Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Ginto Vaičiūno (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų;

R. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. D. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Iš nuteistųjų A. Š. ir R. D. solidariai priteistas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 1 097,75 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Taip pat iš nuteistųjų A. Š. ir R. D. solidariai priteistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 274 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. Š. ir R. D. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:

1.1. A. Š. ir R. D. 2024 m. gruodžio 9 d. apie 14.57 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, alkoholinių gėrimų skyriuje nuo lentynų paėmė vieną 0,7 litro talpos butelį viskio „Glenfiddich 12YO“ (49,95 Eur vertė), vieną 0,7 litro talpos butelį viskio „Aberlour Single Malt 12YO“ (54,95 Eur vertė), vieną 0,7 litro talpos butelį viskio „The macallan 12YO“ (89,95 Eur vertė), du 0,5 litro talpos butelius viskio „Nikka from the barrel viskis“ (1 vnt. vertė 44,95 Eur, bendra vertė – 89,90 Eur), ir šių alkoholinių gėrimų butelius prekybos centro salėje išėmė iš pakuočių (kartoninių dėžučių), kurias paliko prekybos centro salėje, o alkoholinius gėrimus R. D. ir A. Š. paslėpė savo dėvimuose drabužiuose bei jais nešini išėjo pro prekybos centro savitarnos kasas už šias prekes nesumokėję, t. y. tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 284,75 Eur vertės turtą;

1.2. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. Š. ir R. D. 2024 m. gruodžio 15 d. nuo 18.34 val. iki 18.41 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė du 1 litro talpos butelius viskio „Jack Daniel’S“ (1 vnt. vertė 28,95 Eur, bendra vertė – 57,90 Eur), du 0,7 litro talpos butelius konjako „Martell cognac VSOP“ (1 vnt. vertė 39,95 Eur, bendra vertė – 119,85 Eur), tris 0,75 litro talpos butelius šampano „Laurent perrierla cuvee champagne brut“ (1 vnt. vertė 49,95 Eur, bendra vertė – 149,85 Eur), keturis 0,75 litro talpos butelius šampano „Taittinger champagne brut reserve“ (1 vnt. vertė 47,95 Eur, bendra vertė – 191,80 Eur), vieną 0,75 litro talpos butelį šampano „G.H.MUM cordon rouge brut šampanas“ (44,95 Eur vertė), tris 0,7 litro talpos butelius viskio „Gentleman Jack“ (1 vnt. vertė 26,95 Eur, bendra vertė – 80,85 Eur), vieną 0,7 litro talpos butelį viskio „Arran Barrel reserve single malt scitch/whisky“ (47,95 Eur vertė), tris 0,75 litro talpos butelius šampano „Nikolas feutllatte grande“ (1 vnt. vertė 39,95 Eur, bendra vertė – 119,85 Eur), kuriuos įsidėjo į su savimi atsineštą krepšį ir kuprinę, ir kuriuos R. D. bei A. Š. per du kartus išnešė praėję pro prekybos centro savitarnos kasas už šias prekes nesumokėję, t. y. tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 813 Eur vertės turtą;

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. Š. ir R. D. 2024 m. gruodžio 9 d. apie 16.19 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, turėdami išankstinę tyčią pagrobti svetimą turtą, A. Š. nuo lentynos paėmus, išpakavus ir į R. D. laikomą pirkinių krepšį (5 Eur vertė) įdėjus akumuliatorinį grandininį pjūklą „Makita DUC254Z, 18 V“ (269 Eur vertė), R. D. išėjo pro prekybos centro kasą už šias prekes nesumokėjęs ir tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 274 Eur vertės turtą.

1.4. Šiais bendrais tyčiniais veiksmais A. Š. ir R. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1 097,75 Eur turtinę žalą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 274 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo 1) A. Š. pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad A. Š. pripažinti recidyvistu bei nustatyti sunkinančią aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas. 2) R. D. pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Pripažinti recidyvistu ir nustatyti sunkinančią aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas. Todėl teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, jog A. Š. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

8. A. Š. teistas 23 kartus, daugybę kartų už vagystes, nusikalstamas veikas darė sistemingai. 2024 m. gegužės 9 d. atlikęs laisvės atėmimo subendrintą bausmę, 2024 m. gruodžio 9 d. šioje byloje vėl įvykdė tęstinę tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, taigi dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeitė, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo A. Š. nesulaikė, jokio poveikio nepadarė.

10. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo BPK 307 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma: sprendimas kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ar pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą ištaiso.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad R. D. aktualiai nusikaltimo padarymo datai teistas 11 kartų. Paskutinį kartą teistas 2024 m. vasario 21 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, jam paskirta, 50 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. R. D. bausmę už veiką, kurią padarė 2024 m. vasario 21 d. atliko 2024 m. rugsėjo 16 d., taigi R. D. teistumas šioje byloje aktualios nusikalstamos veikos padarymo datai – 2024 m. gruodžio 15 d. dėl aptartos nusikalstamos veikos jau buvo išnykęs.

13. Be to iš kitų bylos duomenų matyti, kad R. D. 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu teistas už BK 22 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, 289 straipsnio numatytas nusikalstamas veikas. Jam buvo paskirta subendrinta bausmė su ankstesniais teismo nuosprendžiais – laisvės atėmimas 9 metams. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį sunkiu nusikaltimiu laikomas tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, būtent BK 182 straipsnio 2 dalis patenka į šią reguliavimo sritį, kadangi sankcijoje numatyta didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų (pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakciją). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. D. 2017 m. lapkričio 10 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, R. D. teistumas aktualiai datai buvo išnykęs. Įvertinus nustatytas aplinkybes, R. D. atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą nepripažintinas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat nenustatoma ir R. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

Dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio

14. Teisėjų kolegija pagal prokuroro skundo argumetus dėl bausmės rūšies bei nustatytas jau aptartas A. Š. ir R. D. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir kt. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

15. A. Š. ir R. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už vieną baigtą, tęstinę (padarytą tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į A. Š. ir R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes: 1) nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kad skiriant bausmę A. Š. buvo įvertinti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas ne kartą už vagystes (ANK 108 straipsnio 1 dalis), turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus civilinius ieškinius pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tačiau jos net nepradėjo atlyginti. Iš byloje esančio ĮKNR išrašo nustatė, kad A. Š. daugybę kartų teistas už vagystes, nusikalstamas veikas darė sistemingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad A. Š. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės bausmės, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė ir savo tikslų nepasiekė. A. Š. po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Tai leido teismui pagrįstai teigti, kad per ilgą laikotarpį susiformavo A. Š. nusikalstamų veikų modelis, kuris iš esmės yra susijęs ir su nusikalstamų veikų, susijusių su nuosavybe, darymu, yra jo požiūrio į visuomenėje galiojančias taisykles pasekmė, ir dėl šių aplinkybių visumos bei apeliacinės instancijos teisme papildomai nustatytų aplinkybių, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. Š. nuoširdus gailėjimasis, kritiškas savo elgesio vertinimas bei tai, kad jis gydosi nuo priklausomybės (pirmosios instancijos teisme A. Š. nurodė, kad šiuo metu reabilitacijos programą sustabdęs), išreikštas pozityvus nusiteikimas taisytis, keisti gyvenimo būdą, elgesį, laikytis teisės normų reikalavimų yra pakankamos ir svarios aplinkybės už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parenkant arešto bausmę, bei taip bus įgynendinta BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino neteisingai bei už nusikalstamą veiką paskyrė netinkamos rūšies bausmę.

17. A. Š. anksčiau teistas net 23 kartus, jo veikose dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos (vagystės). Už padarytas nusikalstamas veikas jau buvo skirtos tiek švelnesnės bausmės (bauda, areštas), tiek griežtesnės (laisvės atėmimo bausmės), tačiau jos buvo neveiksmingos, nes nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. A. Š. atliekami veiksmai pasireiškia sistemingai, kryptingai atliekant panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas bei nedarant dėl to atitinakmų išvadų, tai yra sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas. Nuteistasis nedirba ir negauna legalių pajamų, todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties (dėl pinigų trūkumo), taip pat ir dėl turimos priklausomybės, nuteistasis ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti teisės aktų reikalavimams, bendro gyvenimo taisyklėms, ankstesnių švelnesnių, tiek griežtesnių valstybės prievartos priemonių neveiksmingumą. Kaip minėta, pirmos instancijos teismas pripažino A. Š. recidyvistu, tačiau nenustatė dėl to A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, taigi nustatytina A. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į kurią taip pat atsižvelgtina parenkant jam bausmės rūšį ir nustatant bausmės dydį.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, parinkta bausmės rūšis – areštas, savo rūšimi yra per švelni. Nagrinėjamu atveju tik griežtesnė bausmė būtų pakankama tam, kad padarytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrintų bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. Š. paskirta bausmė yra neproporcinga ir jo asmenybės pavojingumui, neatitinka bausmės tikslų, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, todėl yra neteisinga ir prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

19. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti turi būti parenkama griežčiausia bausmės rūšis, kurios apeliaciniu skundu prašė prokuroras, laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, nustatytos trys sunkinančios atsakomybę aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistojo aptartą asmenybę, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti nustatomas didesnis nei minimalus tos rūšies bausmės dydis, t. y. A. Š. už nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą teismas nustato 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kad skiriant bausmę R. D. teismas įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. teistas, administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas ne kartą, tame tarpe ir už vagystes (ANK 108 straipsnio 1 dalis), turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktus civilinius ieškinius pripažįsta ir sutinka atlyginti. Iš byloje esančio ĮKNR išrašo matyti, kad R. D. praeityje ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad R. D. paskirtos ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi R. D. padaryta aktuali nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o dėsningo elgesio padarinys, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog R. D. nuoširdus gailėjimasis, neigiamas veiksmų vertinimas, nurodymas, kad gydysis nuo priklausomybės, motyvuotas keistis, yra pakankamos aplinkybės parenkant arešto bausmę, bei, kad bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.

21. R. D. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo R. D. nesulaikė, jokio poveikio nepadarė. R. D. BK 178 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, daugiausia už vagystes. Administracine tvarka ne kartą baustas už vagystes, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip pats nurodė, nusikalstamą veiką darė tam, kad vėliau įsigytų narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika padarytų civilinių ieškinių neatlygino. Teisėjų kolegijos vertinimu išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti gana švelnią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, yra neteisingas ir tik griežtesnės bausmės paskyrimas leis pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus, bausmė yra neproporcinga ir jo asmenybės pavojingumui, todėl yra neteisinga bei prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai,

22. Išdėstytos aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuoja R. D., leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti turi būti parenkama griežčiausia bausmės rūšis, kurios prašė prokuroras, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, nustatytos dvi sunkinančios atsakomybę aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuteistojo asmenybę, bausmės tikslams pasiekti nustatomas didesnis nei minimalus tos rūšies bausmės dydis, t. y. R. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teismas nustato – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

23. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistiesiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Vilniaus apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 212,50 Eur už R. D. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 127,66 Eur už A. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

24. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju R. D. ir A. Š. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti ir jiems paskirtos arešto bausmės, kurios pakeistos į laisvės atėmimo bausmes šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Šioje byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjai buvo būtini valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta jokių objektyvių duomenų apie realias nuteistųjų turtines padėtis, be to, tiek R. D., tiek A. Š. daug kartų traukti tiek baudžiamojon, tiek ir administracinėn atsakomybėn, skiriamų baudų nemoka, nedirba, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nei iš R. D., nei iš A. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria nepriimtas sprendimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies taikymo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. Š. recidyvistu.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių.

Pripažinti A. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. Š. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

R. D. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybis išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųju R. D. ir A. Š. neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.