- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e2-55-1120/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- M. C.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mink Corporation“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus K. B., ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB), atstovaujama nemokumo administratoriaus K. B., (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 258 195,90 Eur skolos išieškojimo iš M. C. (toliau – atsakovas).
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 1 d. pasirašė taikos sutartį, kurią Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė. Pagal taikos sutarties 4 punktą, atsakovas pirmąją 21 516,33 Eur įmoką turėjo sumokėti iki 2020 m. spalio 20 d. Atsakovas iki nurodyto termino pirmosios įmokos ieškovei nesumokėjo, nevykdo sudarytos taikos sutarties. Taikos sutarties 7 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei atsakovas nesumoka bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė turi teisę išieškoti visą taikos sutarties 1 ir 4 punktuose nurodytą skolą iš karto. Ieškovė prašė išduoti taikos sutarties pagrindu vykdomąjį raštą dėl visos 258 195,90 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo.
3. Iš atsakovo atstovo gautas raštas, kuriame atsakovas pripažino, kad nesumokėjo įmokos, klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą rašymą tenkino – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 258 195,90 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti dieną išieškojimo iš atsakovo.
3. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-458-440/2020 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos. Pasirašius taikos sutartį atsakovas pripažino ieškovės reikalavimus dėl 258 195,90 Eur skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas įsipareigojo taikos sutarties 1 punkte nurodytą nesumokėtą sumą sumokėti ieškovei į ieškovės sąskaitą banke 21 516,33 Eur dydžio įmokomis, pradedant skolos grąžinimo įmokas mokėti nuo 2020 m. spalio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šalys susitarė, kad už taikos sutarties 4 punkte nurodytų įmokų nustatyta tvarka nesumokėjimą atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas nesumoka bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė turi teise išieškoti visą taikos sutarties 1 ir 4 punktuose nurodytą skolą iš karto. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2020 m. liepos 1 d.
6. Atsakovas neneigė, kad sutarties nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pakeitusios taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminus. Nesant kitų susitarimų, atsakovas privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasis joje nurodytų sąlygų.
7. Kadangi atsakovas pagal taikos sutarties 4 punktą iki 2020 m. spalio 20 d. nesumokėjo sutartimi susitartos sumokėti sumos – 21 516,33 Eur, bei nepateikė prašymų, bei duomenų, kad minėtą sumą sumokėjo, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, susitarimą skolą mokėti nustatytais terminais. Kadangi taikos sutartyje nustatytais terminais atsakovas savo prievolės neįvykdė, išduotas vykdomasis raštas visai likusiai nesumokėtai skolos daliai, t. y. 258 195,90 Eur sumai (taikos sutarties 4, 7 punktai) ir 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną (taikos sutarties 6 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovas M. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto visai skolos sumai išdavimo. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad negalėjo sumokėti pirmosios įmokos pagal taikos sutartį dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl koronaviruso audinių kailių pardavimai ženkliai sumažėjo, todėl atsakovui nepavyko parduoti auginamų audinių kailių ir tokiu būdu iki nustatyto termino surinkti visos pagal taikos sutartį mokėtinos sumos. Taikos sutartis atitinka atsakovo valią ir jis yra pasiruošęs ateityje ją vykdyti ir įvykdyti, tačiau nustatytu terminu nepavyko sumokėti nustatytos įmokos dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių. Jeigu teismas būtų įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių nebuvo įmanoma įvykdyti taikos sutarties, tai būtų atmetęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
10.2. Atsakovas pavėlavo sumokėti vieną 21 516,33 Eur dydžio įmoką, todėl vykdomojo rašto išdavimas visai 258 195,90 Eur skolos sumai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, kadangi teismas gali išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Skundžiamos nutarties priėmimo dienai buvo suėjęs tik vienos įmokos (21 516,33 Eur) mokėjimo terminas, visos skolos sumos mokėjimo terminas šiai dienai dar nėra suėjęs. Teismo sprendimas išduoti vykdomąjį raštą visai skolos sumai prieštarauja įstatyminiam reglamentavimui, sąžiningumo ir teisingumo principams.
10.3. Teismas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalėjo sumokėti pirmosios taikos sutartyje nurodytos įmokos, privalėjo savo iniciatyva pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas nevertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo sumokėti pirmosios įmokos pagal taikos sutartį, bei visiškai nesprendė klausimo dėl nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, vykdymo tvarkos pakeitimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės ir išsakytas noras toliau vykdyti taikos sutartį ir ją įvykdyti, sudarė pagrindą teismui spręsti klausimą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pakeitimo ir atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl šalių patvirtintos taikos sutarties vykdymo.
10.4. Teismas privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal patvirtintą taikos sutartį. Teismas užkirto atsakovui galimybę ateityje įvykdyti taikos sutartį.
Atsiliepimas
1. Ieškovės BUAB „Baltic Mink Corporation“ nemokumo administratorius atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad taikos sutarties 4 punkte buvo numatytas skolos grąžinimo grafikas, kurį pasiūlė pats atsakovas. Taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad jeigu atsakovas nesumokės bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė galės iškart išieškoti visą 258 195,90 Eur skolą iš atsakovo pagal taikos sutartį. Taikos sutarties 12 punkte buvo šalių patvirtinta, kad šalys taikos sutartį perskaitė, suprato jos prasmę ir pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį šalių valią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovei išduoti vykdomąjį raštą atsakovo atžvilgiu, šiam nevykdant taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
4. Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-458-440/2020 patvirtinta šalių sudaryta taikos. Pasirašius taikos sutartį atsakovas pripažino ieškovės reikalavimus dėl 258 195,90 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų. Atsakovas įsipareigojo taikos sutarties 1 punkte nurodytą nesumokėtą sumą sumokėti ieškovei į ieškovės sąskaitą banke 21 516,33 Eur dydžio įmokomis, pradedant skolos grąžinimo įmokas mokėti nuo 2020 m. spalio 20 d.
5. Ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, kadangi atsakovas nesumokėjo nė vienos įmokos pagal taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad taikos sutarties atsakovas nevykdo, nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą.
6. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad jeigu teismas būtų įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių nebuvo įmanoma įvykdyti taikos sutarties, tai būtų atmetęs ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
7. Prieš sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ieškovei, atsakovas buvo informuotas apie šį ieškovės prašymą ir pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsakovas nurodė, kad negalėjo sumokėti pirmosios įmokos pagal taikos sutartį, nes dėl koronaviruso audinių kailių pardavimai ženkliai sumažėjo, todėl atsakovui nepavyko parduoti auginamų audinių kailių ir tokiu būdu iki nustatyto termino surinkti visos pagal taikos sutartį mokėtinos sumos. Nurodė, kad yra pasiruošęs ateityje vykdyti taikos sutartį, tačiau nustatytu terminu nepavyko sumokėti nustatytos įmokos dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudarė pirmosios instancijos teismui pagrindo atmesti ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
9. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
11. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovas negalėjo sumokėti pirmosios įmokos pagal taikos sutartį dėl to, kad dėl koronaviruso atsakovui nepavyko parduoti auginamų audinių kailių ir tokiu būdu iki nustatyto termino surinkti visos pagal taikos sutartį mokėtinos sumos.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, teigdamas, jog taikos sutarties sąlygų negalėjo įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – sumažėjusių audinių kailių pardavimų – nepateikė tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, o konkrečiai, kad atsakovas pagal ankstesnes iš audinių kailių pardavimų generuojamas pajamas galėjo vykdyti taikos sutarties sąlygas, tačiau tik dėl koronaviruso atsakovo pajamoms sumažėjo tiek, kad atsakovas nebegali vykdyti taikos sutarties sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad šalys taikos sutartį sudarė 2020 m. birželio 1 d., kuomet atsakovui jau tikrai turėjo būti žinoma apie koronavirusą, todėl manytina, kad atsakovas koronaviruso keliamą riziką jo galimybėms atsiskaityti pagal taikos sutartį galėjo įvertinti prieš pasirašydamas šią sutartį, todėl negali remtis šia aplinkybe kaip nuo jo nepriklausančia naujai paaiškėjusia aplinkybe.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl visos skolos sumos, tačiau atsakovas pavėlavo sumokėti tik vieną 21 516,33 Eur dydžio įmoką, todėl vykdomojo rašto išdavimas visai 258 195,90 Eur skolos sumai prieštarauja CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, kadangi teismas gali išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, o šiuo atveju nesumokėta tik viena įmoka (21 516,33 Eur). Teigia, kad mokėjimo terminas visos skolos sumos mokėjimo terminas šiai dienai dar nėra suėjęs.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalys taikos sutarties 7 punkte susitarė, kad jeigu atsakovas nesumokės bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė galės iškart išieškoti visą 258 195,90 Eur skolą iš atsakovo pagal taikos sutartį. Taigi, vykdomojo rašto išdavimas visai skolos sumai nesumokėjus bent vienos įmokos yra šalių susitarimo dalis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laiku nesumokėjo įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, todėl ieškovė įgijo teisę remtis taikos sutarties 7 punktu.
15. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies formuluotę „dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą“ reiškia, kad vykdomasis raštas išduodamas ne vienai taikos sutartyje numatytai įmokai išieškoti, tačiau visai pagal taikos sutartį mokėtinai sumai. Šalys susitarė, kad po taikos sutarties dalies neįvykdymo taikos sutartyje numatyto grafiko nebeturi būti laikomasi ir visi taikos sutartyje numatyti įsipareigojimai turi būti vykdomi iš karto. Laisva valia šalių sutartų sąlygų nevykdymas sudaro sąlygas priverstiniam taikos sutartyje numatytos sumos išieškojimui nesilaikant taikos sutartyje numatyto grafiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą visai taikos sutarties sumai.
16. Atskirajame skunde atsakovas taip pat teigia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir išsakytas noras toliau vykdyti taikos sutartį ir ją įvykdyti pilna apimtimi, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pakeitimo.
17. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3528-706/2015). Teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, tačiau gali būti keičiama šių sąlygų (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis).
18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Ši teismo teisė gali būti realizuota tik esant motyvuotam šalies prašymui dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Kadangi atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesuformulavo prašymų dėl vykdymo tvarkos pakeitimų, tik deklaratyviai nurodė aplinkybes, kurios sutrukdė atsakovui vykdyti taikos sutarties sąlygas, teismas neturėjo pareigos svarstyti taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių susitarimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo galimas ir pradėjus vykdymo procesą.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.