- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2-175-223/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- N. O.
- Advokatai
- Diana Balčiūnienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. O. atstovaujamai įstatyminės atstovės V. S., S. O., N. O., A. O., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė prašo tikslu tėvystei nustatyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2012 metų gyveno kartu su N. O., vedė bendrą ūkį ir ketino susituokti. Sudaryti santuoką negalėjo, nes dar nebuvo nutraukusi santuokos su sutuoktiniu A. S., su kuriuo negyveno nuo 2007-2008 metų. (duomenys neskelbtini) N. O. žuvo. N. O. žūties metu ji buvo 5-is mėnesius nėščia ir N. O. žinojo apie nėštumą, vaikas buvo planuotas ir laukiamas, buvo išrinkę vardą. Apie jos nėštumą žinojo ir N. O. artimieji. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini), kurio tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis A. S.. Vėliau teismo sprendimu tėvystė buvo nuginčyta.
Suinteresuoto asmens N. O. atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuota. Gautas atsiliepimas ( b.l. 24), kad apie pareiškime nurodytus faktus jai nieko nežinoma ir pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. O., N. O., A. O. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi sūnų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvu gimimo liudijime nurodytas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4). Santuoka tarp pareiškėjos ir A. S. nutraukta 2013-04-11 ( b.l. 5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimu nustatyta, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ( b.l. 30-31). Iš mirties liudijimo matyti, kad N. O., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6). Iš 2014-12-18 Ekspertizės akto Nr.ES 398/14(01) matyti, kad N. O. yra vaiko J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999999 proc. tikimybe ( b.l. 67-70)
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
CK 3.146 str. 1 d. nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji ir N. O. gyveno kartu santuokinį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį nuo 2012 metų pradžios, t.y. dar iki vaiko gimimo (duomenys neskelbtini). Su tuometiniu sutuoktiniu A. S. pareiškėja artimo ryšio nepalaikė nuo 2007-2008 metų, taigi šis negalėjo būti vaiko tėvas ir tai patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-21 sprendimu. Iš ekspertizės akto matyti, kad J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra N. O.. Tokiu būdu pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais pilnai įrodyta, kad N. O. yra pareiškėjos sūnaus J. R. tėvas.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ( CPK 445 str.).Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 443 str. )
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Tikslu nustatyti ir įregistruoti tėvystę nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.