Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, administracine tvarka baustas, teistas: 2014-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. pažeidė viešąją tvarką ir sugadino svetimą turtą, o būtent jis:

2013 m. rugsėjo 28 d., apie 17 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kieme, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, užsidėjęs ant veido kaukę, vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia metaliniu laužtuvu sudaužė automobilio ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. Ž. (J. Ž.), galinį stiklą 115,85 eur (400 Lt) vertės bei tris šoninius stiklus, kurių vieno vertė 52,13 eur (180 Lt), bendrai 156,39 eur (540 Lt) vertės, tuo padarė nukentėjusiajam J. Ž. 272,24 Eur (940 Lt) turtinę žalą ir sutrikdė viešąją tvarką,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

J. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną - 2013 rugsėjo 28 d. važiavo namo, važiuodamas automobiliu ,,Audi A8“, lenkė automobilį, nes girti asmenys stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje Vilniaus r., Kenos k. Jis su vienu iš tų asmenų susipyko. To asmens tarp nukentėjusiųjų nėra. Pasakė, kad taip ir partrenkti galima, ir nuvažiavo namo. Važiavo vienas, automobiliu ,,Audi 8“. Buvo apsirengęs mėlyną paltą, marškinėlius ir džinsus. Jokių kaukių neturėjo ir nebuvo užsidėjęs. Automobilyje laužtuvo ar strypo neturi ir nesivežioja. Niekieno turto negadino ir metaliniu strypu jokių automobilių nedaužė. Net nesupranta, kodėl tai turėtų daryti. Tuo metu užsiėmė automobilių prekyba. Automobilio (duomenys neskelbtini) numeriai likę. Baltarusiai atvažiuodavo pas jį, ir jis padėdavo jiems nusipirkti automobilius. Kai jį pristatė į policiją, jo rankos buvo suskeldėjusios nuo darbo, o ne nuo sužalojimų. Civilinių ieškinių nepripažįsta (2 t., b.l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį (ar jo turto gadinimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, yra gadinamas jam priklausantis turtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. J. 2013 m. rugsėjo 28 d., Vilniaus r., Kalvelių sen., Kenos k., važiavo automobiliu ,,Audi A8“. Jis vairavo automobilį ir dėl to, kad kelyje buvo žmonės: P. T. ir F. T., kurie galimai jam trukdė pravažiuoti, įvyko konfliktas. Šį faktą patvirtino ir pats kaltinamasis J. J.. Prie konfliktuojančių asmenų priėjo ir nukentėjusysis J. Ž., kuris apramino besibarančius ir neleido įvykti muštinėms. J. J. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Po 30-40 minučių, grįždami iš tėvo namų nukentėjusieji J. Ž., A. K. bei kartu vykęs liudytojas A. Ž., jų automobiliui sustojus sankryžoje, pamatė kaip kaukėtas vyras su metaliniu strypu daužo J. Ž. automobilio ,,VW Passat“, valstybis Nr. T08161, langus. Tai patvirtino ir liudytojas P. T., kuris teisme nurodė, kad, išėjęs į namo kiemą, matė, kaip du kaukėti vyrai daužo automobilio stiklus, tik neatsimena, kuris iš jų laikė pagalį. Nukentėjusieji J. Ž., A. K., liudytojas A. Ž., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vienareikšmiškai patvirtino, kad asmenyje, kuris daužė automobilį ,,VW Passat“, valstybis Nr. T08161, atpažino kaltinamąjį J. J.. Jie jį atpažino pagal kūno sudėjimą ir vilkimą sportinį kostiumą, tamsios spalvos su juostelėmis, firmos ,,Adidas“. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad J. J. vilkėta kaukė buvo su didelėmis iškirptomis skylėmis, per kurias jiems buvo matyti ją vilkinčio asmens veido bruožai ir jie atpažino J. J.. Ir nukentėjusieji, ir liudytojai A. Ž. bei P. T. automobilio ,,VW Passat“, valstybis Nr. T08161, sudaužymo aplinkybes nurodė vienodai: visi patvirtino, kad atvažiavo automobilis ,,Audi A6“, juodos spalvos, iš jo buvo išlipę du kaukėti vyrai, vienas iš jų daužė automobilio langus, trys vyrai sėdėjo automobilyje. Nukentėjusiųjų A. K. ir J. Ž. bei liudytojų A. Ž., P. T. parodymus teismas pripažįsta nuosekliais, objektyviais ir patikimais, nes jie sutampa tarpusavyje, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nekelia abejonių ir jų nurodomas įvykio aplinkybes patvirtina kiti liudytojai. Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai M. J. ir D. R. nurodė, kad gavę pranešimą dėl Vilniaus r., Kenos kaime daužomo automobilio, nuvažiavę į įvykio vietą, susitiko su nukentėjusiaisiais, vienas iš jų nurodė, kad žino, kur gyvena vienas iš užpuolėjų. Nukentėjusieji jiems papasakojo, kad atvažiavę ,,Audi“ markės juodu automobiliu kaukėti vyrai su lazdomis išdaužė automobilių: ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žibintus ir ,,VW Passat“, valstybinis Nr. T08161 langus. Nuvykę prie nukentėjusiųjų nurodyto namo nieko nerado, tačiau važiuodami atgal aptiko automobilį ,,Audi A6“, kuriame vieną iš sėdėjusių asmenų nukentėjusysis atpažino kaip asmenį, daužiusį automobilio stiklus. Liudytojas M. J. patvirtino, kad matė, jog J. J. dešinės rankos mažasis pirštas buvo sužalotas ir žaizda buvo šviežia. Liudytojas O. R. teisme paaiškino, kad automobilį ,,Audi A6“, juodos spalvos jis pardavė J. J. ir tai patvirtina jo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1 b. l. 62). Nors liudytojas F. T. teigė, kad J. J. vilkėjo šviesiais drabužiais, kas nesutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojo A. Ž. nurodomomis aplinkybėmis, jog J. J. konflikto metu vilkėjo tais pačiais rūbais, t. y. tamsiu sportiniu kostiumu, tačiau tai nesutampa ir su paties kaltinamojo paaiškinimu, kad jis vilkėjo mėlyną paltą, džinsus ir marškinėlius. Be to, pats liudytojas F. T. teisme paaiškino, kad praėjus daug laiko gali neprisiminti kaltinamojo aprangos, todėl šis nesutapimas tarp liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nelaikytinas esminiu ir nepaneigia nusikaltimo fakto.

Įvertinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. J. viešąją tvarką pažeidė per poveikį papildomam objektui, t. y. turtui bei demonstruodamas įžūlų elgesį. J. J. suprato, kad viešoje vietoje daužydamas svetimą turtą dėl mažareikšmės priežasties, t. y. dėl konflikto kelyje ir trukdymo jam pravažiuoti, demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiam, kurio turtą gadina, bet ir aplinkiniams asmenims, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, iš šių padarinių norėjo. Todėl pripažintina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo neginčytinai išvadai, kad kaltinamasis J. J. sudaužė ir A. O. sklype stovėjusio nukentėjusiojo A. K. automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), du priekinius žibintus, kurių vertė 95,57 Eur (330 Lt). Nei vienas iš teisme apklaustų nukentėjusiųjų ar liudytojų nenurodė, kad jie matė, kaip kaltimasis J. J. daužė A. K. automobilį. Priešingai, teisme nukentėjusieji ir liudytojai A. Ž. bei P. T. tik patvirtino, kad jie visi matė, kaip buvo daužomas J. Ž. automobilis. A. K. pats nurodė, kad jiems atvažiavus, jo automobilis buvo jau sudaužytas, vadinasi kas tai padarė, nė vienas iš jų nematė. Todėl, teismo nuomone, iš bylos faktinių aplinkybių galima daryti tik prielaidą, kad ir kitą automobilį galėjo sugadinti J. J..

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Nepasitvirtinus teisme, kad nukentėjusiojo A. K. automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino būtent kaltinamasis J. J., ši aplinkybė kaip neįrodyta iš kaltinimo pašalintina.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis J. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į mažareikšmį nusikaltimo motyvą (norą išsiaiškinti prieš tai buvusį konfliktą, kuriame dalyvavo pats kaltinamasis), į kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam J. Ž. padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1 b. 2 b. l. 13), administracine tvarka baustas (t. 2 b. l. 15-24), teistas vieną kartą taip pat pagal BK 284 str. 1 d., tačiau nusikaltimus, už kuriuos yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje, padarė prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2014-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, todėl laikytina, kad nusikalto būdamas neteistu. Todėl nesant jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios, esant idealiai veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu, o po to - iš dalies sudedant dar ir su pirmesniu 2014-10-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Nukentėjusiojo J. Ž. 272,24 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

A. K. 95,57 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas, nes neįrodyta, kad pastarojo automobilį sugadino būtent kaltinamasis (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktiniai įrodymai: stiklo šukės (t. 1, b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)., o du valstybinio numerio ženklai ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini kaltinamajam J. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;

-pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam J. Ž..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam J. Ž..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 , 9 d. šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę skirti - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam J. Ž..

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013-09-28 iki 2013-09-30.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo J. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. J. 272,24 (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 24 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

A. K. 95,57 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis J. J. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t.y. sugadino A. K. automobilį (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktinius įrodymus: stiklo šukes (t. 1, b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)., o du valstybinio numerio ženklus ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 127), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam J. J. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.