Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Akmenės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AT-5 grąžintas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Institucija 2014 m. gegužės 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AT-5 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 str. 1 d. už tai, kad V. K. šių metų birželio 13–17 d. išvyko iš namų neišsprendusi savo keturių nepilnamečių vaikų: S. L., J. L., G. L., A. M. M. priežiūros klausimo. (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla, atėjus savaitgaliui, nežinojo, kam patikėti vaikų priežiūrą, kur vaikai gyvens, o motinos V. K. telefonas buvo išjungtas, V. K. nepanaudojo motinos valdžios, užtikrinant tinkamą vaikų priežiūrą, tuo pažeisdama LR CK 3.155 str. ir 3.159 str. 3 d.

Skunde pažymima, kad institucija surašė protokolą dėl to, jog V. K., išvykdama iš namų, nepasirūpino, kieno priežiūroje bus nepilnamečiai vaikai savaitgalį, tai yra 2014 m. gegužės 16–17 d. Atkreipia dėmesį, kad teismas, nutartyje cituodamas (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos 2014-05-20 raštą Nr. S-55 (1.16), akcentavo tik V. K. vaikų paaiškinimus, bet nutylėjo esminį momentą, kad mokykla kreipėsi pagalbos į socialinį darbuotoją, kad padėtų surasti, kur penktadienį po pamokų turėtų vykti V. K. vaikai, kas juos prižiūrės. Nurodoma, kad teismas nutartyje pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) specialioji mokykla nepilnametes penktadienį po pamokų savaitgaliui perdavė P. Č., tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, t. y. nei vaikų perdavimo akto, nei P. Č. sutikimo ar prašymo prižiūrėti V. K. vaikus. Be to, akcentuojama, kad bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. K., kuri galėjo teismui paaiškinti pažeidimo esmę, teismas neapklausė nei pačios V. K., nei jos nepilnamečių vaikų, nei Naujosios Akmenės seniūnijos socialinės darbuotojos I. L., nei (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos socialinės pedagogės R. L., nors minėtų asmenų parodymai yra reikšmingi, o remtis vien tik rašytiniais įrodymais nepakanka. Apibendrinant skunde teigiama, kad teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko papildomų įrodymų, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių ir esminių trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ATPK 280 str. nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos.

Teismas sutinka su tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Iš tiesų, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Apylinkės teismo skundžiamame nutarime įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai tik iš dalies pagrįsti, bet nepakankami, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų grąžinta protokolą surašiusiai Institucijai. V. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole atskleista jos padaryto pažeidimo esmė, kitos būtinos aplinkybės, nurodyta, kokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų V. K. nesilaikė, kokį ATPK straipsnį ji pažeidė. Tiesa, aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad protokole neteisingai nurodytas pažeidimo padarymo mėnuo – vietoje nurodyto birželio mėn., turėjo būti nurodytas gegužės mėn., tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas išsiaiškino šią klaidą, todėl nebuvo kliūčių teismui pačiam ją ištaisyti. Atkreiptinas apylinkės teismo dėmesys, kad ne kiekvienas administracinio teisės pažeidimo protokolo netikslumas laikytinas esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiruošti gynybai ir gintis nuo kaltinimų, priimti teisingą sprendimą.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas savo turiniu atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, nėra jokių esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurie būtų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui sutrukdę priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme suteikia teismui galimybę pašalinti visas klaidas ir abejones, siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir interesų užtikrinimu ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių į teismo posėdį kviesti nei liudytojų, nei administracinėn atsakomybėn raukiamo asmens, nei kitų asmenų, galinčių nurodyti duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Institucijos apeliaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas administracinę teisės pažeidimo bylą, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, todėl apylinkės teismas pats turėjo imtis iniciatyvos tikslu gauti sprendimo priėmimui reikalingus duomenis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti dėl neesminių trūkumų, formalių techninių veiksmų atlikimui, kaip konkrečiu atveju – protokole teisingai nurodyti pažeidimo padarymo laikotarpį, pašalinti prieštaravimus tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, Institucijos ir (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos pateiktos informacijos ir pan., yra nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudaro prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

Apygardos teismas nepasisako dėl byloje surinktų įrodymų ir kitais klausimais, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti ir iš naujo bylą nagrinėsiančio ir naują sprendimą priimsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ str. 6 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.