Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Trakų) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini),“ kurjeriu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 2500 eurų (50 MGL) bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. P. parodė, kad kuo įtariamas supranta, kaltę pripažįsta pilnai. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir namuose būnu labai retai. Kai grįžta namo, tai gyvena pas motiną A. P. pažymoje nurodytu adresu. Motina metų turi sugyventinį J. S., kartu gyvena nuo 2022 metų. Jie tai gyvena kartu, bet kai J. S. užgeria, motina jį išvaro. Jis nuo motinos ar jos sugyventinio finansiškai nepriklausomas, su jais bendro ūkio neveda, tačiau prie namų padeda. Nežino kodėl, bet J. S. nuteikinėja prieš jį jo motiną, kai J. S. namuose nebūna, jis tada yra motinai geras sūnus, kai tik atsiranda namuose J. S., tada jau jis blogas sūnus. Šiuo metu jis tvarkosi medicininę, kad galėtų toliau dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, kol jos nesusitvarkęs dirba Lietuvoje. Išvažiuoja ryte į darbą, grįžta vakare. 2024 m. rugsėjo 14 d. dirbo, namo grįžo vakare prieš 17 val., tiksliai kada nepasakys. Buvo blaivus. Savo kambaryje motina sėdėjo savo vežimėlyje, nes ji nevaikšto, motinos sugyventinis gulėjo lovoje. Motina buvo su telefonu rankose. Jis (kaltinamasis) motiną užkalbino, kalba tarp jų buvo apie ukrainiečius. Į pokalbį įsiterpė J. S.. Ar jis buvo blaivus, ar išgėręs, negali pasakyti, jis kaip ir negeria šiuo metu. Įsiterpusiam į jų su motina pokalbį J. S. pasakė, kad jo nuomonės jis neklausia, kad kalbasi su motina. Tada J. S. jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Jis už šiuos žodžius išprovokuotas J. S., priėjo prie jo ir sudavė jam 2 ar 3 kartus su dešiniu kumščiu į kairį skruostą. Tiksliai du ar tris kartus sudavė, nepamena. J. S. tuomet stvėrė jam už maikutės, bandydamas muštis su juo, suplėšė maikutę, smūgių jam nesudavė. Tada J. S. pasakė: „Eik eik į savo kambarį.“ Dėl šio įvykio motina paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, kartu su pareigūnais atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Anksčiau tarp jo ir motinos sugyventinio taip pat yra buvę, kai su juo buvo susimušęs, tai buvo 2022 metais vasario mėnesį kažkur tai. Tada motina išvarė jį iš namų, jis išėjo ir kartu negyveno ilgą laiką. O po to rašinėjo, skambinėjo motina, kad grįžtų namo, tai grįžo. J. S. provokuoja pirmas, policija kviesta nebuvo 2022 m., bet gąsdino savo kažkokiais draugais, bet nekreipia į tai dėmesio. Gali pasakyti, kad kai J. S. jų namuose nebūna, jokie konfliktai nekyla namuose, tylu ir ramu būna, kai tik jis atsiranda tuomet ir nesutarimai kyla ir jis tampa blogas sūnus dėl J. S. provokacijų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai, bet sudavė J. S. išprovokuotas jo žodžių. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 el. b. t., el. b. l. 109–111, 197–198).

Be kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad 2024 metų rugsėjo 14 d. laiko nepamena, į vakarą, ji su sugyventiniu J. S. buvo namuose pažymoje nurodytu adresu. Ji nevaikščiojanti tapo dėl stuburo ligos. J. S. dirbo prie priestato, pavargo ir nuėjo atsigulė pailsėti. Ji sėdėjo vėžimėlyje ir skaitė internete apie ukrainiečius. Apie tą straipsnį kalbėjosi su J. S. ir kaip tik tuo metu grįžo kartu su jais tame pačiame pastate gyvenantis jos suaugęs sūnus G. P.. Išgirdęs, kad kalba apie ukrainiečius, įsiterpė į jų pokalbį, pasakė, kad jis nekenčia ukrainiečių, kaip jie elgiasi su savo žmonėmis. J. S. pasakė sūnui, kad eitų kur ėjęs, kad ne su juo kalba, o su ja. Tada sūnus G. P. priėjo prie J. S., užsilipo ant jo ir su kumščiais puolė mušti J. S.. Ji negali pasakyti, kiek kartų sudavė ir kur nematė, nes ji sėdėdama vėžimėlyje bandė nutempti nuo J. S. ant jo užsilipusį, apsižergusį jos sūnų G. P.. Tada G. P. nulipo nuo J. S., pasakė J. S. necenzūrinius žodžius. J. S. jam atsakė, tada G. P. po šių žodžių spyrė J. S. vieną kartą, kur pataikė nematė. Tada ji suriko, viskas kviečia policiją ir paskambino, iškvietė pareigūnus. Kai pasakė, kad kviečia policiją, G. P. išėjo į virtuvę šaukdama. Kai G. P. mušė J. S., J. S. šaukė, kad jam skauda ir, kad nustotų mušęs. J. S. atgal jam netrenkė ir net nenorėjo, kad kviestų policiją, sakydamas, kad jis gi jos sūnus (1 el. b. t., el. b. l. 155–158).

2024 m. rugsėjo 14 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota J. S. nukentėjusysis J. S. nurodė, kad jis kartu su savo sugyventine A. P.. Kartu su jais gyvena ir jos sūnus G. P.. 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 16.30 val., jam būnant aukščiau nurodytu adresu, gulint lovoje miegamojo patalpoje, į kambarį atėjęs G. P. sudavė jam 3 smūgius rankų kumščiais į veido sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus kairėje veido pusėje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 el. b. t., el. b. l. 5–15).

2024 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens sulaikymo nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 17.08 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus G. P. užpuolė pranešėjos sugyventinį. Mažamečių nėra, greitosios medicinos pagalvos nereikia. Vyro veidas kraujuoja. 17.21 val. atvykus nurodytu adresu pasitikęs J. S. paaiškino, kad jam gulint lovoje į kambarį atėjęs sugyventinės sūnus G. P., kuris prieš tai konfliktavo žodžiu su savo motina dėl to, kad moteris buvo užstota žodžiu, kambaryje gulinčiam lovoje J. S. rankos kumščiais sudavė 3 smūgius į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarė nubrozdinimus veido srityje. Smurtautojas sulaikytas, kadangi įvykio vietoje buvo agresyvus, teigė kartosiąs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nesigailėjo, nebuvo galimybės kreiptis į prokurorą dėl kardomosios priemonės paskyrimo asmeniui, asmuo gyvena tuo pačiu adresu kaip ir nukentėjusysis (1 el. b. t., el. b. l. 61–62).

2024 m. spalio 29 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole teismo medicinos gydytojas Januš Rybalko nurodė, kad, išnagrinėjęs pateiktus J. S. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr.110/a) kopiją bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatyta žaizda kairio smilkinio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 el. b. t., el. b. l. 171–172).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2024 m. rugsėjo 14 d. 17 val. 07 min. į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) skambino A. P., kuri pranešė, jog jos sūnus G. P. užpuolė pranešėjos sugyventinį (1 el. b. t., el. b. l. 67–71).

2024 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota pareigūnų kūno kameromis filmuotų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašo PSS-20240914-172139UTC+0300 P..mp4 apžiūros metu nustatyta, kad pranešėja A. P. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, kad jos sūnus G. P. yra agresyvus ir, grįžęs iš darbo, užsipuolė jos draugą J. S.. Iš apžiūros protokolo matyti, kad G. P. policijos pareigūnams nurodė, kad konflitkas kilo dėl ukrainiečių, J. S. jį provokavo. J. S. jį išvarinėja iš namų bei jis yra motinos sugyventinis. G. P. policijos pareigūnams taip pat nurodė, kad J. S. gyvena su jo motina A. P., o jis gyvena virtuvėje, pats J. S. turi kur gyventi, nes jis tai ateina, tai išeina (1 el. b. t., el. b. l. 142–145).

2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota BPC 2024 m. rugsėjo 17 d. 17:03:33 val. garso įrašo apžiūra. Paskambinusi A. P. nurodo, kad jai reikia pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi sūnus G. P., grįžęs namo mušė jos draugą, jau ne pirmą kartą. Sūnus blaivus, bet agresyvus. Sūnus draugo veidą spradė kojomis (1 el. b. t., el. b. l. 146–149).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar traumpam susargdino.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. P. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos A. P. sugyventinio J. S. (J. S.) sveikatą, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 14 d. apie 17.00 val., šeimos gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto kilusio su motinos A. P. sugyventiniu J. S. metu, tyčia užsilipo ant lovoje gulinčio J. S. ir tyčia kumščiu sudavė 3 kartus nukentėjusiajam į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas J. S. žaizdą kairio smilkinio srityje, tokiu būdu padarė savo šeimos nariui J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino. Be jo paties parodymų, jo kaltę patvirtina ir nuketėjusiojo J. S. bei liudytojos A. P. parodymai, kuriuose nuosekliai nurodytos tiriamų įvykių aplinkybės, kitų apžiūros protokolai, specialist išvada, patvirtinti J. S. patirtus sužalojimus, kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, teismas konstatuoja, kad aptarti duomenys, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami G. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, kaltinamasis veikė, suprasdamas savo veiksmus, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam G. P. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 17 val. 35 min. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 13 val. 29 min. (2 dienas). Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant jog šis įpareigojimas būtų įvykdytas per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti G. P. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtą ir 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rūmų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis G. P. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę laisvės apribojimo bausmę (2 el. b. t., el. b. l. 5–8).

G. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. P. Lietuvos Respublikoje teistas (1 el. b. t., el. b. l. 199–201), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 el. b. t., el. b. l. 79–85), dirba (2 el. b. t., el. b. l. 9–12), duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 6 mėnesiai laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje. kaip matyti, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš motinos sugyventinį, t. y. prieš jį smurtavo, tad atsižvelgus į nusikalstamos veikos aplinybes bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies punktu, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Prokurorė taip pat prašo skirti intensyvią priežiūrą. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta gyvenamojoje vietoje bei tai, kad kaltinamajam skirtinas įpareigojimas būti namuose tam tikru metu yra susijęs su jo laisvės varžymu, manytina, kad intensyvios priežiūros skyrimas yra neprorpocinga priemonė.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 17 val. 35 min. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 13 val. 29 min. (2 dienas). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsniais, šis laikas įskaitytinas į G. P. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad <...> baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022).

Atsižvelgiant į tai , jog kaltinamajam su laisvės apribojimo bausme skirtas įpareigojimas dalyvauti elegsio pataisos programoje, nagrinėjamuoju atveju baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas būtų perteklinis, todėl baudžiamojo poveikio priemonė G. P. neskirtina.

V. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Ši kardomoji priemonė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. lapkričio 16 d. nutartimi pratęsta iki 2024 m. lapkričio 26 d. Įvertinus tai, jog baudžiamoji byla yra baigiama nagrinėti, pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali neteisėtai nukentėjusįjį paveikti nėra, ši kardomoji priemonė, pasibaigus jos terminui, neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. P. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant G. P.: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbo, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigoje, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti G. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 14 d. 17 val. 35 min. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 13 val. 29 min. (2 dienas), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.