Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su J. J. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas persiuntė 2015-10-08 gautą pareiškėjo J. J. skundą, kuriame jis prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. 1995-11-20 Nr.1-2144 projekto ,,Dė1 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 1.5. dalies tą dalį, kad ,,Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas“ ir įpareigoti ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, nes ruošiant jį buvo pažeista pagrindinė procedūra LR Teisėkūros įstatymo Nr. XI-2220 14 str. 6 dalies nuostata, nes rengiant teisės akto projektą ,,Teisės aktuose pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus, išskyrus įstatymus, nurodomi teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) pavadinimas (pavadinimai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas“. Ministerija nurodė, kad tai darė vadovaudamasi Pensijų įstatymo pakeitimais, bet nenurodė, koks Pensijų įstatymo punktas buvo pakeistas, kad Pensijų nuostatų 32 dalyje būtų galima įteisinti nuostatą, kad ,,Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos“ į draudžiamąsias pajamas. Pensijų įstatymo 55 str. l dalies 1 puntas ir 56 str. 3 dalis nebuvo pakeista, todėl toks Pensijų nuostatų pakeitimas neteisėtas. To pasėkoje jam ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu, draudžiamosios pajamos, paskaičiuojant senatvės pensijas yra mažinamas ne vadovaujantis Pensijų įstatymo 55 str. l dalies 1. punktu ir 56 str. 3 dalimi, o Pensijų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės nutarimo 1156 pakeitimo nutarimais Nr. 1526, Nr. 487 ir Nr. 754, pažeidžiant LR Konstitucijos 52 straipsnį ir LR Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 dienos nutarime išaiškinimą, kad ,,Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Šia konstitucine norma užtikrinamas piliečių socialinio aprūpinimo įstatyminis reguliavimas. Todė1 poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties“. Ministerija tokio pakeitimo negali įrodyti sovietiniu norminiu aktu, kuriuo vadovautis yra įpareigota Pensijų įstatymo 53 (dabartinio 55) str. l d. 1 punktu ir 56 str. 3 dalimi;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo 2005-06-16 Nr. (10.1-22)-SD-8113 projekto ,,Dėl Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 5-to priedo 22 dalies tą dalį, kad ,,Apmokėjimas už darbą, užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS ištaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu yra asmens pajamos nuo kurių iki LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir įpareigoti ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą. Pensijų įstatymo 55 str. l dalies 1 punktas ir 56 str. 3 dalis nebuvo keičiamos. 1974 m. Taisyklių 42 dalis nurodo, kad nuo darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156 (Žin.,1994-11-25,Nr.91-1781), 32 dalis ta dalimi, kad ,,Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas“ ir šių nuostatų 5-to priedo 22 dalis ta dalimi, kad ,,Apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu yra asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti priskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ neprieštarauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.1-549 (Žin.,1994,Nr.59-1153) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį ,,Į draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 dienos įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai“ ir šio įstatymo 56 straipsnio 3 daliai, pagal kurią ,,Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki l994 m. sausio 1 d. ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5“;

4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją nauju pagrindu į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą anglų svarais sterlingais, nurodytais pažymoje Nr. 24B-197-3. Toks jo prašymas nebuvo nagrinėtas sprendimu 2013-02-21 Nr.(10.1)S-16002, kuriame nurodyta, kad ,,Apie valstybinės socialinės draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką Jus informavome 2005-08-29 raštu Nr.(13.36)-10.V.S-4789, 2007-12-21 raštu Nr. (13.95)10.V.S-14851“.Tada šiais raštais buvo atsisakyta į draudžiamąsias pajamas įtraukti viename invaliutinius rublius, kurie yra užsienio valiutos ekvivalentas nuo kurių nebuvo priskaičiuojamos draudžiamosios įmokos, kitame vidutinį uždarbį, gautą prieš paskiriant į tarnybinę komandiruotę. Nuo darbo užmokesčio užsienyje, gauto užsienio valiuta, vadovaujantis 1974 m. Taisyklių 42 dalimi, buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pareiškėjas pirmuoju ir antruoju reikalavimu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. 1995-11-20 Nr. 1-2144 projekto ,,Dė1 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudi­mo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 1.5. dalies dalį, kad ,,Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas“ ir įpareigoti ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo 2005-06-16 Nr. (10.1-22)-SD-8113 projekto ,,Dėl Lietuvos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo“ 5-to priedo 22 dalies dalį, kad ,,Apmokėjimas už darbą, užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS ištaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu yra asmens pajamos nuo kurių iki LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ ir įpareigoti ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, o 5 str. 1 d. sakoma, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. ir 22 str. 1 d., administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teisės aktas – valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Taip pat pažymėta, kad konstatavus, jog skundžiamas aktas (raštas) negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje, byla nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. (2011-11-18 nutartis adm. b. Nr. A756-2852/2011, 2011-11-17 nutartis adm. b. Nr. A63 – 3045/2011, 2011-03-17 nutartis adm. b. Nr. A442–1238/2011, 2011-06-13 nutartis adm. b. Nr. A575–860/2011 ir kt.).

Taigi, teisme nagrinėtini reikalavimai panaikinti tokius viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, kuriuose aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Iš skundo turinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas minėtais reikalavimais ginčija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus būsimų norminių teisės aktų projektus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Norminio teisės aktų projekto teikimas yra viena iš teisės akto rengimo procedūrų, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nėra nustatyta. Patenkinus pareiškėjo reikalavimą, nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, minėtų pareikštų reikalavimų tenkinimas nesukeltų jam kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijami aktai nenagrinėtini dėl savo pobūdžio, kaip nesukeliantys pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. 1995-11-20 Nr. 1-2144 projekto dalį ir panaikinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo 2005-06-16 Nr. (10.1-22)-SD-8113 projekto dalį atsisakytini priimti. Kadangi reikalavimai įpareigoti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus yra išvestinis reikalavimas, jį taip pat atsisakytina priimti.

Pareiškėjas ketvirtuoju reikalavimu prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, įtraukiant į draudžiamas pajamas atlyginimą, gautą užsienio valiuta.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją skyrė ir mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Būtent minėto skyriaus veiksmai sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, o tokiu atveju turi būti nurodytas tinkamas atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 35 straipsnį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus buveinė yra Kaune, taigi patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją. Todėl pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Išaiškintina, kad pareiškėjas su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 32 d. konstitucingumo. Kadangi teismas atsisakė priimti reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, kurį sprendžiant būtų taikomas Vyriausybės nutarimas, teismas neturi pagrindo priimti reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto norminio teisės akto teisėtumo tyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105–106 straipsniais,

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. J. skundą.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.