Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1098-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2S-1098-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14717-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
A. T., B. T., J. T.
Ieškovas
D. J., M. K., J. K.
Trečiasis asmuo
M. K., I. J.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1098-798/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-14717-2012-1Procesinio sprendimo kategorija:35.6.1;116.5;116.5.3;121.14;122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. T., B. T., J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. J., M. K., J. K. ieškinį atsakovams A. T., B. T., J. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), tretieji asmenys M. K., I. J., M. K. įmonė ,,Optika ir rega“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Išnagrinėjęs bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. J., M. K., J. K. ieškiniu prašė atsakovų A. T., B. T., J. T. 2012-05-24 sudarytą 2,37 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. ½ dalies pirkimo-pardavimo sutartį numeris (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. T. šią sklypo dalį už 5 000 Lt pardavė, o B. T. ir J. T. nupirko, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal galiojantį sandorį; priteisti solidariai iš atsakovų A. T., B. T., J. T. ieškovams D. J., M. K., J. K. po 50 Lt žyminio mokesčio, 181,50 Lt už advokato teisinę pagalbą parengiant ieškinio projektą ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai tiesiogiai nukentėjo nuo atsakovo A. T. 2012-04-28, 18.05 val. sukelto eismo įvykio įvykusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu pažymėtu 49 numeriu. Dėl minėto eismo įvykio tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas numeris 10-1-00535-12, nes A. T. būdamas girtas pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis kurio metu nesunkiai ir nežymiai buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata ir nukentėjusiems asmenims padaryta didelė žala. A. T. savo kaltę pripažino, tik neigė, kad vairavo išgėręs. Atsakovai minėto autoįvykio metu nukentėjo. Po eismo įvykio A. T. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 dienų laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-20. Ieškovai būdami pripažinti nukentėjusiais baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su jo medžiaga ir sužinojo, kad A. T. buvo paleistas iš suėmimo ir jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė. Pakeitus kardomąją priemonę A. T. žinodamas, kad eismo įvykio metu padarė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos keliems asmenims, skubiai, praėjus keturioms dienoms po kardomosios priemonės pakeitimo – 2012-05-24 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį numeris AG-580 parduodamas vienintelį jo turimą nekilnojamąjį turtą -2,37 ha žemės sklypo (unikalus numeris 7967-0004-0112) esančio (duomenys neskelbtini) k.v. ½ dalį už 5 000 Lt savo tėvams: J. T. ir B. T.. Ieškovų teigimu atsakovas A. T. tokio sandorio sudaryti neprivalėjo, o sandorio tikslas buvo išvengti žalos atlyginimo dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims. Atsakovas A. T. po šio sandorio neturi jokio turto iš kurio būtų galima išieškoti ir atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims. Teigė, kad atsakovai J. T. ir B. T. sudarydami sandorį su savo sūnumi A. T. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sandoris pažeidžia nuo jų sūnaus veiksmų žalą patyrusių asmenų teises. Atsakovas A. T. iki ieškovų kreipimosi į teismą žalos atlyginęs nebuvo nė vienam iš ieškovų ar trečiųjų asmenų. Todėl siekė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 6.66 str., 6.67 str. 1 d).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-18 sprendimu už akių tenkino ieškovų D. J., M. K. ir J. K. ieškinį atsakovams A. T., B. T. ir J. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovai A. T., B. T. ir J. T. pareiškimu prašė peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė per teismo nustatytą terminą dėl pateisinančių priežasčių. Procesiniai dokumentai buvo įteikti A. T., kuris neturi teisinio išsilavinimo, o laiku perduoti procesinių dokumentų B. T. ir J. T. jis neturėjo galimybės, be to, keletas advokatų dėl didelio užimtumo atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Atsakovų nuomone, teismas priimdamas sprendimą už akių, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir neįrodė visų Actio Pauliana sąlygų egzistavimo, kadangi po sandorio sudarymo A. T. mokumas nesumažėjo, nebuvo įrodytas jo nesąžiningumas, o žemės sklypo dalis buvo parduota už didesnę nei rinkos kainą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai prašė panaikinti 2013-01-18 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą

Ieškovai D. J., M. K. ir J. K. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, nes jie buvo tinkamai informuoti apie iškeltą civilinę bylą, o jų nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Ieškovų teigimu, kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių daryti įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovų A. T., B. T. ir J. T. pareiškimas dėl 2013-01-18 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.

Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo siunčiami jų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žinomais darboviečių adresais, tačiau jų nepavyko įteikti. 2012-12-21 ieškinio kopijos bei pranešimai apie atsiliepimų pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti pasirašytinai atsakovui A. T. Be to, 2012-11-29 teismo nutartimi atsakovai buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 130 str. 2 d., pranešimas apie iškeltą civilinę bylą buvo paskelbtas specialiame interneto tinklapyje. Per nustatytą terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė, jokių kitų jų prašymų ar pranešimų nebuvo gauta.

Teismo vertinimu, procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, su atsakovais gyvenančiam asmeniui (CPK 123 str. 3 d.). Tai, kad procesinius dokumentus priėmęs A. T. neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato atsiliepimo į ieškinį pateikimo svarbos, o procesinių dokumentų laiku perduoti kitiems atsakovams B. T. ir J. T. neturėjo galimybės, nes jie šventiniu laikotarpiu buvo išvykę atostogauti, nebuvo pakankama priežastimi pripažinti, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai. Teismo vertinimu, atsakovas A. T. pilnametis ir apdairus asmuo, kuris privalėjo perskaityti teismo pranešimą, kuriame buvo aiškiai išaiškinta atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarka ir jo nepateikimo teisinės pasekmės, be to, atsakovas turėjo galimybę kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos. Atsakovų teiginys, jog B. T. ir J. T. procesiniai dokumentai buvo įteikti tik praėjus šventiniam laikotarpiui buvo atmesti kaip nepagrįsti, nes atostogos ar komandiruotė nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str.). Be to, teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovų kelionės į užsienį faktą, nors net įrodžius minėtą aplinkybę, ji nebūtų laikoma svarbia, nes iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2013-01-18) atsakovai dar turėjo pakankamai laiko pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovų argumentas, kad dėl didelio advokatų užimtumo jie negalėjo sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokatu ir tik 2013-01-18 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu R. M., todėl nebuvo galimybės pateikti atsiliepimo laiku, buvo pripažintas nepagrįstu. Teismo vertinimu, atsakovai teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai anksčiau būtų kreipęsi dėl teisinės pagalbos. Teismas pažymėjo, jog atsakovai turėjo galimybę pateikti teismui prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, tačiau teisme nebuvo gauta jokių atsakovų prašymų ar pranešimų. Taip pat buvo atmestas atsakovų teiginys, jog jie nebuvo informuoti apie bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovams buvo įteikti visi reikalingi procesiniai dokumentai, susiję su civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 142 str. 4 d., 285 – 288 str.). Teismas sprendė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė pareigą laikytis kooperacijos (bendradarbiavimo) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei pareigos domėtis teismo procesu (CPK 7 str., 8 str.). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta svarbių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių.

Vertindamas atsakovų argumentus dėl prašomo peržiūrėti teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovai laiku nepateikė atsikirtimų bei įrodymų, negali būti pagrindu spręsti, kad byla išnagrinėta neišsamiai. Teismo vertinimu, nebuvo galima sutikti su atsakovų argumentu, kad ieškovai neįrodė visų Actio Pauliana sąlygų egzistavimo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad A. T. dirba ir gauna realų darbo užmokestį, todėl aplinkybė, kad atsakovas neturi jokio kito turto, buvo pagrįstai pripažinta atsakovo mokumo sumažėjimu. Vertindami parduotos žemės sklypo dalies kainą atsakovai vadovavosi nekilnojamojo turto registre nurodyta masinio vertinimo metu nustatyta turto rinkos verte. Tačiau teismo vertinimu, šis šaltinis negalėjo būti pripažintas tikrosios turto vertės įrodymu, kadangi masinio vertinimo būdu nėra nustatoma reali konkretaus turto vertė. Aplinkybę, kad A. T. žemės sklypo dalį perleido savo tėvams, teismas laikė sandorį sudariusių šalių nesąžiningumu (CK 6.67 str. 1 d.). Teismas nesutiko su atsakovų teiginiu, jog už parduotą žemės sklypą gautos lėšos bus panaudotos ieškovų patirtai žalai atlyginti, nes byloje nebuvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Žalos neatlyginimą patvirtino ir ieškovų atsiliepime išdėstyti argumentai. Kiti atsakovo argumentai, teismo nuomone, nesudarė pagrindo manyti, kad jų turinys galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. T., B. T. ir J. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Nurodo, kad nors atsakovai ir nevykdė pareigos domėtis procesu ir rūpintis jo eiga, tačiau byloje nėra duomenų, kad jie buvo nesąžiningi ar piktybiškai vengė vykdyti savo pareigas ar piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Priešingai bylos duomenys tvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti prieš pat didžiąsias šventes – 2012-12-21. Minėtu laikotarpiu atsakovai J. T. ir B. T. buvo išvykę į užsienį, todėl atsakovas A. T. priėmęs procesinius dokumentus J. T. ir B. T. vardu, net neturėjo realios galimybės dokumentų perduoti tėvams. A. T. neturėdamas teisinio išsilavinimo nesugebėjo tinkamai įvertinti pareikšto ieškinio per teismo nustatytą terminą ir suprasti atsiliepimo nepateikimo teisinių pasekmių. Nepaisant to, atsakovai savo procesines pareigas ėmėsi įgyvendinti iš karto po švenčių. Kreipėsi į advokatus, tačiau keli advokatai dėl didelio užimtumo ir vykusių teismo posėdžių atsisakė suteikti atsakovams teisinę pagalbą. Atstovavimo sutartis su advokatu R. M. buvo pasirašyta tik 2013-01-18, t.y. sprendimo už akių priėmimo dieną. Atsižvelgiant į išdėstytą, mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių. Atsakovų teigimu, teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs atsakovams apie teismo posėdžio ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą, tuo pažeisdamas imperatyvias procesinio įstatymo normas, reglamentuojančias teismo pareigą pranešti bylos šalims apie posėdžio ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Tai, kad teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepaneigia teismo pareigos informuoti šalis apie jo laiką ir vietą. Todėl šis pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Teigia, kad priimdamas sprendimą už akių teismas taip pat pažeidė šalių teisę į teisingą ginčų sprendimą (CPK 6 str., 17 str., 42 str., 153 str.). Atsakovų teigimu, priėmus skundžiamą nutartį ir patenkinus ieškinį tik jame nurodytais argumentais, neišklausius šalių, buvo pažeistos CK 6.66 straipsnio nuostatos. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas ieškovai neįrodė visų Actio Pauliana sąlygų buvimo. Dėl šios priežasties sandorio nebuvo pagrindo pripažinti negaliojančiu. Pagal Actio Pauliana sąlygas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Ginčijamo sandorio sudarymas neturėjo realios įtakos A. T. mokumui, nes šiuo metu jis dirba ir gauna reguliarias pajamas, todėl jokios grėsmės, kad jis negalės atlyginti žalos ieškovams nėra. Iš atsakovo A. T. priteisus žalos atlyginimą, jis galėtų ją išmokėti dalimis iš gaunamo darbo užmokesčio. Mano, kad neturėdamas duomenų apie atsakovo A. T. mokumą, teismas turėjo teisę naudotis teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) ir galėjo reikiamus duomenis gauti iš Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybos. Tačiau šia galimybe nepasinaudojo ir nepagrįstai atmetė atsakovo A. T. argumentus patvirtinančius jo mokumą formaliais pagrindais. Atsakovai mano, kad žemės sklypo dalis (1/2) buvo parduota už didesnę nei rinkos vertę, nes pagal nekilnojamojo kadastro duomenų išrašą viso žemės sklypo vertė yra 6 911 Lt, o ½ dalies 3455,50 Lt. Minėtas žemės sklypas buvo parduotas už 5 000 Lt sumą t.y. 1,5 karto didesnę sumą nei nurodoma nekilnojamojo turto registro išraše. Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktu oficialiu dokumentu. Dėl šios priežasties atsakovams neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad ,,turtas perleistas už gerokai mažesnę nei rinkos kaina“ ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Teigia, kad žemės sklypo sutarties nuginčijimas bei nuosavybės teisių apribojimas neužtikrintų žalos atlyginimo nukentėjusiems ateityje, priešingai žalos atlyginimo galimybės sumažėtų, nes apribojus disponavimo žemės sklypu galimybes ir jį pardavus iš varžytinių jo vertė sumažėtų.

Atsiliepimas

Ieškovai D. J., M. K., J. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą. Tinkamai ir pagrįstai nustatė Actio Pauliana sąlygų buvimą ir ieškinį patenkino pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias Actio Pauliana instituto (CK 6.66 str.) taikymą bei procesinės teisės normas dėl teismo sprendimo už akių priėmimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 str. 287 str.). Todėl skundžiama teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str.). Jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, numatančiame, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei žinomais jų darboviečių adresais (b.l. 48-61), bet grįžo neįteikti (b.l. 65-67). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nutartimi apie pradėtą procesą buvo paskelbta viešai - specialiame teismo tinklalapyje (CPK 130 str. 2 d.). Pranešime nurodyta, kad atsakovams per dvidešimt dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos nepateikus atsiliepimo į ieškinį, bus priimtas sprendimas už akių (b.l. 67-68). Per nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovai pateikė pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 97-100). Tačiau apylinkės teismas, įvertinęs jo argumentus bei ištyręs bylos medžiagą, jo netenkino.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atliko visus civilinio proceso įstatymo nustatytus veiksmus siekiant tinkamai informuoti pasyviąją bylos šalį apie jai pareikštą ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, dėl procesinių dokumentų atsakovams įteikimo 2012-12-21 tinkamumo, jų sūnaus A. T. nesupratimo dėl atsiliepimo nepateikimo pasekmių bei apie pradėtą teismo procesą negalėjimo pranešti tėvams – atsakovam B. ir J. T. tuo metu poilsiavusiems užsienyje ir sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, dėl ko esant kitoms CPK 285 str. numatytoms sąlygoms, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs atsakovams apie teismo posėdžio ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą, tuo pažeisdamas imperatyvias procesinio įstatymo normas, reglamentuojančias teismo pareigą pranešti bylos šalims apie posėdžio ir atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Todėl šis pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantų argumentu neturi pagrindo sutikti. Pagal CPK 285 str. 6 d. sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.

Taigi, priimant sprendimą už akių suformuota bendrosios taisyklės dėl privalomo pranešimo šalims apie teismo posėdžius ir atskirai atliekamus procesinius veiksmus išimtis – priimant sprendimą už akių šalims pranešti apie atliekamą procesinį veiksmą (sprendimo už akių priėmimą) nereikia. Todėl apeliantų argumentas dėl absoliutaus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Įstatymas, be jau minėtų sprendimo už akių priėmimo procedūrinių sąlygų (CPK 285 str. 1 d.), numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų byloje turimų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Pažymėtina, kad prieš priimdamas sprendimą už akių, teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, net tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio procesinio sprendimo nepriimti.

Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujiną bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šie bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o CPK 288 str. 4 d. 1 p. nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 str. 1 d. 4 p.).

Pabrėžtina, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, ir kt.).

Apeliantai teigia, jog atsakovas A. T. yra mokus ir po sandorio sudarymo jo mokumas nesumažėjo. Priešingai, jis dirba, gauna pajamas ir gali atlyginti žalą atsakovams.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką dėl CK 6.66 str. nuostatų taikymo yra laikomasi pozicijos, kad pakanka įrodyti, kad asmens siekiančio nesąžiningai išvengti kreditorinių reikalavimų patenkinimo, mokumas gali sumažėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-535/2007; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-485/2010).

Pagrįsdami savo argumentus pateikė rašytinį įrodymą - Valstybinio socialinio fondo valdybos, Vilniaus skyriaus 2013-03-15 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr.4-8-3450 iš kurios matyti, kad atsakovas A. T. dirba ir gauna pajamas – 850,00 Lt per mėnesį (b.l. 159) (CPK 178 str., 314 str.). Minėta pažyma nebuvo pateikta apylinkės teismui, nors su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šalis nesutinkanti su teismo sprendimu už akių turi pateikti visus leistinus įrodymus patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, o teismas turi pareigą juos įvertinti ir spręsti dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 183 str., 185 str.). Tačiau šia procesine galimybe ieškovų atstovas nepasinaudojo ir minėtą įrodymą pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Pateiktas rašytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas siekiant visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtas rašytinis įrodymas ir pagrindžia, kad atsakovas A. T. dirba ir gauna minimalias pajamas, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia to, kad jis perleisdamas savo tėvams jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (b.l. 17-20;78-82) sumažino savo mokumą, tokiu būdu jei neišvengdamas, tai apsunkindamas žalos atlyginimą ieškovams. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis matyti, kad A. T. baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-851/2013 kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir jam baudžiamojoje byloje 25000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį pareiškė D. J., 30000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį pareiškė M. K., 15000,00 Lt dydžio civilinį ieškinį pareiškė J. K., 4242,02 Lt dydžio civilinį ieškinį pareiškė Vilniaus apskrities VPK. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į teisinę situaciją buvusią byloje pareiškimo dėl sprendimo už akių padavimo ir jo nagrinėjimo metu, apeliacinės instancijos teismas sutinka apylinkės teismo išvada, kad atsakovams nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas A. T. gauna dar ir kitas pajamas, jo mokumas sumažėjo.

Atsakovai nesutinka su apylinkės teismo išvada jog žemės sklypas buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kaina ir teigia, kad pagal oficialų įvertinimą žemės sklypo dalis (1/2) priklausiusi atsakovui buvo parduota 1,5 karto brangiau nei nurodyta nekilnojamojo turto registro pažymoje – 5 000,00 Lt.

Iš tikrųjų byloje esantis 2012-06-06 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas tvirtina, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 6911,00 Lt (b.l. 110-112). Tačiau nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma nekilnojamojo turto žemės sklypo vertė yra tik vienas iš žemės sklypo vertės nustatymo būdų. Jame nurodyta nekilnojamojo turto vertė nebūtinai atitinka tikrąją nekilnojamojo turto, šiuo atveju žemės sklypo ir/ar jos dalies kainą. Byloje nepateikti jokie įrodymai kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta tokia žemės sklypo vertė (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nekilnojamojo turto vertė nustatyta pagal masinio vertinimo kriterijus ir sprendžia, kad reali žemės sklypo ir atitinkami jo dalies rinkos kaina gali būti kitokia. Atsakovams siekiant paneigti minėtą teismo išvadą tenka pareiga įrodyti, kad žemės sklypo vertė yra tokia, kokia nurodoma nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išraše (CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovai neįrodė šios aplinkybės, nes nepateikė individualaus žemės sklypo ir ar jo dalies įvertinimo, atitinkančio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas sąlygas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovas A. T. pakeitus jam kardomąją priemonę, sudarydamas sandorį su savo tėvais ir parduodamas jiems žemės sklypą mažesne nei rinkos kaina buvo nesąžiningas.

Atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad, panaikinus teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, tarp šalių kilęs ginčas turėtų būti išspręstas kitaip, nei tai buvo padaryta ginčijamu sprendimu už akių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas