- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- 1A-421-648-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Audronė Kartanienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- S. I., S.
- Advokatai
- Kazimira Kanišauskienė
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-648/2011
1.1.8.1.1., 1.1.8.8.
2011 m. balandžio 01 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-01-15, apie 11.15 val., atvyko į prekybos centrą „Ermitažas“, Ozo g. 25, Vilniuje, kur iš prekybos salės nuo lentynos paėmė du kibirus su druska, kuriuose paslėpė UAB „Ermitažas“ priklausantį suktuvą „Bosh“, 239 Lt vertės, ir šlifuoklį „Hitachi“, 338,99 Lt vertės, po ko kibirus, kuriuose buvo paslėpti minėti įrankiai, tuo metu prekybos centre buvusiam jo pažįstamam A. V. (A. V.) nematant ir nežinant, sukeitė su kibirais buvusiais A. V. vežimėlyje, kuris praėjo pro kasą už įrankius nesumokėjęs, tačiau už kasos buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Ermitažas“ priklausantį 577,99 Lt vertės turtą, tačiau veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į jo buvusius teistumus. Nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
Teismo posėdyje nuteistojo S. I. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. I. apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
S. I. padarė nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas net 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei (b.l. 48-50), jis vėl nusikalto jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą, praėjus tik 5 mėnesiams nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas nuolat nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, polinkį nusikalsti bei pažeisti įstatymus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y., būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai S. I. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Baudžiamosios bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog S. I. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau jis praeityje jau teistas už analogiškus nusikaltimus, taip pat baustas administracine tvarka už smulkujį svetimo turto pagrobimą (b.l. 46). Nuteistasis niekur nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant šių aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog S. I. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta, o paskyrus jam švelnesnę bausmę, negalės būti pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nuosprendį dėl nuteistojo S. I. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo S. I. (S. I.) apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkas Artūras Pažarskis Teisėjai Audronė Kartanienė Pavelas Frolovas