Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1335-738/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
A17.-1335-738/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00913-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birute Drozdienė
Pažeidėjas
N. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.–1335–738/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00913-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 18.13.; 21.3.3.; 21.9.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. G.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2019 m. kovo 23 d. N. G. vardu, kad jis, 2019 m. kovo 23 d., 15.59 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad jo draugę prievartauja trys vyrai, tačiau įvykio vietoje prievartavimo faktas nenustatytas, o paaiškinti kodėl kvietė policiją nesugebėjo, t. y. nustatyta, jog policijos pareigūnus kvietė žinodamas, jog jokia pagalba nereikalinga.

Bylos nagrinėjimo metu N. G. paaiškino, kad 2019-03-23 jis kartu su M. A. bei D., kurio pavardės nežino, grįžę iš žvejybos, nuvyko į M. A. garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gėrė alkoholį. Tuo metu į garažą atėjo M. A. sugyventinė V. S., kurią D. stumtelėjo link garaže ant grindų patiesto čiužinio. V. S. parkrito, o D. garsiai pasakė, kad Mindaugas bus pirmas, pats D.- antras, o N. G.- trečias. Supratęs, kad D. siekia lytiškai santykiauti su V. S., nurodęs tai daryti ir jiems, apie tai informavo policiją.

N. G. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje grindžiama rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuris surašytas 2019-03-23, tai yra įvykio dieną (b. l. 1-2); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, kuriuo nustatyta, kad N. G. baustas administracine tvarka (b. l. 3-5); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo, kuriame nurodyta, kad nuvykę pagal iškvietimą ir patikrinę pareiškėjo teiginį, kad yra prievartaujama moteriškė, nustatė, jog moteris su vyriškiu garaže vartojo alkoholį, o policiją jis iškvietė galimai iš pavydo (b. l. 6); darbo biržos sistemos išrašas (b. l. 7);

Kaip seka iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos, šio įvykio aplinkybės buvo tiriamos. 2019-05-06 liudytojais buvo apklausti V. S. bei N. G. (b. l. 12-15). Apklausas atliko Kauno apskrities VPK Dainavos PK vyresnysis tyrėjas E. Š..

Kaip seka iš atliktų tyrimo veiksmų sekos, administracinio nusižengimo protokolas galėjo būti surašytas tik tyrėjui baigus tyrimą bei nustačius nesant baudžiamojo nusikaltimo, tačiau esant administracinio nusižengimo sudėčiai, tačiau šiuo atveju baigus tyrimą, joks nutarimas tyrėjo nepriimtas, administracinio nusižengimo protokolas surašytas tą pačią, įvykio dieną, kai tuo tarpu dėl įvykio po to dar buvo atliekamas tyrimas. Administracinio nusižengimo protokolą tuo metu surašė Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos vyriausiasis patrulis D. V..

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, paaiškinimais asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad byloje esant abejonių, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju N. G. veiksmuose nėra būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba yra nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį negalima.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. G. skambino pagalbos telefonu supratęs, kad V. S. atžvilgiu bus atliekamas prievartinis lytinis aktas. Todėl skambino pagalbos telefonu 112, kvietė policijos pareigūnus. Kaip minėta, būtinas ANK 493 straipsnio 2 dalyje straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymis yra tyčia, kuris nustatomas įvertinus tai, kaip asmuo suvokė tą informaciją, kurią nurodė skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, ar jis žinojo, kad pagalba iš tikrųjų nėra reikalinga. N. G. viso proceso metu nuosekliai tvirtino tas pačias aplinkybes, nurodė buvimo vietą, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą (toliau – Įstatymas) bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvada, kad nagrinėjamu atveju N. G. veiksmuose nenustatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia, t. y. žinant, kad pagalba aiškiai nereikalinga, iškvieti policijos pareigūnus. Kaip minėta, nenustačius vieno iš administracinio nusižengimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, todėl N. G. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. G. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birute Drozdienė