- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1S-357-626/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35059-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnytės-Tomašiūnaitė
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės-Tomašiūnaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018-09-06 priimtą nutarimą Nr. 89-32 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam G. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. J. Utenos rajono apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2017-07-20 nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2017-07-28, pabaiga – 2019-03-28, 1/3 bausmės dalį nuteistasis atliko 2018-02-18. Neatliktos bausmės dalis 2018-09-06 buvo 6 mėnesiai 22 dienos.
3. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018-09-06 nutarimu Nr. 89-32 nutarta taikyti nuteistajam G. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad G. J. anksčiau teistas 5 kartus. Kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. 2018-02-22 G. J. skirtas papeikimas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis turi tris vykdomuosius raštus, kurių bendra išieškomų pinigų suma sudaro 1 998,79 eurų. Iki šių metų rugpjūčio 1 d. iš G. J. darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 289,13 eurai ieškinių padengimui. Pagal Utenos r. apylinkės teismo 2017-03-30 nuosprendį iš G. J. priteista nukentėjusiajam L. K. 450 eurų turtinei ir 2 900 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteista 672 eurų Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir 100 eurų nukentėjusiajam L. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. G. J. teigia, kad priteistas sumas atlygins, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius nuteistasis su mama ir drauge E. P.. 2017-10-10 dieną nuteistajam taip pat buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, sutinka su intensyvia priežiūra ir jo pasirinktu adresu ją galima taikyti, nuteistasis neturi problemų dėl narkotikų vartojimo, išreiškia motyvaciją psichokorekcijai, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, AA ir NA grupių užsiėmimuose. Taigi Komisija siūlo nuteistajam G. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, nuteistajam nustatant intensyvią priežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo nuomone, šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį G. J. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar gali būti sumažinta iki minimumo, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis pilnai pasitaisė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės, paskirtos už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, neatliktos bausmės dalis yra dar palyginti nemaža. ). Teismas nurodė, kad nuteistojo G. J. nusikalstamo elgesio rizika vertinama 63 balais, iš jų statiniai veiksniai sudaro 22 balus, dinaminiai - net 41 balą. Teismas įvertinęs tai, kad net 41 balas iš 63 yra dinaminiai veiksniai, laikė, jog nuteistasis turi pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį praeityje, į jo patiriamus sunkumus kontroliuojant savo emocijas ir kt. aplinkybes, nurodytas 2018-08-30 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 52-298. Pažymėjo, jog didžioji dalis nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su netinkama G. J. savitvarda, perdėtu impulsyvumu, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais bei pasekmių įvertinimo stoka. Nurodė, kad šie veiksniai neabejotinai gali būti keičiami, nuteistajam dedant maksimalias pastangas lavinti gebėjimą socialiai priimtinais būdais realizuoti save visuomenėje. Atsižvelgė į nuteistojo padarytą režimo reikalavimų pažeidimą, kuris, pasak teismo, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam nėra lengva laikytis nustatytų taisyklių. Vertino teigiamai aplinkybes, kad nuteistasis deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką: konsultavosi su įstaigos psichologais; dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones; dalyvauja įstaigos administracijos organizuojamuose renginiuose bei veikloje, integracijos į visuomenę programoje, bendruose nuteistųjų susirinkimuose, dailės terapijos programoje, psichoterapinėse programose, susijusiose su streso valdymu; 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą; turi realius ateities planus, motyvaciją dirbti. Tačiau, pažymėjo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo praeito svarstymo pakito 6 balais, nors pastarasis turi realias galimybes sumažinti riziką iki minimumo, kad nuteistojo socialiniai įgūdžiai gerėja, tačiau išlieka emocinės bei gyvenimo stiliaus problemos, kurios gali būti siejamos su nusikalstamu elgesiu ateityje. Kaip reikšminga aplinkybę paminėjo ir tai, jog nuteistasis ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, jo nusikalstamumui yra būdingas viešosios tvarkos pažeidimo modelis, o bausmės atlikimo metu G. J. buvo baustas už vartotus necenzūrinius žodžius, įžūlų elgesį, kas rodo nuteistojo polinkį nesitvardyti bei savo emocijas reikšti visuotinai nepriimtinu būdu. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto neskatintas, palyginti menkai dengia turimus civilinius ieškinius.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi nuteistasis G. J. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
5.1. G. J. įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad jis pakankamai keičia savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Jo nusikalstama rizika mažėja, jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, išreiškė motyvaciją psichokorekcijai, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, AA ir NA grupių programose, kur daug dėmesio skiriama alkoholio daromai žalai. Savo požiūrį į svaigalus kardinaliai pakeitė ir suprato blaivaus gyvenimo privalumus bei prasmę. Pažymi, kad išėjęs į laisvę jis pasiruošęs toliau lankyti AA grupę, domėtis sveiku gyvenimo būdu, taisytis pats bei padėti kitiems.
5.2. Prašo atsižvelgti į tai, kad išėjęs į laisvę turės kur gyventi, palaiko ryšius su šeimos nariais, turi mažametį vaiką, sugyventinę, kurie labai laukia jo sugrįžtant. Puikiai suvokia darbą kaip privalomą ir žino jo naudą, todėl net būdamas laisvės atėmimo vietoje dirba virtuvėje. Be to, pateikė duomenis, jog išėjus į laisvę jam bus suteikta darbo vieta, todėl galės greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
5.3. Nesutinka su teismo vertinimu dėl jo finansinių įsipareigojimų. Pažymi, kad iš jo atlyginimo nuolat išieškoma maksimali teisės aktais nustatyta suma. Taigi, jis nuosekliai dengia savo įsiskolinimus bei prisideda prie vaiko išlaikymo.
5.4. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis sutinka su intensyvia priežiūra, o tai reiškia, jog jis bus prižiūrimas visą parą, turės galimybę bendrauti su probacijos psichologais ir specialistais, lengviau integruotis į visuomenę. Pažymi, kad teisingumo sistemos esmė yra ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, bet ir padėti jiems grįžti į visuomenę, rūpintis šeima, vaikais. Pažymi, kad koreguoti savo elgesį pozityvia linkme bei taisytis jis yra pasirengęs vykdyti savarankiškai, su artimųjų pagalba ir būnant naudingu visuomenei.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
7. Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
8. Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad G. J. priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 63 balai (iš jų 41 balas sudaro dinaminius veiksnius). Nagrinėjamu atveju, po ankstesnio įvertinimo nusikalstamumo rizika sumažėjo 6 balais. Rizikos balas sumažėjo skiltyje „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, nes nuteistasis patvirtino savo galimybę dirbti pasirinktoje vietoje. Taip pat teigiami pokyčiai nustatyti skiltyje „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, nes G. J. daugiau kaip metu nevartoja alkoholio ir šiuo metu jam nėra aktuali alkoholio vartojimo problema. Nuteistajam dalyvaujant elgesio pataisos programose, taip pat pokyčiai stebimi mąstymo ir elgesio skiltyje, nes G. J. stengiasi konstruktyviau spręsti iškylančias konfliktines situacijas. Smurto panaudojimo atvejų įkalinimo įstaigoje užfiksuota nebuvo. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažina tai, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, gailisi dėl savo veiksmų. Situaciją taip pat gerina tai, jog G. J.: gali gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje; 2018 m. įgijo vidurinį išsilavinimą; jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje galima taikyti intensyvią priežiūrą; neturi problemų dėl narkotikų vartojimo; išreiškia motyvaciją psichokorekcijai, aktyviai dalyvauja elgesio programose, AA ir NA grupių užsiėmimuose.
10. Pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina tai, kad G. J. turi teistumus už vagystes ir didelį teistumų skaičių, sulaukus pilnametystės. Lygtinio paleidimo metu pažeidė įpareigojimą būti namuose be baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Taip pat lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Jo nusikaltimams būdingas viešosios tvarkos pažeidimo modelis. Nuteistasis yra vartojęs smurtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo finansinė padėtis prasta dėl neišmokėtų ieškinių. Nuteistasis nuolat užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą. Pakartotinio nusikalstamumo riziką taip pat galimai didina nuteistajam būdingas impulsyvumas, savikontrolės, problemų sprendimo ir pasekmių įvertinimo sunkumai.
11. Vertinant, ar yra pažanga mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, svarbu tai, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo, nėra duomenų, jog atlikdamas bausmę būtų vartojęs alkoholį ar narkotines medžiagas. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės. Socialinius ryšius palaiko su savo motina, su sugyventine 2016 m. susilaukė sūnaus, šis ryšys gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Iki nuteisimo periodiškai dirbo, dirba ir pataisos namuose, pagal pateiktus duomenis, išėjęs į laisvę turės darbo vietą, galės dirbti UAB „R.“ automobilių plovėju. Stebimi nuteistojo teigiami motyvacijos keisti nusikalstamą elgseną pokyčiai – kritiškiau vertina savo elgesį, nevengia savo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, išreiškia motyvaciją psichokorekcijai, aktyviai dalyvauja elgesio programose, AA ir NA grupių užsiėmimuose. Šiuo metu jo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina, jis geba išsikelti ateities tikslus, dalyvauja „12 žingsnių“ programoje. Nuteistajam dalyvaujant elgesio pataisos programose pastebima, kad G. J. stengiasi konstruktyvaus spręsti iškylančias konfliktines situacijas, smurto panaudojimo atvejų įkalinimo įstaigoje užfiksuota nebuvo. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės kur gyventi, dirbti. Likusi neatliktos bausmės dalis yra nedidelė, paleistas G. J. būtų probacijos priežiūroje.
12. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad G. J. nusikalstamas elgesys praeityje buvo impulsyvus. Tikint nuteistojo galimybe taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, ankstesniais teismų sprendimais jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau abiem atvejais jis nesilaikė įstatymų ir padarė naujas nusikalstamas veikas, o neužilgo po lygtinio paleidimo, praėjus mažiau nei 5 mėnesiams, padarė itin grubų ir pavojingą teisės pažeidimą, vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Iš asmens duomenų matyti, jog G. J. nuolat darė analogiškus nusikaltimus, dėl to jam būdingas viešosios tvarkos pažeidimų modelis. Ne kartą viešosios tvarkos pažeidimų metu naudojo smurtą, elgėsi itin agresyviai (pvz. smūgiavo į galvą nukentėjusiajam, spardė parkritusį; teleskopine lazda daužė ir spardė duris; sudavė į veidą nukentėjusiajam, o pargriuvusį – mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir kt.). G. J. pripažįsta, kad turi sunkumų kontroliuojant emocijas. Laisvės atėmimo bausmės metu G. J. 2018-02-22 pareikštas papeikimas (kurio galiojimas skundą nagrinėjant apygardos teisme panaikintas, 2018-10-11 skyrus paskatinimą), dėl netinkamo nuteistojo elgesio (kalbant telefonu su sugyventine vadino ją necenzūriniais žodžiais, šaukė, įspėtas nereagavo, padėjęs ragelį dar garsiau šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, aiškino, kad neprivalo aiškintis pareigūnei ir, jog jai teks bendrauti su jo advokatu ir ji turės bėdų). Ir nors šis pažeidimas neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, yra svarbus nuteistojo asmenybei apibūdinti ir byloja apie išlikusias savitvardos bei impulsyvaus elgesio problemas, kurios yra vienos iš opiausių nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Tai, kad šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo metu stebima nuteistojo elgesio pozityvi kaita, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 63 balų vertinimas pagal OASys metodiką pakitęs (sumažėjęs 6 balais), tačiau yra išlikę net 41 balas dinaminių veiksnių, kuriuos galima dedant maksimalias pastangas koreguoti, tarp jų: neigiama nuostata į priežiūrą ar apribojimus, nes anksčiau nuteistasis buvo prižiūrimas, tačiau nesilaikė jam keliamų reikalavimų; impulsyvumas ir savitvardos stoka, kurie pasireiškė ir šios bausmės atlikimo metu (pareikštas papeikimas); problemos sprendimų įgūdžių stoka. Šių išvadų nepaneigia ir 2018-10-11 paskirtas paskatinimas. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistasis neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nustatytos aplinkybės šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką tokia apimtimi, kuri leistų teigti, kad G. J. galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas, kad ir intensyviai prižiūrint. Todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti prioritetas prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio G. J. paleidimo taikymo yra teisėta bei pagrįsta, skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas ją naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.