Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. e2-4503-1031/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
e2-4503-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02425-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Irma Gutkovienė
Civilinė byla Nr. e2-4503-1031/2017Proceso Nr. 2-70-3-02425-2017-5
Procesinio dokumento kategorijos:(S)3.4.5.2; 2.5.9ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant ieškovės L. Š. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. atstovei advokatei Irmai Gutkovienei, nedalyvaujant ieškovei L. Š., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo paveldėjimo teisės liudijimo bei priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, taip pat pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, S. J. reikalavimą dėl palikimo paveldėjimo teisės liudijimo bei priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės įmonės „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. Š. po savo motinos N. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Taip pat pripažinti negaliojančiu 2016-09-27 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 8128, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko Lietuvos Respublikai bei pripažinti negaliojančiu 2016-10-07 priėmimo-perdavimo aktą Nr. TP1505/429138, kuriuo minėtas butas turto patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei „Turto bankas“.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina N. J.. Ieškovė yra vienintelis N. J. vaikas, vienintelė pirmos eilės įpėdinė. N. J. mirė (duomenys neskelbtini), į kurią kartu su dukterimi, ieškove, išvyko 1999 metų rugsėjo mėn., o išvykimą į užsienio valstybę deklaravo 2003-10-23. Palikėja nuo 1990-08-24 iki savo mirties gyveno santuokoje su S. J.. S. J. taip pat gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę 2010 metais.

Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta retai. Po savo motinos mirties ieškovė į Lietuvą buvo grįžusi 2013 metų gruodžio mėnesį ir 2016 metų pabaigoje. Ieškovė, grįžusi 2013 metais, susitiko su L. P., kuri gyveno palikėjos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abi sutarė, kad L. P. gyvens palikėjos bute ir toliau, jį prižiūrės, išlaikys, esant poreikiui butą remontuos. Jų susitarimas buvo įformintas raštu sudarant panaudos sutartį. Iki palikėjos mirties L. P. taip pat gyveno palikėjos bute. 2016 metų gruodžio mėnesį ieškovė grįžusi į Lietuvą sužinojo, kad palikėjos butą paveldėjo valstybė.

Ieškovė laiko, kad po savo motinos mirties per 3 mėnesius palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Taip pat palikėja priėmė ir kitus palikimą sudarančius daiktus – juvelyrinius dirbinius (auksines grandinėles, apyrankes, žiedus). Ieškovė akcentuodama, kad ji palikimą priėmė vienu iš įstatyme numatytų būdų per įstatyme numatytą laiką, t.y. faktiniu valdymu, laiko, kad neatsirado jokio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Todėl ieškovė laiko, kad paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas valstybei, ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo minėtas butas yra perduotas VĮ „Turto bankas“, yra pripažintini negaliojančiais.

Tretysis asmuo S. J. pareikštu savarankišku reikalavimu prašė pripažinti negaliojančiu 2016-09-27 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 8128, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko Lietuvos Respublikai bei pripažinti negaliojančiu 2016-10-07 priėmimo-perdavimo aktą Nr. TP1505/429138, kuriuo minėtas butas turto patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei „Turto bankas“.

Tretysis asmuo nurodė, taip pat jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės motina N. J. iki jos mirties buvo S. J. sutuoktinė. Sutuoktinei mirus, S. J. palikimo nepriėmė. Palikimą priėmė tik ieškovė. Palikimą ieškovė priėmė pagal įstatymą, nes testamento palikėja sudariusi nebuvo. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad išdavus paveldėjimo liudijimą valstybei perėjo ir S. J. priklausiusi nuosavybės teisė į ½ dalį buto. Tokiu būdu buvo pažeistos nuosavybės teisės neliečiamumą reglamentuojančios teisės normos. Tretysis asmuo butą įsigijo su buvusia sutuoktine – ieškovės motina – santuokos metu pirkimo-pardavimo sandoriu, jis savo nuosavybės teisės neprarado, todėl ieškovo kaip savininko pažeistos teisės gintinos CK 1.138 str. 1 d. 7 p. numatytu būdu, t.y. pripažįstant palikimo perėjimo valstybei liudijimą, priėmimo - perdavimo aktą negaliojančiais. Šie aktai yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, niekiniai nuo jų sudarymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2015-08-06 Turto bankas gavo 2015-07-31 raštą iš AB „Šiaulių energija“ dėl mirusiosios N. J. turto paveldėjimo procedūrų inicijavimo. Turto bankas, vykdydamas teisės aktais priskirtas funkcijas priėmė N. J. palikimą. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 str. 1 d.). Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, ją atstovaujančiai valstybės įmonei Turto bankui 2016-09-27 buvo išduotas liudijimas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą valdyti yra atliekamas tam tikrais veiksmais. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi, faktas, kad kiti asmenys, šiuo atveju - valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ turėjo išlaidų, susijusių su mirusiosios N. J. palikimo priėmimu, jau yra pagrindas abejoti, ar tikrai mirusiosios dukra L. Š. valdė mamos N. J. turtą kaip savo ir laikė save turto savininke. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. Š. paveldimo turto priėmimą valdyti.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad Turto bankas atstovaudamas valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Surinkus visus reikiamus dokumentus dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo buvo kreiptasi į Šiaulių m. 3-ojo notarų biuro notarę N. V.. Todėl atsakovas laiko, kad notaras turėjo užtikrinti, jog paveldėjimo teisės liudijimas valstybei būtų išduotas ne į visą butą, o ½ buto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Trečiojo asmens ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovė L. Š. yra N. J. duktė (10, 18 b.l.). Tretysis asmuo S. J. iki N. J. mirties buvo jos sutuoktiniu (10 b.l.). N. J. mirė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Tiek N. J., tiek jos sutuoktinis, tiek ir pati ieškovė nuolatos gyveno užsienyje – (duomenys neskelbtini) (9, 16, 29 b.l.). Ieškovės motina taip pat mirė (duomenys neskelbtini). N. J. testamento sudariusi nebuvo (17 b.l.), todėl po jos mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai pagal įstatymą. N. J. santuoką su trečiuoju asmeniu sudarė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad santuoka būtų pasibaigusi iki N. J. mirties byloje nėra. Gyvendama santuokoje ieškovės motina 1994 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (27 b.l.). 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo minėtas butas perėjo valstybei (44, 45 b.l.). Po šio liudijimo išdavimo 2016 m. spalio 7 d. priėmimo-perdavimo aktu butas turto patikėjimo teise buvo perduotas atsakovui VĮ Turto bankas (27 b.l., punktas 6). Ieškovė laiko, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas neteisėtai, jam išduoti nebuvo pagrindo, nes ieškovė palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties, priėmė faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Faktinis valdymas pasireiškė tuo, kad ieškovė turtą valdė kaip savo, veikė kaip turto savininkė – jai priklausantį butą panaudos pagrindu perdavė L. P.. Be to, ieškovė priėmė ir kitą turtą - juvelyrinius dirbinius, kurie mirties metu buvo pas ieškovės motiną Ispanijoje.

Tretysis asmuo nurodė, kad butą, dėl kurio buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, įsigijo kartu su sutuoktine santuokos metu ir nors jis palikimo nepriėmė, tačiau savo dalies ir po sutuoktinės mirties neprarado. Tretysis asmuo laiko, kad jam priklauso ½ dalis buto, todėl minėtas liudijimas negalėjo būti išduotas, o tokį liudijimą išdavus, jis yra negaliojantis.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokie veiksmai turi būti atlikti per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovės motina mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko kilnojami daiktai - juvelyriniai dirbiniai. Ieškovė šiuos daiktus priėmė ir jais naudojasi. Lietuvoje po ieškovės motinos mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė į Lietuvą grįžo 2013 metų gruodžio mėnesį, tame tarpe išspręsti ir klausimus, susijusius su paveldimu nekilnojamu turtu. 2013 m. gruodžio 23 d. ieškovė pasirašė panaudos sutartį su minėtame bute ir iki tol gyvenusia savo motinos giminaite L. P.. Ieškovė sudarydama panaudos sutartį veikė kaip daikto savininkė - jo naudojimą perdavė panaudos gavėjai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja - panaudos gavėja - L. P. nurodė, kad bute gyveno ieškovės motinos leidimu. Ieškovės motinai mirus visus tolimesnius klausimus suderino su ieškove, o jai grįžus sudarė ir rašytinę sutartį.

Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai ir valia atitinka palikimo priėmimo, kaip vienašalio sandorio, kriterijus. Ieškovė nusprendė, ar panaudos teisiniai santykiai bus tęsiami, kokiomis sąlygomis jie bus tęsiami ir pan., todėl teismas laiko, jog ieškovė veikė kaip daikto savininkė ir daiktu naudojosi kaip savo, jį perdavė L. P.. Teismas spręsdamas tenkinti šį ieškovės reikalavimą atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė po savo motinos mirties priėmė (duomenys neskelbtini) buvusius juvelyrinius dirbinius, todėl ieškovė, priėmusi bent dalį palikimo, priėmė visą palikimą.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Ieškovė yra pirmosios eilės įpėdinė – duktė, todėl prašomas nustatyti faktas jai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat pažymi, kad CK 5.62 straipsnis nurodo aplinkybes, kurioms esant turtas pereina valstybei. Šiuo atveju valstybė nėra vertinama kaip įpėdinis, kuris turi valią palikimą priimti, atsisakyti nuo jo ar jo nepriimti. Palikimo perėjimas valstybei yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) civiliniuose paveldėjimo santykiuose ir taikoma tik CK 5.62 numatytais pagrindais. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodė, kad palikimas pereina valstybei, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė. Todėl nustačius aplinkybes, kad įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą palikimą priėmė, minėta ultima ratio priemonė neturi būti taikoma, o ginamas palikimą priėmęs įpėdinis. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendžia tenkinti.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir priėmimo-perdavimo akto.

Kaip jau minėta, palikimas valstybei pereina tik esant CK 5.62 nustatytiems pagrindams. Teismui nustačius, kad ieškovė po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes tokiam liudijimui išduoti nebuvo teisinio pagrindo. Nesant pagrindo išduoti minėtą liudijimą, neteisėtas ir minėto buto perdavimas priėmimo-perdavimo aktu VĮ „Turto bankas“.

VĮ Registrų centras duomenimis N. J. minėtą butą įsigijo gyvendama santuokoje kartu su trečiuoju asmeniu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (Pagal butų privatizavimo įstatymo nuostatas). Viešajame registre duomenų, kad daiktas yra registruotas asmeninės N. J. teise nėra. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad pirkimo-pardavimo sutartims, sudarytoms susituokusiems asmenims pagal Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, yra taikoma bendrosios sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Tuo atveju, jeigu butas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise, šis faktas yra išviešinamas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms teismas laiko, kad trečiasis asmuo, nors ir nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo sutuoktinės mirties, tačiau jam neatsirado jokie pagrindai, dėl kurių tretysis asmuo jam priklausančią buto dalį būtų praradęs.

Teismas vertindamas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, atsižvelgdamas į teismo nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, sprendžia, kad ieškovė priimdama palikimą priėmė ir jos motinai priklausiusią ½ dalį minėto buto, o trečiasis asmuo neprarado nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą ½ buto dalį, todėl teismas sprendžia tenkinti reikalavimus dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir turto perdavimo patikėjimo teisė atsakovui priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė ir tretysis asmuo pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė. Minėto straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo minėto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, neturėdamas duomenų apie ieškovės priimtą palikimą. Atsakovas dėl tokio liudijimo išdavimo kreipėsi vykdydamas jam įstatymu numatytas funkcijas. Kreipimosi metu apie ieškovės priimtą palikimą atsakovas nežinojo, nes ieškovė palikimą priėmusi 2013 m. atsakovo apie tai neinformavo. Teismas laiko, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė apie priimtą palikimą atsakovo neinformavo, todėl teismas netaiko CPK 93 straipsnyje numatytos taisyklės ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovo nepaskirsto.

Teismas taip pat sprendžia nepaskirstyti ir patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, nes jas yra patyrusi valstybė, o jų priteisimas iš atsakovo, kuris yra valstybinė įmonė, atstovaujanti valstybe, nebūtų nei racionalus, nei efektyvus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), po savo motinos N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 8128, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atiteko Lietuvos Respublikai.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 7 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. TP1-505/429138, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei „Turto bankas“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Ernestas Šukys