- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- e2-757-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-000464-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Fasadus“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Fasadus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo S. K. 44 458,22 Eur žalai atlyginti, 2 338,62 Eur palūkanų ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, o 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovė buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ėjo ieškovės vadovo pareigas ir valdė 66 proc. ieškovės akcijų. Taigi, jis faktiškai valdė ieškovę, priiminėjo sprendimus ir tvarkė jos buhalterinę apskaitą. Ieškovės nemokumo administratorei tapo žinoma, kad, iškėlus ieškovei bankroto bylą, atsakovas neperdavė jai 44 458,22 Eur vertės ieškovės turto.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ir (arba) kitą atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant byloje pareikštų reikalavimų sumos, pavedant surasti ir aprašyti turtą antstoliui. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas nebendradarbiauja su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad ieškovės pareikšti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ir kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, taip pat nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, todėl ieškovės prašoma priteisti suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Atsakovas nebendradarbiauja su ieškovės nemokumo administratore. Ši aplinkybė, jeigu ji pasitvirtintų, leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir suponuoja išvadą, kad atsakovas gali vengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodo, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nes ieškovės prašoma priteisti žala yra grindžiama tariamai neperduotų daiktų balansinėmis vertėmis, o kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, bet ne siekiant nustatyti žalos dydį. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė ir grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismo nurodytos aplinkybės, kad ginčo suma yra didelė ir kad atsakovas tariamai nebendradarbiauja su ieškovės nemokumo administratore, nepatvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas ir atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti savo turto vertę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovas nuolat bendradarbiavo su ieškovės nemokumo administratore.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai ieškinio suma yra didelė, grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra preziumuojama, o šiuo atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo gerą turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti suma pagrįstai pripažinta didele atsakovui. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas nebendradarbiauja su jos nemokumo administratore, nepateikė jai detalios informacijos apie neperduotą turtą. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas gali vengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, juo labiau kad jis jau anksčiau, likus pusei metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pateikimo teismui, sumažino jam priklaususio turto masę, perleisdamas trečiajam asmeniui savo butą. Ieškovė aiškiai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, taip pat pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas.
7. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi įvertinti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir užtikrinti, kad jos nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei tai yra būtina. Todėl jau nutartyje, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teismas turi aiškiai apibūdinti atsakovui taikomus ribojimus ir identifikuoti, kokio konkretaus atsakovo turto atžvilgiu jie yra taikomi. Be kita ko, šioje nutartyje teismas turi nurodyti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimą, o kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodyti turto pavadinimą, kodą (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpą turto aprašymą, buvimo vietą ir kitus turtą identifikuojančius duomenis, turto savininką (bendraturčius), taip pat taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, vykdymo būdus, reikalavimų patenkinimo eilę (CPK 147 straipsnio 5 dalies 6–8 punktai).
8. Pažymėtina, kad nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukreiptas į atsakovo turtą, priėmimo dieną teismui ne visada yra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, tokiu atveju teismas gali nenurodyti nutartyje išsamių turto duomenų. Tačiau asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu atveju turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo, o antstolis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti turi atlikti pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir (arba) turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir (arba) turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai – lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą, trečiuosius asmenis, bankuose ir kitose kredito įstaigose. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad jam nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl teismas pavedė surasti ir aprašyti jo turtą ieškovės pasirinktam antstoliui, kartu išaiškindamas ieškovei, kokie procesiniai padariniai bus taikomi tuo atveju, jei ji per įstatyme nustatytą terminą nesikreips į antstolį dėl areštuoto turto suradimo ir aprašymo. Taigi, šiuo atveju susiklostė CPK 147 straipsnio 6 dalyje apibūdinta situacija, kai teismui nebuvo žinomas atsakovo turtas ir konkretaus turto aprašymą turėjo užtikrinti ieškovės pasitelktas antstolis.
10. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, kuria jo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2021 m. gegužės 10 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti šią nutartį ir atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu būdu atsakovas siekė, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo inicijuotą bylą, panaikintų jo turtui pritaikytus suvaržymus. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, jau 2021 m. gegužės 17 d. atsakovo turtui pritaikytas areštas buvo išregistruotas iš Turto areštų aktų registro vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, t. y. ieškovei nepateikus ginčijamos nutarties antstoliui vykdyti per keturiolika dienų arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo. Tai reiškia, kad skundžiama teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas turto areštas pasibaigė pagal įstatymą dar iki bylos dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat yra taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes matyti, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria jo turtui buvo pritaikytos šiuo metu jau nebegaliojančios laikinosios apsaugos priemonės, nesukels jam jokių teisinių pasekmių, todėl skundžiama teismo nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Dėl šios priežasties atsakovo atskirojo skundo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas.
12. Nutraukus apeliacinį procesą, atsakovui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties.
Grąžinti atsakovui S. K. už atskirąjį skundą sumokėtą 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį (mokėjimo data 2021 m. gegužės 7 d., mokėjimo užduoties kodas ZJ57844).