjimo nurodymu Nr. 508 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 3000 Lt;

6) 2009-02-19 mokėjimo nurodymu Nr. 512 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1300 Lt;

7) 2009-03-16 mokėjimo nurodymu Nr. 521 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 3000 Lt;

8) 2009-03-23 mokėjimo nurodymu Nr. 525 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 2000 Lt;

9) 2009-05-20 mokėjimo nurodymu Nr. 543 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1000 Lt;

10) 2009-06-12 mokėjimo nurodymu Nr. 554 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1000 Lt;

11) 2009-07-14 mokėjimo nurodymu Nr. 569 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 2000 Lt;

12) 2009-07-20 mokėjimo nurodymu Nr. 571 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „avansinį mokėjimą“ persivedė 1500 Lt;

13) 2009-08-31 mokėjimo nurodymu Nr. 588 į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai kaip „piniginę paskolą“ persivedė 1500 Lt.

Tokiu būdu R. J. , viso per 32 kartus iš religinei bendruomenei priklausančių sąskaitų į savo asmenines sąskaitas neteisėtai persivesdama 82400 litų, pasisavino jai patikėtą didelės 82400 litų vertės svetimą religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) turtą.

Apklausta teismo, kaltinamoji R. J. kalta prisipažino ir parodė, kad religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigose pradėjo dirbti nuo 1999-08-02. Į jos pareigas įėjo ruošti ataskaitas „Sodrai“, mokesčių inspekcijai, atlikti bankinius pavedimus, pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius bei deklaracijas valstybinėms įstaigoms. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo savo namuose. Religinė bendruomenė (duomenys neskelbtini) turėjo dvi sąskaitas AB SEB banke, į vieną sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nešamos aukos, o į kitą Nr. (duomenys neskelbtini) ateidavo iš JAV piniginės lėšos (parama). AB SEB bankas parašo teises turėjo ji ir K. P. . Su banku buvo sudaryta internetinės bankininkystės sutartis bei sąskaitoms valdyti buvo išduotas slaptažodžių generatorius. K. P. generatorių buvo perdavęs jai pavedimų atlikimui. Kadangi jos atlyginimas buvo nedidelis, įsteigė individualią įmonę (duomenys neskelbtini), už asmenines lėšas ir gautą banko paskolą įsigijo keletą taksi automobilių ir ėmėsi taksi paslaugų teikimo verslo. Verslas sekėsi sunkiai, pinigų įmonės veiklai trūko, todėl sugalvojo iš bendruomenei priklausančių sąskaitų į savo sąskaitas persivesti pinigų, t. y. nežinant vadovui pasiskolinti, o vėliau grąžinti. Konkrečios sumos nebuvo numačiusi, persivesdavo pinigus į savo sąskaitas pagal poreikius, tačiau grąžino tik nedidelę dalį pinigų, nes pinigus išleisdavo daugiausiai nuostolingai veikusios įmonės reikmėms. Prisipažįsta, kad viso per 32 kartus iš religinei bendruomenei priklausančių sąskaitų į savo asmenines sąskaitas neteisėtai persivedė 82400 litų. Iš pasisavintų pinigų per 9 kartus bendruomenei grąžino 7777 litus. Kadangi vadovas jos veiklos iš esmės nekontroliavo, o bendruomenės sąskaitose iš pradžių buvo po keliasdešimt tūkstančių litų, vadovas ilgą laiką pinigų trūkumo nepastebėjo. Pinigų trūkumas sąskaitose pasijautė 2009 metų pabaigoje, kuomet reikėjo sumokėti 20000 litų už bažnyčios stogo remontą. K. P. paprašė jam pateikti banko sąskaitų išrašus, todėl banko internetinėje svetainėje išrašuose ji panaikino (ištrynė) duomenis apie į savo sąskaitas padarytus pavedimus, o galutinį sąskaitų likutį paliko tokio dydžio, koks jis realiai turėjo būti. K. P. sąskaitų išrašus siųsdavo elektroniniu paštu. 2009-12-28 K. P. banke išsiaiškino, jog pinigai iš sąskaitų dingę. Ji prisipažino K. P. paėmusi pinigus, žadėjo juos grąžinti, tačiau neturėjo iš ko, nes pasisavintus pinigus jau buvo išleidusi ir, išskyrus prieš tai grąžintus 7777 litus, daugiau pagrobtų pinigų bendrijai negrąžino.

Civilinio ieškovo religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) vadovas ir įgaliotasis atstovas K. P. paaiškino, kad bendruomenės finansinius reikalus buvo pavedęs tvarkyti buhalterei R. J. . Pats asmeniškai jis tik įnešdavo surinktas aukas į banko sąskaitą ir kitų finansinių reikalų netvarkė, todėl pinigų trūkumo ilgą laiką nepastebėjo. Pagal susitarimą su rėmėjais iš JAV, kas mėnesį siųsdavo jiems ataskaitas apie gautos piniginės paramos panaudojimą, tačiau, kaip dabar suprato, R. J. pateikdavo išsiuntimui suklastotas ataskaitas, kuriose neatsispindėdavo jos pasisavintų pinigų trūkumas. Trūkumas paaiškėjo, kuomet 2009-12-28 banko pasiūlymu jis norėjo sąskaitose turėjusias būti bendrijos lėšas už palūkanas paversti terminuotu indėliu, tačiau banke sužinojo, kad pinigų sąskaitose beveik nebėra. R. J. viso pagrobė 82400 litų, grąžino 7777 litus, negrąžinta suma yra 74623 litai, dėl kurių bendruomenė reiškia civilinį ieškinį. R. J. padarytas nusikaltimas labai apsunkino bendruomenės veiklą, jis pats jau 4 mėnesius negauna atlyginimo, nebėra lėšų rezervo žiemos periodu apmokėti už bažnyčios šildymą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti R. J. pateikti K. P. bei pastarojo gauti iš banko religinės bendruomenės banko sąskaitų išrašai, apžiūros duomenys visiškai patvirtina kaltinimo nuorodas dėl įrašų apie mokėjimo nurodymais į R. J. sąskaitas pervestas lėšas panaikinimą sąskaitų išrašuose, kuriuos kaltinamoji pateikė K. P. (t. 1, b. l. 9-40).

Specialistui ištyrus bankų pateiktus sąskaitų išrašus, religinės bendruomenės buhalterinius dokumentus (t. 1, b. l. 53-188; t. 2, b. l. 1-89) specialisto duotoje išvadoje konstatuota (t. 2, b. l. 94-104), kad religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) buhalterė R. J. per laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2009-10-27 (paskutinio pervedimo data) iš religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB SEB bankas, perduodant pavedimus elektroniniu būdu į savo asmenines sąskaitas persivedė 82400 Lt. Religinė bendruomenė (duomenys neskelbtini) į R. J. asmenines sąskaitas darbo užmokestį pervesdavo reguliariai, ir pervesti pinigai sumoje 82400 Lt su darbo užmokesčiu nesiejami. Laikotarpiu nuo 2007-04-16 iki 2009-12-15 R. J. bankiniais pavedimais grąžino bendruomenei 7777 litus neteisėtai pervestų pinigų. Bendruomenei padarytas nuostolis 74623 litai. Specialisto išvados visiškai atitinka ir civilinio ieškovo pateiktus skaičiavimus (t. 2, b. l. 111-113).

Iš religinės bendruomenės pateiktų dokumentų matyti, kad pagal 1999-08-02 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. iki 2010-02-04 dirbo religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) buhaltere. 2002-07-25 tarp religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) elektroniniais kanalais tvarkomų sąskaitų operacijoms atlikti, klientui naudojant banko suteiktus atpažinimo kodus, slaptažodių korteles ir generatorius (t. 1, b. l. 41-49).

Iš Registrų centro pranešimo matyti, kad R. J. 2007-12-26 įsteigė individualią įmonę (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51-52). Iš kaltinamosios pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-02-27, laiduojant sutuoktiniui Z. J. , ji sudarė kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc dėl 46377 eurų kredito suteikimo, įsipareigodama grąžinti kreditą iki 2032-02-18 (t. 3, b. l. 12-20).

Tuo būdu byloje esančių bankinių dokumentų apžiūros duomenys, bankinių ir buhalterinių dokumentų tyrimu pagrįsta specialisto išvada, civilinio ieškovo atstovo paaiškinimai bei pačios kaltinamosios parodymai patikimai patvirtina, kad R. J. 2007-03-01 - 2009-10-27 laikotarpiu pasisavino 82400 litų religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų. Pasisavinimo subjektais gali būti tik asmenys, kurie turi tam tikrus įgalinimus svetimo turto atžvilgiu, ir tik pagal šį nusikaltimo subjektui būtiną požymį pasisavinimas atskiriamas nuo vagystės. Jeigu svetimą turtą pasisavina asmuo, galintis prieiti prie turto atlikdamas savo darbo pareigas, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Bendruomenės piniginių lėšų tvarkymas kaltinamajai R. J. buvo patikėtas darbo sutarties ir su tuo susijusio bendruomenės vadovo žodinio nurodymo bei internetinės bankininkystės rekvizitų perdavimo pagrindu, įstaigos piniginių lėšų atžvilgiu ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Taigi iki užvaldant bendruomenės pinigus, šie pinigai buvo teisėtame R. J. valdyme jos užimtų religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigų pagrindu, t. y. jie buvo kaltinamajai patikėti. Todėl, remiantis BK 190 str. nuostatomis, kaltinamosios veiksmai užvaldant pinigus vertintini kaip kaltininkui patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, ir kvalifikuotini pagal BK 183 str. 2 d.

Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įstaigų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis. Laikyti R. J. šiuos reikalavimus atitinkančiu asmeniu nėra pagrindo, todėl kaltinimo nuorodą, jog R. J. pasisavino ne tik jai patikėtus, bet ir jos žinioje buvusius pinigus, teismas pripažįsta nepasitvirtinusia.

Kaltinamosios aiškinimas, jog ji neturėjo tyčios neteisėtai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, o ketino tik laikinai pasinaudoti bendruomenės pinigais ir vėliau juos grąžinti, byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtas. Kaltinamoji grobstė pinigus ilgą laiko tarpą – daugiau kaip pustrečių metų, per šį laikotarpį grąžino bendruomenei tik itin nedidelę pagrobtų pinigų dalį, nesudarančią nei dešimtadalio pagrobtos sumos. Kaltinamosios pateikta kredito sutartis patvirtina, kad įvertinant kaltinamosios turtinę padėtį ir jos įsipareigojimus bankui, realių finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimus bankui ir tuo pačiu metu grąžinti pasisavintas lėšas kaltinamoji neturėjo. Tuo tarpu tolesnis kaltinamosios elgesys patvirtina, kad prioritetą ji teikė atsiskaitymams su banku, o ne pagrobtų lėšų grąžinimui religinei bendruomenei – nuo 2009-12-15 R. J. bendruomenei negrąžino nei lito, o lėšas, gautas ikiteisminio tyrimo metu pardavus taksi automobilį, nurodė panaudojusi atsiskaitymui su banku ir asmeninėms reikmėms.

Kaltinamajame akte R. J. veiksmai, pasisavinant pinigus iš dviejų religinės bendruomenės sąskaitų, buvo kvalifikuoti kaip du savarankiški nusikaltimai, numatyti atitinkamai BK 183 str. 1 d. (dėl 28400 litų pasisavinimo) ir 183 str. 2 d. (dėl 54000 litų pasisavinimo). Sutikti su tokia veikos kvalifikacija negalima. Kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, pinigai iš abiejų sąskaitų buvo grobstomi tuo pačiu laikotarpiu, analogišku būdu, kaltinamajai turint vieningą tyčią pasisavinti tiek abiejose sąskaitose buvusių pinigų, kiek jai tuo metu buvo reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, ir kiek tai buvo įmanoma padaryti, nekeliant įtarimo dėl pinigų trūkumo sąskaitose. Todėl R. J. veika, pasisavinant 82400 litų, kvalifikuojama kaip vieningas nusikaltimas, numatytas BK 183 str. 2 d. R. J. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti.

R. J. taip pat buvo kaltinama pagal BK 300 str. 1 d. tuo, jog turėdama tikslą nuslėpti bendruomenei priklausančių lėšų pasisavinimą, 2009 metų pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose Klaipėdoje, Kauno g. 29-43, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:

1) pagamino netikrą dokumentą - religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie atliktus pavedimus, kuriame kompiuterio pagalba ištrinant panaikino įrašus apie mokėjimo nurodymais į savo sąskaitas pervestas lėšas, o būtent:

- 2009-03-18 mokėjimo nurodymą Nr. 524, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 1200 Lt;

- 2009-04-17 mokėjimo nurodymą Nr. 534, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 4000 Lt;

- 2009-04-22 mokėjimo nurodymą Nr. 535, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 500 Lt;

-2009-05-12 mokėjimo nurodymą Nr. 542, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 4000 Lt;

-2009-06-19 mokėjimo nurodymą Nr. 558, kuriuo į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 2000 Lt;

-2009-07-23 mokėjimo nurodymą Nr. 572, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 1000 Lt;

- 2009-07-29 mokėjimo nurodymą Nr. 573, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 1000 Lt;

2) pagamino netikrą dokumentą - religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-10-31 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie atliktą pavedimą, kuriame kompiuterio pagalba ištrinant panaikino įrašą apie 2009-10-27 mokėjimo nurodymą Nr. 606, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinį mokėjimą“ buvo pervesta 3300 Lt;

3) pagamino netikrą dokumentą - religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) priklausančios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie atliktus pavedimus, kuriame kompiuterio pagalba ištrinant panaikino įrašus apie mokėjimo nurodymais į savo sąskaitas pervestas lėšas, o būtent:

-2009-02-17 mokėjimo nurodymą Nr. 508, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „piniginė paskola“ pervesta 3000 Lt;

-2009-02-19 mokėjimo nurodymą Nr. 512, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „piniginė paskola“ pervesta 1300 Lt;

-2009-03-16 mokėjimo nurodymą Nr. 521, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 3000 Lt;

-2009-03-23 mokėjimo nurodymą Nr. 525, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 2000 Lt;

-2009-05-20 mokėjimo nurodymą Nr. 543, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 1000 Lt;

-2009-06-12 mokėjimo nurodymą Nr. 554, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „piniginė paskola“ pervesta 1000 Lt;

-2009-07-14 mokėjimo nurodymą Nr. 569, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „piniginė paskola“ pervesta 2000 Lt;

-2009-07-20 mokėjimo nurodymą Nr. 571, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „avansinis mokėjimas“ pervesta 1500 Lt;

-2009-08-31 mokėjimo nurodymą Nr. 588, kuriuo į AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip „piniginė paskola“ pervesta 1500 Lt,

ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus panaudojo, perduodama juos elektroniniu būdu internetiniu tinklu religinės bendruomenės vadovui K. P. .

Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad R. J. , turėdama tikslą nuslėpti bendruomenei priklausančių lėšų pasisavinimą, 2009 metų pabaigoje, kompiuterio pagalba ištrindama dalį autentiško teksto ir pakeisdama autentišką galutinę sąskaitos sumą, suklastojo (o ne pagamino netikrus, kaip nurodoma kaltinamajame akte) tris sąskaitų išrašus ir juos panaudojo. Vienok teismas laiko, jog tokie kaltinamosios veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumento sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikta, ji formuluojama teismų praktikoje (kasacinės bylos Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-515/2006, Nr. 2K-7-200/2008, Nr. 2K-290/2008 ir kt.). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Teismų praktikoje BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku laikomi tik tokie dokumentai, kurie yra tiesioginis tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto įrodymas, pvz., važtaraštis, sutartis, banko mokėjimo dokumentas ir pan. Dokumentai, negalintys būti tiesioginiu tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto įrodymu, nėra šio nusikaltimo dalykas, pvz., išvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, suvestinės ir pan. Nagrinėjamu atveju tiesioginiu elektroninės bankininkystės būdu atliktos bankinės operacijos įrodymu yra elektroniniu būdu, naudojant atitinkamus kodus, slaptažodžius perduotas mokėjimo nurodymas bankui pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Tuo tarpu banko sąskaitos išrašas tėra pirminių dokumentų (mokėjimo pavedimų) pagrindu sudaryta atliktų per tam tikrą laikotarpį piniginių operacijų suvestinė, kuri tik apibendrina tam tikro laikotarpio mokėjimo pavedimų duomenis ir neturi savarankiškos galios (be išraše nurodytos piniginės operacijos pagrindimo atitinkamu mokėjimo pavedimu) patvirtinti bankinės operacijos autentiškumo. Iš to seka, kad kaltinime nurodyti religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) priklausančių AB SEB banko sąskaitų išrašai negali būti laikomi R. J. inkriminuoto BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalyku. Todėl R. J. veiksmuose dėl šių sąskaitų išrašų suklastojimo ir tolesnio panaudojimo nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. R. J. išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi, savo parodymais padėjo išaiškinti jos padarytą nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nemato pagrindo BK 59 str. 2 d. nustatyta tvarka pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji yra atlyginusi dalį nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Kaip jau minėta, atlyginta žalos dalis yra itin nedidelė, žalos atlyginimas vyko kartu su tolesniu lėšų grobstymu, akivaizdu, jog grąžindama dalį pagrobtų pinigų ir po to toliau grobstydama pinigus, kaltininkė siekė ne pašalinti savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, bet užmaskuoti pinigų trūkumą sąskaitose siekiant, jog grobstymas kuo ilgiau nebūtų pastebėtas. Nusikaltimui išaiškėjus, kaltinamoji žalos atlyginimą nutraukė, turimas lėšas panaudodama kitiems tikslams.

Kaltinamoji padarė tyčinį sunkų savanaudišką nusikaltimą, pasisavindama didelės vertės svetimą turtą – tikinčiųjų aukas ir rėmėjų paramą, ženkliai apsunkino kitų finansavimo šaltinių neturinčios religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) veiklą. R. J. savo nusikalstamą veiklą tęsė ilgą laiko tarpą, nusikaltimą ji darė savanaudiškais motyvais, po nusikaltimo išaiškėjimo nesiėmė jokių priemonių padarytai žalai atlyginti. Kaltinamosios pagrobto svetimo turto vertė yra ženkli, ji daugiau kaip du kartus viršija baudžiamojo įstatymo nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Todėl kaltinamajai skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamoji R. J. anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius (vienas jų – mažametis) vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti jai ženkliai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę. Priimtina dėmesin, kad R. J. turi pakankamai artimųjų – du pilnamečius vaikus, motiną, sutuoktinį, kurie bausmės atlikimo metu galės pasirūpinti jos nepilnamečiais vaikais (kaltinamosios teigimu, prie vaiko išlaikymo taip pat prisideda ir jauniausiojo jos vaiko tėvas). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios indėlis į materialinį nepilnamečių vaikų išlaikymą yra minimalus - jai priklausanti individuali įmonė (duomenys neskelbtini), kaltinamosios teigimu, dirba nuostolingai, darbovietės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad R. J. nuo 2008-04-01 yra vaiko auginimo atostogose, kitų pajamų kaltinamoji neturi, priešingai, yra skolinga didelę pinigų sumą bankui. Todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. J. už sunkų savanaudišką nusikaltimą negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis teisingumo principui ar neproporcingai padarytam nusikaltimui varžantis kaltinamosios interesus.

Religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 74623 litų sumoje (t. 2, b. l. 105-107) įrodytas, pagrįstas ir pilnai tenkintinas, kaltinamoji privalo grąžinti iki šiol negrąžintą pasisavintų pinigų dalį. Kaltinamajai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir nubausti ją laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

R. J. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistosios R. J. 74623 litus religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini).

Nuteistajai R. J. laikino nuosavybės teisės apribojimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančius automobilius „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.