Utenos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui O. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. spalio 16 d. tarp šalių buvo sudaryta pastatų ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), (b. l. 8-14). Pastatus ir kitus statinius atsakovas pardavė už 2027,34 Eur (7000 Lt) iš kurių: 579,24 Eur (2000 Lt) atsakovas gavo iš ieškovo prieš pasirašant šią sutartį, o 1448,1 Eur (5000 Lt) atsakovas gavo iš ieškovo šios sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 2.1 punktas). 2018 m. spalio 16 d. tarp šalių taip pat buvo sudaryta pastato pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko pastatą-vištidę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-26). Pastatą atsakovas pardavė už 3475,44 Eur (12000 Lt), iš kurių: 868,86 Eur (3000 Lt) atsakovas gavo iš ieškovo prieš pasirašant šią sutartį, o 2606,58 Eur (9000 Lt) atsakovas gavo iš ieškovo šios sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 2.1. punktas). Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. spalio 16 d., ieškovas išdavė atsakovui įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Įgaliojimu ieškovas įgaliojo atsakovą atstovauti jo interesus dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), po nupirktais pastatais išpirkimo iš valstybės, dalyvauti atliekant žemės sklypo geodezinius matavimus su teise pasirašyti žemės sklypo plane, notarų biure pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo–priėmimo aktą, įregistruoti nupirktą žemės sklypą, gauti registracijos liudijančius dokumentus. Įgaliojimas galiojo iki 2012 m. spalio 16 d. (b. l. 29).

Ieškovas teigė, jog įgaliojime nurodytiems darbams atlikti atsakovui viso sumokėjo 1621,87 Eur. Kadangi atsakovas darbų neatliko, darbus savo lėšomis atliko ieškovas, atsakovas privalo jam grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovo nuomone, šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kadangi atsakovas, neatlikus darbų, įsipareigojo visus pinigus grąžinti ieškovui.

Atsakovas su reikalavimu nesutiko. Nurodė, jog jo paskolos teisiniai santykiai su ieškovu nesiejo. Grynų pinigų iš ieškovo jis niekada negavo. Ieškovas atsakovui mokėjimo nurodymu pervedė 289,62 Eur (1000 Lt) už galutinį tarp šalių sudarytų sutarčių atsiskaitymą, o kitus bankiniais pavedimais gautus pinigus, t. y. 666,13 Eur (2300 Lt), atsakovas sumokėjo darbus atlikusiems asmenims.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnyje apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: 1) pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Teisiniai paskolos santykiai tarp šalių atsiranda, kada šalys susitaria dėl šių sąlygų.

Teismas sprendžia, jog iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, negalima konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Pateiktame raštelyje (b. l. 31) nėra nei nurodymo, kad atsakovas skolinasi iš ieškovo pinigus, nei tai, kad atsakovas juos įsipareigoja grąžinti. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pinigų atsakovui neskolino, o davė už darbus, kuriuos pastarasis įsipareigojo atlikti.

Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms bei paminėtoms materialinės teisės normoms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo pareiga grąžinti skolą kyla iš paskolos teisinių santykių. Kadangi šalių nesiejo paskolos santykiai, nėra pagrindo spręsti ir klausimo dėl prašomų 1099,23 Eur palūkanų priteisimo.

Teismas sprendžia, jog šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai.

CK 6.756 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu.

Kaip minėta aukščiau, nustatyta, jog 2008 m. spalio 16 d. ieškovas išdavė atsakovui įgaliojimą, notarinio registro 7681-7 (b. l. 28-29). Įgaliojimu ieškovas pavedė atsakovą jo vardu tvarkyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), išpirkimo iš valstybės, geodezinių matavimų, pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo, įregistravimo ir kt. klausimus.

Ieškovas nurodė, jog už įgaliojime nurodytų veiksmų atlikimą atsakovui perdavė 1621,87 Eur (955,74 Eur sumokėjo bankiniais pavedimais, o 666,13 Eur perdavė grynais už kelio sutvarkymo darbus). Kadangi atsakovas neatliko jokių darbų, todėl privalo grąžinti jam perduotus pinigus.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančią taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti, jog pagal išduotą įgaliojimą numatytiems veiksmas atlikti jis atsakovui perdavė 1621,87 Eur.

Byloje esantis nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, jog ieškovas atsakovui 2008 m. spalio 20 d. pervedė 289,62 Eur (1000 Lt) (70 b. l.). Ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovas atsakovui 2008 m. spalio 23 d. pervedė 289,62 Eur (1000 Lt). Nurodyta mokėjimo paskirtis – avansas už geodezinius matavimus (b. l. 71), o 2018 m. lapkričio 25 d. pervedė 376,50 Eur (1300 Lt). Nurodyta mokėjimo paskirtis – už žemės išpirkimą pagal įgaliojimą (b. l. 72). Teismas sprendžia, jog šie byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas atsakovui pagal įgaliojimą pavestiems veiksmas atlikti pervedė 955,75 Eur (3300 Lt) (b. l. 70-72). Tai patvirtina sąskaitos išrašuose nurodytos pavedimų paskirtys (už žemės išpirkimą, už geodezinius matavimus), taip pat ta aplinkybė, jog visos nurodytos sumos buvo sumokėtos nuo įgaliojimo išdavimo datos, t. y. 2008 m. spalio 16 d., iki įgaliojimo pabaigos. Tuo tarpu atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog 2008 m. spalio 20 d. sumokėti 289,62 Eur (1000 Lt) yra galutinis atsiskaitymas pagal tarp šalių 2008 m. spalio 16 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Tarp šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad sutartyse numatyta parduoto nekilnojamojo turto kaina atsakovui yra sumokėta (b. l. 9, 19). Kitokio pagrindo, patvirtinančio, jog atsakovas 289,62 Eur (1000 Lt) gavo teisėtai, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Atsakovas šiuo atveju neįrodė ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkinių, jog už pervestus pinigus atliko atsakovui darbus (kelio remonto, žvyro atvežimo, žemės sklypo matavimus ir kt.). Priešingai, liudytoju apklaustas V. P. nurodė, jog dėl žvyro atvežimo kalbėjo su ieškovu, pastarasis su juo ir atsiskaitė. Atsakovas jam jokių pinigų nemokėjo. Liudytoja apklausta R. M. taip pat nurodė, jog žemės sklypo matavimo darbų atsakovo užsakymu neatliko, jai atsakovas jokių pinigų nemokėjo. Liudytoju apklaustas J. B. patvirtino, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliko jis. Su juo atsiskaitė ieškovas, atsakovo nepažįsta, jam jokių darbų neatliko. Tai, kad už žemės sklypo kadastrinius matavimus atsiskaitė ieškovas, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 98, 100-101, 115).

Pasibaigus įgaliojimo terminui ar panaikinus įgaliojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams. Atstovas privalo pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti įgaliotojui už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. (b. l. 29). Tuo tarpu igaliotojas turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė (CK 6.761 straipsnis).

Šiuo atveju atsakovas (įgaliotinis) nepateikė ieškovui (įgaliojojui) ataskaitos apie pavedimo vykdymą ir turėtas išlaidas. Sutarties vykdymo išlaidų atsakovas nepateikė ir teismui. Duomenų, jog pavedimo sutartis būtų atlygintinė, bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovas privalo ieškovui grąžinti pagal įgaliojimą jam pervestus 955,74 Eur (CK 6.764 straipsnio 4 dalis).

Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovui perdavė 666,13 Eur (2300 Lt) už kelio sutvarkymo darbus (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, jog įgaliojimu atsakovui nebuvo suteikta teisė tvarkyti atsakovui nuosavybės teise ir/ar kitokiu pagrindu priklausantį kelią (b. l. 28-29). Ieškovo pateikto 2009 m. vadovo kalendoriuje padarytas įrašas „11-08 Osvaldas – 2300 žemė dom žvyr“ nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad grynais pinigais atsakovui buvo perduota 666,13 Eur (2300 Lt). Šių aplinkybių nepatvirtina ir į bylą pateiktas raštelis (b. l. 31), kadangi jame nėra nurodyta nei pasirašymo data, nei tai, kada ir už ką tie pinigai yra gauti. Atsakovas teigė, kad šis raštelis buvo pasirašytas siekiant patvirtini, jog pagal 2008 m. spalio 16 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra jam perduoti pinigai.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 580,34 Eur palūkanų, remdamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalis. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, jog už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Šiuo atveju, kaip minėta aukščiau, nustatyta, jog 955,74 Eur atsakovas gavo ne be pagrindo, o pagal ieškovo išduoto įgaliojimą, todėl reikalavimas priteisti 580,34 Eur palūkanų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog už ieškinį yra sumokėjęs 71 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7). Taip pat prašo priteisti 92,45 Eur kelionės išlaidų (b. l. 96-97, 112, 134).

Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 350 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 62).

Teismas gali priteisti tik tokias bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo pagrįstos ir būtinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas.). Šiuo atveju ieškovas, prašydamas priteisti 92,45 Eur kelionės išlaidų, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokia transporto priemone vyko į teismo posėdį, neaišku, ar savo vardu turi, o jeigu taip, tai kokią transporto priemonę, taip pat neatmestina tikimybė, jog į teismo posėdį galėjo vykti ir su atstovo advokato padėjėjo transporto priemone, todėl klausimas dėl turėtų kelionės išlaidų priteisimo, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 35 procentus ieškovo reikalavimų, kitos šalių turėtos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taip: ieškovui iš atsakovo priteistina 24,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 227,50 Eur. Šias priteistas sumas įskaičius atsakovui iš ieškovo priteistina 202,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo valstybei priteistina 7,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei priteistina 3,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 955,74 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 74 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,65 Eur (du šimtus du eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,27 Eur (septynis eurus ir 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,91 Eur (tris eurus ir 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.