Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei D. V. J., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. ieškinį atsakovei D. V. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio būstas“, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto ir prievolių padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo byloje neteikė. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Gautas prašymas bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, dėl pareikšto ieškinio jokių pretenzijų, prieštaravimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalys nuo 2002 m. bendro ūkio neveda ir faktiškai gyvena atskirai.

2017 m. spalio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 8865 pagrindu, šalims jau faktiškai gyvenant skyrium, ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas viešajame registre registruotas abiejų sutuoktinių vardu. Valstybinės įmonės Registrų centro duomenimis buto vertė 3850 Eur. Transporto priemonių ar kitokio dalintino turto šalys neturi.

Ieškovas, po santuokos nutraukimo, išlaikymo iš sutuoktinės nereikalauja ir prašo palikti santuokines pavardes.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei 15 metų. Sutuoktiniai tarpusavyje nebendrauja, santuoka yra nutrūkusi, taikytis nenori. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės gyventi kartu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta.

Atsakovė gyvena ir dirba kitoje valstybėje, su sutuoktiniu nepalaiko jokių ryšių. Atsakovė jokių prieštaravimų neteikė, ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir faktų dėl kaltės neneigė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti savo sutuoktinį, būti lojalia, remti jį moraliai ir materialiai, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Minėtas atsakovės elgesys (nesirūpinimas šeima, santuokinių pareigų pažeidimas) niekaip nėra suderinamas su jos kaip sutuoktinės pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jai iš esmės pažeidus sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovė nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto, prievolių padalijimo ir kitų klausimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Ieškovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, (duomenys neskelbtini), kuris registruotas abiejų sutuoktinių vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pažymėtina, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, CK 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Iš ieškovo paaiškinimų, pateiktos buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sudarant nekilnojamojo turto pirkimo sandorį dalyvavo tik ieškovas. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, kad šis turtas buvo įgytas jo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus paveldėtą motinos turtą. Atsakovė jokių pretenzijų dėl šio turto nereiškė. Konstatuotina, kad ginčo dėl šio turto padalinimo byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, kompensacija atsakovei nepriteistina (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kito dalintino turto nėra (CK 3.59 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bylos duomenimis ieškovas turi kreditorius UAB „Panevėžio būstas“ ir AB „Panevėžio energija“. Ieškovas prašo prievoles šiems kreditoriams pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Ginčo dėl šių prievolių pobūdžio nėra. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad skolos šiems kreditoriams susidarė sutuoktiniams faktiškai gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio, ieškovui nemokant mokesčių už jam teikiamas komunalines paslaugas, šilumos energiją. Esant nustatytoms aplinkybės prievolės pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis (CK 3.109 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Ieškovas neprašo jam priteisti išlaikymą iš atsakovės, todėl šalių tarpusavio išlaikymo klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė „J.“, o atsakovei paliekama pavardė „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui byloje buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba.

Ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės pajamas –75 Eur žyminis mokestis, 20,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 291,20 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 80, 85, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 1987 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 718, tarp ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1956 m. liepos 18 d., ir atsakovės D. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1955 m. kovo 1 d., nutraukti dėl atsakovės D. V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. J. palikti pavardę „J.“, D. V. J. – „J.“.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ? butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 3850 Eur vertės.

Pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Panevėžio būstas“, juridinio asmens kodas 147146333, AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, asmeninėmis ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti iš atsakovės D. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 20,07 Eur (dvidešimt eurų 07 ct) pašto išlaidų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės D. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 291,20 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 20 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.