Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. gruodžio 16 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir atsakovė, NŽT) Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) (minėta, toliau – ir Ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; atsakovės įpareigojimo priimti sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini) pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 (administracinė byla pirmosios instancijos teisme – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose Nr. eI-6374-583/2018) tenkino iš dalies pareiškėjo skundą bei panaikino NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo nuspręsta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise 0,2 ha dalį 1,5485 ha žemės sklype, ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į NŽT Palangos skyrių ir prašė informuoti apie LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo įvykdymą. 2020 m. birželio 2 d. NŽT Palangos skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) V. V. elektroniniu laišku atsakė, kad įsiteisėjusį 2020 m. gegužės 13 d. teismo sprendimą vykdys tada, kai Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai išspręs pirmoje instancijoje nagrinėjamas administracines bylas Nr. el-374-342/2020 ir Nr. el3-602-243/2020 bei įsiteisės priimti sprendimai. Analogiškai atsakyta 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (16SD-1203-(14.16.136E.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“.

Analogiška NŽT Palangos skyriaus pozicija išreikšta ir Ginčijamame 2020 m. liepos 27 d. sprendime Nr. 16SD-1402-(14.16.136E), kuriame nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4. punktu, pagal detaliojo plano sprendinius, nustatė žemės sklypui Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjo skundą NŽT direktorius išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo“. Dėl NŽT ir NŽT Palangos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo pagal pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-602-243/2020, kurioje sprendimas dar nėra priimtas. Todėl, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini), administracinė procedūra nutraukiama.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (minėta, toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.) nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).

Taigi, nustačius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra pagrindas tokį aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. NŽT (jos struktūriniai padaliniai) taip pat yra viešojo administravimo subjektas, dėl to šios įstaigos priimamiems sprendimams irgi taikytinos VAĮ 8 straipsnio nuostatos.

Pažymėtina, kad Ginčijamame sprendime NŽT Palangos skyrius nurodo, kad administracinės procedūros nutraukimo pagrindas iš esmės tik tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-602-243/2020 (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. pasikeitė teisėja, todėl bylos Nr. eI3-602-609/2020) nėra išnagrinėta. Minėtoje administracinėje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn dalį žemės sklypo Nr. 181, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui ir jis paliktas eilėje iki 0,2 ha dydžio naujo žemės sklypo pasirinkimui ir įpareigojimo NŽT vykdyti procedūras dėl perdavimo pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę 0,2 ha dalį iš bendro ploto 1,5485 žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad byloje 2021 m. sausio 13 d. numatytas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

Nors Ginčijamame sprendime kaip administracinės procedūros nutraukimo pagrindas nenurodytas Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų administracinės bylos Nr. el-374-342/2020 neišnagrinėjimas, tačiau ši aplinkybė nurodyta NŽT Palangos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. rašte Nr. (16SD-1203-(14.16.136E.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, todėl teisėjų kolegijos vertinimu šiuo klausimu pasisakytina. Nurodytoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2687 dalyje, kuria teigiama, kad žemės sklypas Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, panaikinimo, 2020 m. lapkričio 5 d. priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687. 2020 m. gruodžio 4 d. minėtas teismo sprendimas apskųstas LVAT.

Minėta, kad iš LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo turinio matyti, jog nustačius pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini). LVAT taip pat nurodė, kad NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėta, kad NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype.

VAĮ 27 straipsnyje numatyti administracinės procedūros sustabdymo pagrindai, tarp kurių šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėse bylose Nr. eI-602-609/2020 ir Nr. el-374-342/2020 ginčijami administraciniai aktai priimti iki LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties ir nurodytose bylose nėra ginčijamas sprendimas, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinių bylų Nr. eI-602-609/2020 ir Nr. el-374-342/2020 įsiteisėjusių procesinių sprendimų nebuvimas nėra kliūtis NŽT vykdyti LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 ir priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinusi teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustačius VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinės procedūros sustabdymo pagrindų, laikytina, kad NŽT Palangos skyrius 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) nepagrįstai nutraukė sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini), administracinę procedūrą, todėl Ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam be visuomeninės nustatyta ir komercinė bei rekreacinė žemės naudojimo paskirtys.

2020 m. birželio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išdavė vykdomąjį raštą Nr. eI-6374-583/2018 dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo, kuriuo iš esmės įpareigojo NŽT vykdyti LVAT 2020 m. gegužės 13 d. neskundžiamą sprendimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 20 d. antstolė R. V. priėmė patvarkymą dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas. Pareiškėjas K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė skundą dėl antstolės 2020 m. liepos 20 d. patvarkymo panaikinimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi antstolės R. V. 2020 m. liepos 20 d. patvarkymas dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo antstolė nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą A. K. įgaliotą asmenį panaikintas ir antstolė įpareigota raginimo įvykdyti sprendimą (ne)įvykdymo klausimą svarstyti iš naujo, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes. Minėtas teismo sprendimas 2021 m. sausio 5 d. įsiteisėjo. Taigi, atsižvelgiant į įsiteisėjusią teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria antstolė įpareigota klausimą dėl raginimo (ne)įvykdymo svarstyti iš naujo, konstatuotina, kad teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. birželio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomasis raštas Nr. eI-6374-583/2018 dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo įvykdytas.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.

Pabrėžtina, kad LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 (administracinė byla pirmosios instancijos teisme – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose Nr. eI-6374-583/2018) bylos šalys (pareiškėjas ir NŽT) grąžintos į pradinę padėtį, t. y. iki NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-232-(14.16.104.) ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 1SS-596-(7.5.) priėmimo. Akivaizdu, kad NŽT Palangos skyrius įpareigotas atlikti viešojo administravimo procedūrą iš naujo, atsižvelgiant į LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo turinio vertinimo aplinkybes. Byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad po LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo NŽT Palangos skyrius pradėjo viešojo administravimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas – tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Minėta, kad NŽT (jos struktūriniai padaliniai) taip pat yra viešojo administravimo subjektas, kuriam įstatymo leidėju suteikta prerogatyva atlikti viešojo administravimo veiksmus ir priimti administracinius aktus.

Teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas NŽT (ar jo struktūrinį padalinį) priimti konkretų sprendimą (pvz. sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini)) turėtų perimti NŽT įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Tačiau nustačius atsakovės piktybinius įstatymo pažeidimus, teismas gali įpareigoti atlikti ją konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Atsižvelgiant į minėtos LVAT 2020 m. gegužės 13 d. nutarties turinį bei į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies ir NŽT Palangos skyrius įpareigotinas priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini).

Likusieji ginčo šalių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (toliau – ir ABTĮ) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl prašymo priteisi bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 15 d. prašymu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22,5 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šioje byloje pareiškėjo skundo pirmas reikalavimas tenkintinas pilnai, kitas reikalavimas – tenkintas iš dalies. Taigi, vertintina, kad pareiškėjo skundas patenkintas 75 proc.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 2174 patvirtinimo matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas 16,88 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1402-(14.16.136E).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. 181, esančiame (duomenys neskelbtini).

Iš dalies tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 16,88 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.