- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-178-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio
- Ieškovas
- K.N.
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L.Lipnickienė Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 15.3.2; 121.15;
2008 m. vasario 20 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio ir ieškovo K.N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K.N. ieškinį atsakovui Vidaus reikalų ministerijos Autoūkis dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir piniginių išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo skirtas drausmines nuobaudas – 2006-08-01 papeikimą ir 2006-10-03 atleidimą iš darbo bei pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 1 343,55 Lt kas mėnesį ir 276 Lt neišmokėtą atlyginimą, priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas taip pat prašė leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai. Nurodė, jog nuo 2002-01-15 dirbo pas atsakovą materialinio – techninio aprūpinimo skyriuje ūkvedžiu, nuo 2005-08-01 – eksploatacijos skyriuje budinčiu mechaniku. 2006-08-01 atsakovo direktorius įsakymu Nr. 36TE-37 ieškovui skyrė drausminę nuobaudą papeikimą už vidaus darbo tvarkos pažeidimą. 2006-10-03 paskyrė kitą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Šios drausminės nuobaudos skirtos neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovo nuomone, atleidžiant iš darbo, nebuvo laikytasi DK 234, 236, 238 str. numatytų reikalavimų, todėl atleidimas laikytinas neteisėtu. Nepagrįstai atleidus iš darbo pagal DK 135 str. 3 d. 1 p., jam padaryta neturtinė žala. Darbo praradimas yra didelis dvasinis sukrėtimas, kadangi šiais laikais surasti darbą yra labai sunku. Nurodė, jog jam nustatytas 50 % darbingumo lygis ir nepagrįstai atleidus iš darbo pagal DK 135 str. 3 d. 1 p., yra žymiai didesnis dvasinis sukrėtimas ir suvokimas, nes dar esant socialinio draudimo pažymėjime tokiam įrašui, praktiškai neįmanoma susirasti darbą. Kadangi buvo atleistas neteisėtai, atleidimas pripažintinas neteisėtu ir jis grąžintinas į darbą bei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Nurodė, jog visą laiką buvo mokamas 30 % priedas prie atlyginimo, tačiau už 2006 m. rugpjūčio mėnesį šis priedas be jokio pagrindo nebuvo išmokėtas, nors kiti darbuotojai jį gavo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad VRM Autoūkyje ieškovas pradėjo dirbti 2002-01-15 Materialinio techninio aprūpinimo skyriuje; 2005-08-01 po paskirtos drausminės nuobaudos, paties prašymu buvo pervestas į Eksploatacijos skyrių dirbti budinčiu mechaniku. 2006-07-28 (ieškovo pamainos metu) buvo tikrinta iš VRM Autoūkio išvykstančių automobilių techninė būklė, švara, tvarkingumas ir kelionės lapų pildymas; 2006-07-28 tarnybiniu pranešimu Nr. 36VD-724 buvo nustatyti ieškovo darbo trūkumai; atsižvelgiant į minėtą tarnybinį pranešimą bei vadovaujantis DK 234 ir 237 str., VRM Autoūkio direktoriaus 2006-08-01 įsakymu Nr. 36TE-37 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui už pareiginėje instrukcijoje numatytų pagrindinių funkcijų nevykdymą ir darbo drausmės pažeidimą buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Drausminės nuobaudos skyrimui įtakos turėjo ir tai, kaip ieškovas savo funkcijas atliko ankščiau: 2005-07-25 ieškovui buvo skirtas papeikimas dėl to, kad darbo metu darbe buvo neblaivus; 2006-07-11 ieškovas rašė pasiaiškinimą dėl kuro likučio skirtumo automobilio bake ir kelionės lapuose. Todėl drausminė nuobauda ieškovui buvo paskirta laikantis DK 238 str. reikalavimų, o ieškovo teiginys, kad jis nepažeidė darbo drausmės yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovo atžvilgiu darbo pareigų neatlikimo (netinkamo atlikimo) sistemingumą įrodo ankščiau minėtas VRM Autoūkio direktoriaus 2006-08-01 įsakymas Nr. 36TE-37, kuriuo ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas, VRM Autoūkio direktoriaus pavaduotojo 2006-08-07 tarnybinis pranešimas Nr. 36VD-749, kuriuo konstatuotas ieškovo pavėlavimo į darbą faktas bei VRM Autoūkio 2006-10-03 aktas Nr. 36VD-942 „Dėl VRM Autoūkio budinčios tarnybos darbo tvarkos“, kuriuo konstatuotas ieškovo pareiginės instrukcijos 6 ir 7 punktų reikalavimų nevykdymas. Pareiginės instrukcijos reikalavimų nevykdymą taip pat įrodo VRM Autoūkio eksploatuojamų ir pagal sutartis saugomų automobilių vairuotojų, kurių automobilių ieškovas nepatikrino savo pamainos metu, paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę, buvo priimtas sprendimas atleisti ieškovą iš užimamų pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovo prašymas priteisti 276 Lt neišmokėto priedo prie atlyginimo už rugpjūčio mėnesį yra nepagrįstas, kadangi jeigu už darbo drausmės pažeidimą skirta drausminė nuobauda, priedas už tą mėnesį nemokamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei priteisti neturtinę žalą.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-11-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; panaikino atsakovo VRM Autoūkis direktoriaus 2006-08-01 įsakymą Nr. 36TE-37 (dėl drausminės nuobaudos skyrimo) ir 2006-10-03 įsakymą Nr. 36TE-48 (dėl atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimus); pripažino atsakovo VRM Autoūkis darbo sutarties nutraukimą su ieškovu K.N. pagal 2006-10-03 įsakymą Nr. 36TE-48 (dėl atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimus) neteisėtu; priteisė ieškovui K.N. iš atsakovo VRM Autoūkis neišmokėtą darbo užmokestį (priedą) 276 Lt; grąžino ieškovą K.N. į pirmesnį darbą – VRM Autoūkis Eksploatacijos skyrių budinčio mechaniko pareigas; priteisė ieškovui K.N. iš atsakovo VRM Autoūkis vidutinį darbo užmokestį – po 1 266,63 Lt per mėnesį, už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2006-10-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisė ieškovui K.N. iš atsakovo VRM Autoūkis išlaidas advokato pagalbai apmokėti 1 650 Lt; priteisė valstybei iš atsakovo VRM Autoūkis bylinėjimosi išlaidas – 170,20 Lt; nusprendė, jog sprendimo dalis dėl 276 Lt darbo užmokesčio (priedo) priteisimo ieškovui K.N. iš atsakovo VRM Autoūkio ir ieškovo K.N. grąžinimo į pirmesnį darbą – VRM Autoūkis Eksploatacijos skyriaus budinčio mechaniko pareigas vykdytina skubiai; likusi sprendimo dalis nukreiptina vykdyti, sprendimui įsiteisėjus; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovas K. N. VRM Autoūkyje pradėjo dirbti 2002-01-15 Materialinio techninio aprūpinimo skyriuje ūkvedžiu, nuo 2005-08-01 Eksploatacijos skyriuje budinčiu mechaniku. VRM Autoūkio direktoriaus 2006-08-01 įsakymu Nr. 36TE-37 K.N. skirta drausminė nuobauda – papeikimas už pareiginėje instrukcijoje numatytų pagrindinių funkcijų nevykdymą ir darbo drausmės pažeidimą. VRM Autoūkio direktoriaus 2006-10-03 įsakymu Nr. 36TE-48, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 1 p. ieškovas K.N. 2006-10-03 atleistas iš VRM Autoūkio Eksploatacijos skyriaus budinčio mechaniko pareigų.
Dėl pirmosios drausminės nuobaudos
Teismas konstatavo, jog darbuotojui (ieškovui) ginčijant jam paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimo faktus tenka darbdaviui (atsakovui). Ieškovui pritaikytos nuobaudos – papeikimo skyrimą atsakovas motyvuoja ieškovo netinkamu pareigų vykdymo konstatavimu 2006-07-28 atlikto patikrinimo metu. Dėl atlikto ieškovo darbinių funkcijų vykdymo buvo surašytas Tarnybinis pranešimas Nr. 36VD, kuriame konstatuota, jog patikrinus iš teritorijos išvykusius 23 VRM Autoūkio automobilius buvo nustatyta, kad 1) 2006-07-27 vakare sugrįžusių į VRM Autoūkį keturių automobilių budintis mechanikas nepatikrino ir į kelionės lapą neįrašė spidometro parodymų; 2) stovėjusio Autoūkyje automobilio ,,VW Vento“ abiejuose kelionės lapuose nuo mėnesio pradžios neatžymėtas nė vienas sugrįžimo į Autoūkį laikas, t.y. budintis mechanikas nepatikrino automobilio bei jo kelionės lapų; taip pat nurodyta, jog ieškovas nevykdo automobilių techninės būklės apžiūros. Tą pačią dieną ieškovas darbdaviui pateikė paaiškinimą dėl įvykusio patikrinimo. Remiantis šiais dokumentais darbdavys ir skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, laikydamas, jog ieškovo paaiškinimai buvo visiškai nepagrįsti. Tačiau, kaip pripažino atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovas neatliko išsamaus tyrimo dėl ieškovo veikos, kaltės formos nustatymo, kitų asmenų įtakos budinčio mechaniko tinkamų pareigų atlikimui ir pan. Teismas nustatė, jog atsakovas išsamiai nepaaiškino visų aplinkybių, susijusių su automobilių patikrinimu, neištyrė vairuotojų kaltės laipsnio ir jų veiksmų įtakos tinkamai pildant automobilių kelionės lapus, taip pat ir kitų budinčių mechanikų atsakomybės atliekant automobilių patikrinimus atitinkamu laikotarpiu; be to paties atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl automobilių nepatikrinimo; teismo vertinimu, ieškovo darbinių funkcijų atlikimo patikrinimas nebuvo atliktas pakankamai išsamiai. Be to, teismas pažymėjo, kad kelionės lapai nėra mokesčiams apskaičiuoti naudojami specialios apskaitos dokumentai, todėl kelionės lapuose klaidingai įrašytas tekstas arba skaičiai taisomi perbraukiant neteisingą įrašą taip, kad jį būtų galima įskaityti, ir įrašant teisingus duomenis; nurodoma taisymo data, pataisas pasirašo kelionės lapą surašę ir pasirašę asmenys. Atsakovo atstovai patvirtino bei liudytojas L.M. nurodė, kad jokie klaidų taisymai kelionės lapuose dėl patikrinimo metu nustatytų automobilių spidometrų parodymų neatitikimų nebuvo atlikti ir buhalterinei apskaitai buvo pateikti byloje esantys dokumentai (kelionės lapai). Esant galimybei atsakovui ištaisyti apskaitos dokumentus, tuo pačiu apskaičiuoti ieškovo veiksmais padarytą įmonei materialinę žalą, ir to darbdaviui nepadarius, teismo vertinimu, tai rodo konstatuoto pažeidimo mažareikšmiškumą, jokių sunkių pasekmių įmonėje nebuvimą. Tad ieškovo veiksmai nurodyti 2006-07-28 tarnybiniame pranešime, laikytini neatsargūs. Todėl šių nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas yra neadekvati fiksuotų darbo drausmės pažeidimų pobūdžiui. Tarnybiniame pranešime nurodytas teiginys, kad ieškovas netinkamai vykdo automobilių techninės būklės apžiūrą, t.y. jos visiškai nevykdo, yra abstraktaus pobūdžio, ir nenurodyta jokių konkrečių veiksmų, kuo pasireiškė šių funkcijų nevykdymas. Tokiu atveju irgi nėra pagrindo konstatuoti ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo. Teismas nustatė, kad dėl 2007-07-27 darbdavio konstatuotų K.N. tarnybinių funkcijų pažeidimo iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, tačiau, kaip pripažino šalys, pats tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyti pažeidimai dėl konkrečių automobilių, ieškovui nebuvo pateiktas; atsakovo teigimu ieškovas buvo žodžiu supažindintas su 2007-07-28 tarnybiniu pranešimu, o ieškovas teigė, jog jam iš viso buvo diktuojama kaip rašyti paaiškinimą, ir nenorėdamas konflikto, jis tai atliko. Atsakovas į bylą nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio tinkamą DK nustatytų procedūrų laikymąsi. Taigi pripažinus, kad nors ir buvo ieškovo padaryti nežymūs darbo drausmės pažeidimai, kartu pripažinta, kad paskirtoji drausminė nuobauda – papeikimas buvo per griežta, neadekvati padarytam drausmės pažeidimui, taip pat esant darbo drausmės procedūrų pažeidimams, atsakovo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas panaikinta.
Dėl antrosios drausminės nuobaudos
Antroji drausminė nuobauda skirta 2006-10-03 ieškovo budėjimo metu atlikus pareiginių funkcijų vykdymo patikrinimą; buvo surašytas aktas ,,Dėl VRM Autoūkio budinčios tarnybos darbo tvarkos“ Nr. 36VD-942; kuriame nurodyta, kad nuo 8.30 iki 9.30 val. buvo stebima iš VRM Autoūkio teritorijos kraštinės dalies, kaip budintis mechanikas K.N. ir apsaugos pareigūnas T.U. tikrina įvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius ir nustatyta, kad per šį laiką įvažiavo ir išvažiavo apie 20 nepatikrintų automobilių, ir kadangi tikrinimas vyko iš toli, buvo identifikuoti 9 nepatikrinti automobiliai. Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė ieškovo neveikimas, be to, neatliko išsamaus tyrimo, t.y. kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė ieškovo pareigų nevykdymas tikrinant išvažiuojančius ir įvažiuojančius automobilius, be to automobiliai Audi A6, Honda CRV yra privačių asmenų automobiliai, kurie saugomi atsakovo teritorijoje pagal pasaugos sutartis, ir budinčio mechaniko pareiginėje instrukcijoje nėra detalizuotos pareigos tikrinant ne vidaus reikalų sistemos automobilius. Atsakovo vertinimas, jog ieškovas bet kada vėliau galėjo užpildyti kelionės lapus ir tokiu atveju šie dokumentai neturi jokios reikšmės šioje byloje, yra atmestas, kadangi šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tuo labiau atsakovui turint galimybę po konstatuotų kokių nors faktų, surinkti su tuo susijusią medžiagą, ją kopijuoti ir pan. Dėl 2007-10-03 konstatuotų tarnybinių pažeidimų buvo pareikalauta pasiaiškinimo, tačiau darbdavys ir šiuo atveju nepateikė susipažinti su aktu bei neįteikė jokio dokumento, kuriame būtų atsispindėję fiksuoti drausmės pažeidimai, dėl kurių ieškovas privalėjo pateikti darbdaviui pasiaiškinimą. Į bylą pateiktas ieškovo K.N. prašymas patvirtina, jog ieškovas buvo suinteresuotas darbdaviui paaiškinti dėl nurodytų drausmės pažeidimų ir prašė dėl to papildomo laiko. DK ir teisminė praktika darbdavį įpareigoja ne tik paimti paaiškinimą, bet ir suteikti protingą terminą šiems veiksmams atlikti, tačiau kaip matyti, iš minėto rašytinio įrodymo, ieškovas privalėjo paaiškinimą pateikti per tris valandas, ir tai įskaitant dar pietų pertraukos laiką. Tokie darbdavio veiksmai vertinti nepagrįstais ir pažeidžiančiais darbuotojo teises. Teismas pažymėjo, kad budinčio mechaniko pareiginių funkcijų vykdymo specifiką lemia ir tai, kad pareiginėje instrukcijoje darbinės pareigos yra nesusijusios vien tik su kokios nors asmeniškai paskirtos užduoties įvykdymu, kaip tik, budinčio mechaniko pareigų įvykdymas yra sąlygojamas ir kitų asmenų tinkamų pareigų vykdymu bei sąžiningu bendradarbiavimu (tiek automobilių vairuotojų, tiek ir budinčio policininko ir kt.), be to darbdavio patvirtinta budinčio mechaniko pareiginė instrukcija numato pareigą ne tik patikrinti išvykstančių ir grįžtančių automobilių spidometro parodymus bei techninę būklę, todėl, teismo vertinimu, darbdavys, kuriam suteikta daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant drausminių nuobaudų skyrimo klausimą, tuo labiau atleidžiant iš darbo ieškovą, netinkamai įvykdė drausminių nuobaudų skyrimo procedūrą. Todėl atmesti bet kokie atsakovo argumentai, jog šie darbdavio pažeidimai yra formalūs ir neįtakoja drausminių nuobaudų paskyrimo teisėtumo. Teismas nustatė, jog abiejuose tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo paskirtos nuobaudos, yra išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai apie konkrečių automobilių nekontroliavimą, tačiau darbdaviui sprendžiant klausimą dėl darbuotojo drausminės atsakomybės, būtina išsiaiškinti ir konstatuoti sąlygas pagal DK 238 str. Be to, liudytojai, kurie darbdavio nurodymu vykdė 2006-10-03 patikrinimą, taip pat negalėjo detalizuoti, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė ieškovo veiksmai netinkamai atliekant tarnybines funkcijas, taip pat šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Kiti liudytojai irgi nenurodė ir nedetalizavo konkrečių ieškovo K.N. neteisėtų veiksmų, be to, beveik visi liudytojai ir šiuo metu dirba vidaus reikalų sistemoje, todėl remiantis jų parodymais, nėra pagrindo konstatuoti darbo drausmės pažeidimo faktų, tuo labiau, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija. Kitus atsakovo nurodytus teiginius dėl kilusio ginčo teismas laikė neesminias, todėl dėl jų nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, jog byloje nustatytos aplinkybės dėl pirmosios ir antrosios drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui vien tarnybinių pranešimų pagrindu, neleidžia konstatuoti, jog ieškovas padarė sunkius darbo drausmės pažeidimus esant ieškovo kaltei, kurių pagrindu galima buvo skirti tiek pirmąją, tiek ir antrąją drausminę nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas turinys yra iš esmės nurodytas abstrakčiai ir jokiu būdu nesąlygoja išvadų, kad netinkamas ieškovo tarnybinių pareigų vykdymas buvo objektyviai pagrįstas, ir kad vien tokio pobūdžio aktai objektyviai sudarė pagrindą darbdaviui konstatuoti ieškovo šiurkščius darbo drausmės pažeidimus ir skirti jam drausmines nuobaudas, tuo labiau DK numatytą griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl jo atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu. Kadangi panaikintas VRM Autoūkio 2006-08-01 įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, išnyksta pagrindai pagal VRM Autoūkio direktoriaus 2005-07-22 įsakymu Nr. 36V-89 patvirtintų VRM Autoūkio administracijos darbuotojų priedų ir priemokų prie atlyginimo nustatymo nuostatų 9 punktą nemokėti ieškovui už 2006 m. rugpjūčio mėnesį priedą.
Dėl grąžinimo į pirmesnį darbą
Teismo vertinimu, grąžinant ieškovą į pirmesnį darbą, bus įvykdytas socialinis teisingumas. Atsakovas nenurodė jokių svarbių DK 297 str. 4 d. nustatytų priežasčių, dėl kurių ieškovui bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis 1 266,63 Lt per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2006-10-03) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.).
Dėl neturtinės žalos
Atleidimo iš darbo faktas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę įtampą. Tačiau ieškovas nenurodė, kad jo atleidimas iš darbo sukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių; nenurodė, aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl sudėtingai susiklosčiusių jo ir atsakovo darbo santykių buvo padaryta žymi žala esminėms ieškovo gyvenimo vertybėms. Kadangi jokioms ieškovo vertybėms, kurių pažeidimą reikėtų kompensuoti papildomai priteista pinigų suma nebuvo padaryta žala, reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas.
Kitoje dalyje ieškininiai reikalavimai atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria panaikinamas atsakovo VRM Autoūkis direktoriaus 2006-08-01 įsakymas Nr. 36TE-37 (dėl drausminės nuobaudos skyrimo) ir 2006-10-03 įsakymas Nr. 36TE-48 (dėl atleidimo iš darbo už darbo drausmės pažeidimus), pripažintas atsakovo VRM Autoūkis darbo sutarties nutraukimas su ieškovu K.N. neteisėtu, bei tenkinus vieną reikalavimą patenkinti ir iš jo išvestinius reikalavimus – panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria priteistas iš atsakovo VRM Autoūkio ieškovui neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis po 1 266,63 Lt per mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleisimo iš darbo dienos 2006-10-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, advokato išlaidos 1 650 LT, valstybei bylinėjimosi išlaidos – 170,20 Lt; ieškovas K.N. grąžintas į pirmesnį darbą – VRM Autoūkis Eksploatacijos skyriaus budinčio mechaniko pareigas ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo kaip atgręžtinį reikalavimą, išmokėtą teismo sprendimo dalies vykdytinos skubiai, priedą prie darbo užmokesčio – 276 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, kadangi ieškovas tiek pasiaiškinime dėl pirmo tarnybinio patikrinimo akto, tiek teismo posėdžių metų neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo bei neįrodė, kad patikrinimo metu (tiek pirmojo, tiek antrojo) jis tinkamai atliko pareigas, ko nepatvirtino taip pat nei vienas liudytojas, atsakovo pateikti įrodymai buvo nevertinti arba vertinti netinkamai, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei materialinės teisės normomis bei yra procesinių teisės normų pažeidimų, nėra teisinio pagrindo įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo pripažinti neteisėtais ir atleidimą iš darbo neteisėtu, t.y. ieškovo ieškinys atmestinas, nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Drausminės nuobaudos paskirtos atsižvelgiant į DK nustatytas drausminės nuobaudos skyrimo taisykles. Nurodo, jog teismo buvo prašoma kvalifikuoti drausminius pažeidimus kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, tačiau dėl šio reikalavimo teismo sprendime nėra pasisakyta, teismas šių atsakovo motyvų ir įrodymų nevertino ir netyrė. Teismas nevertino visų ieškovo veiksmų ir darbo pobūdžio, tirdamas tik rašytinius dokumentus ir neatsižvelgdamas į liudytojų parodymus; drausminių nuobaudų skyrimo faktai užfiksuoti tarnybinių patikrinimų aktuose, kurie, vadovaujantis LAT praktika, laikytini didesnės įrodomosios galios rašytiniu įrodymu, o faktines aplinkybes yra galimybė įrodyti tik liudytojų parodymais, todėl liudytojų parodymų eliminavimas neatskleidžia bylos esmės. Nurodo, jog teismas nesivadovavo byloje pateiktais įrodymais ir grąžino ieškovą į eitas pareigas, nors buvo pateikti nauji reikalavimai pareigybei, kurių ieškovas neatitinka. Nurodo, jog skelbdamas sprendimą teismas pažeidė civilinio proceso normas, kadangi sprendimas raštu buvo pateiktas tik 2007-11-09.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškinį šioje dalyje tenkinti – priteisti 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, jog teismas neteisingai taikė ir aiškino DK 250 str. bei CK 6.250 str. reikalavimus: nustatė, kad atsakovas neteisėtai skyrė pirmąją drausminę nuobaudą, vėliau neteisėtai atleido iš darbo, dėl to neišmokėjo dalies darbo užmokesčio; šie neteisėti atsakovo veiksmai turėjo neigiamos įtakos apelianto reputacijai, emocinei ir dvasinei būklei, sukėlė nepatogumų, todėl buvo padaryta neturtinė žala ir yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus įrodymus, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pirmą eile pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo, nes nuo atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo priklauso ir ieškovo apeliacinio skundo tenkinimas.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbuotojo atleidimą be įspėjimo DK 136 str. 3 d. nurodytu pagrindu; atsakovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko atsakovo skundas atmestinas.
Pirmuoju savo skundo argumentu atsakovas nurodė tai, kad teismas netyrė atsakovo VRM Autoūkis pateiktų įrodymų, tačiau iš skundo motyvų seka, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktų įrodymų vertinimu.
Byloje buvo nustatyta, kad ieškovas nuo 2005-08-01 dirbo pas atsakovą eksploatacijos skyriuje budinčiu mechaniku. Ieškovas 2006-08-01 buvo nubaustas papeikimu už pareiginėje instrukcijoje numatytų pagrindinių funkcijų nevykdymą (b.l. 22, t.1). Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio direktoriaus 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 36V-8 patvirtintos autoūkio eksploatacijos skyriaus budinčio mechaniko pareiginės instrukcijos 7 punktas numato, kad budintis mechanikas privalo patikrinti grįžtančių į VRM Autoūkį automobilių būklę (pagal 6 punkto reikalavimus), į sugrįžusių parkavimui automobilių kelionės lapus įrašyti sugrįžimo laiką ir spidometrų rodmenis. Kaip paaiškino atsakovas, ieškovas buvo nubaustas būtent už šių darbdavio lokalinio norminio akto 6 ir 7 punktų nevykdymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad faktinės šios nuobaudos padarymo aplinkybės – netinkamas pareigų vykdymas, konstatuotas atlikto 2006-07-28 patikrinimo metu. Atsakovas tarnybiniame rašte nurodė, kad patikrinus 23 automobilius, buvo nustatyta, kad automobilių VW Golf 5 v/n BES 104, VW Passat Variant v/n BEK 643, VW Passat v/n BER 788 ir VW Golf 5 v/n KVL 616 ieškovas nepatikrino ir į kelionės lapus neįrašė spidometro parodymų bei automobilio VW Vento v/n AHE 346 abiejuose kelionės lapuose nuo mėnesio pradžios nebuvo atžymėtas sugrįžimo į autoūkį laikas.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, kad dalis faktinių aplinkybių, kurios buvo įvertintos kaip netinkamas pareigų vykdymas, skiriant drausminę nuobaudą – papeikimą, nepasitvirtino. Jis pripažino, kad automobilio VW Golf 5 v/n KVL 616 kelionės lape duomenys yra nurodyti teisingai, tik įrašyti į kitos dienos puslapį, ir atsisakė pretenzijų dėl šio automobilio patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ištyręs rašytinius įrodymus – kelionės lapus įsitikino, kad į kitų tarnybiniame rašte paminėtų automobilių kelionės lapus spidometro parodymai ir automobilio sugrįžimo laikas buvo pažymėti ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė faktinio darbo drausmės pažeidimo pagrindo, bei pažymėjo, kad patikrinimas dėl drausminės nuobaudos buvo atliktas neišsamiai, skubotai. Teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo galimybės patikrinti ir tinkamai užpildyti automobilio VW Vento v/n AHE 346 kelionės lapą, kadangi šio automobilio vairuotojas nepateikė kelionės lapo patikrinimui ir skubiai pasišalino, palikęs jį automobilyje.
Apeliacinio skundo motyvuose atsakovas iš esmės sutiko, kad kelionės lapai buvo užpildyti, tačiau nurodė, kad tai, kad ieškovas nelaiku ir netiksliai vykdė darbdavio reikalavimus ir lokaliniuose teisės aktuose (pareiginėje instrukcijoje) numatytas pareigas, įrodo ieškovo padarytos klaidos – t.y. faktinių spidometro duomenų neatitikimas užpildytų kelionės lapų duomenų įrodo pareigų neatlikimą ir sudaro neabejotiną pagrindą skirti drausminę nuobaudą. Dėl ieškovo galimybės patikrinti automobilį VW Vento v/n AHE 346 apeliantas nurodė, kad ieškovas privalėjo apie vairuotojo veiksmus – kelionės lapo nepateikimą informuoti vadovybę. Ieškovas apie tai neinformavo, reiškia, netinkamai vykdė savo pareigas. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima.
Tarnybiniame pranešime (b.l. 21, t.1) buvo nurodyta, kad ieškovas visiškai nevykdo pareiginėje instrukcijoje numatytų funkcijų, darbdavio įsakymu ieškovas buvo nubaustas už pareiginėje instrukcijoje numatytų pagrindinių funkcijų nevykdymą (b.l. 22, t.1). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad visiškas pareigų nevykdymas ir netinkamas pareigų vykdymas nėra tapačios sąvokos ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės – netinkamas pareigų vykdymas, kuris pasižymėjo klaidingų spidometro duomenų užrašymu į 3 automobilių kelionės lapus bei nepranešimas vadovybei apie automobilio VW Vento v/n AHE 346 vairuotojo veiksmus – atsisakymą pateikti kelionės lapą, nebuvo darbdavio tiriamas. Apeliantas, apeliaciniame skunde prašydamas pripažinti, kad papeikimas buvo skirtas ieškovui už netinkamą pareigų vykdymą, praktiškai pakeičia drausmės pažeidimo faktinę sudėtį, prašo pripažinti ieškovą kaltu padarius kitą, nei nurodyta darbdavio įsakyme dėl drausmės nuobaudos skyrimo, pažeidimą. Dėl analogiškų motyvų atmestinas ir apelianto argumentas, kad pagal pareiginės instrukcijos 6 punkto nuostatą ieškovas privalėjo ne tik patikrinti spidometro rodmenis, bet fiksuoti visus naujai pastebėtus kėbulo mechaninius pažeidimus, spidometro plombavimo pažeidimus ir išleisti tik techniškai tvarkingus automobilius. Kolegija pažymi, kad tarnybiniame pranešime nebuvo minima apie tai, kad ieškovas neužfiksavo kėbulų mechaninių pažeidimų ar spidometro plombavimo pažeidimų, nors tokių pažeidimų buvo, taigi apeliantas, teigdamas, jog pažeidimo sudėtį sudaro ir tai, kad ieškovas patikrinimo metu nėjo tokių pažeidimų ieškoti, vėl išeina už ieškinio ribų.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad drausmės pažeidimo padarymas įrodytas liudytojo L.M. parodymais. Priešingai, nei teigia atsakovas, šis liudytojas parodė, kad ieškovas nepilnai atliko savo pareigas, kelių automobilių įrašai bei spidometro parodymai neatitiko fakto, toliau liudytojas įvertino tokius neatitikimus kaip įrodymą, kad ieškovas paprasčiausiai netikrino automobilių (b.l. 195-196, t.1). Pagal CPK 189 str. 1 d. prasmę liudytojas duoda parodymus apie jam žinomas bylos faktines aplinkybes; nagrinėjamoje byloje liudytojo L.M. parodymai įrodo, kad įrašai kelių automobilių kelionių lapuose apie spidometrų parodymus buvo, bet netikslūs, o liudytojo išsakyta nuomonė apie tai, kad toks neatitikimas įrodo, jog ieškovas automobilių netikrino, teismui nėra privaloma (CPK 185 str.). Tokiu būdu liudytojo L.M. parodymai papildomai įrodo teismo nustatytą kelionės lapų apžiūros faktą, kad į automobilių kelionės lapus spidometro parodymai ir automobilio sugrįžimo laikas buvo pažymėti. Apeliacinio skundo argumentas, kad šio liudytojo parodymai įrodo visišką pareigų nevykdymą ir paneigia teismo išvadas, atmestinas, kaip nepagrįstas. Dėl analogiškų motyvų teismas atmeta apelianto argumentą apie tai, kad tikri faktai išdėstyti patikrinimo akte, o ne kelionės lapuose. Tarnybinis raštas (b.l. 20-21, t.1) taip pat susideda iš konstatavimo, kad spidometro rodmenys, įrašyti į 4 automobilių kelionės lapus, neatitinka fakto, bei tarnybinio pranešimo surašiusių asmenų (L.M. ir H.K.) išvados; tikrintojai nurodė, kad ieškovo darbą vertina kaip visišką pareigų nevykdymą. Kolegijos vertinimu, ši išvada nesaistė pirmosios instancijos teismo dėl jau išdėstytų motyvų. Apeliantas taip pat paminėjo, kad teismas be pagrindo nesivadovavo ieškovo pakviesto liudytojo R.I. parodymais, tačiau nenurodė, kodėl laiko, jog šio liudytojo parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas. Liudytojas R.I. paliudijo, kad 2006 m. spalio 3 d. jo pamaina baigėsi ryte, jis matė dirbantį ieškovą, patikrinimo tą dieną nebuvo (b.l. 193, t.1). Nors teismas neaptarė šio liudytojo parodymų, tai nelaikytina proceso pažeidimu, nes šio liudytojo parodymai nagrinėjamos bylos kontekste nėra informatyvūs ir nepaneigia teismo išvadų.
Negalima sutikti su apelianto nuomone, kad teismas be pagrindo neįvertino ieškovo padaryto 2006-07-28 pažeidimo kaip šiurkštaus. Apeliantas savo skunde pacitavo DK 235 str. 2 d. 11 punkto normą, tačiau nepateikė jokių logiškų samprotavimų, kodėl ieškovo veiksmai vertintini, kaip šiurkštus pažeidimas. Apeliantas motyvuoja, kad pažeidimo šiurkštumą įrodo tai, kad vienas pagrindinių atsakovo įmonės – VRM Autoūkis, tikslų ir uždavinių yra Autoūkio valdomų autotransporto priemonių tinkamos techninės būklės palaikymas ir jų saugojimo organizavimas, ir dėl ieškovo veiksmų šis tikslas nebuvo įgyvendintas. Tokie atsakovo samprotavimai yra paneigti teismo nustatytų faktų apie tai, kad atsakovo veika – netikslumai pildant 3 automobilių kelionės lapus nesukėlė atsakovui absoliučiai jokių neigiamų pasekmių. Teismas pagrįstai pasirėmė liudytojo L.M. parodymais, kad dėl atsakovo veiksmų įmonei žalos negalėjo būti (b.l. 196, t.1). Nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniam teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovui priklausančių automobilių techninė būklė ar jų saugumas kokiu nors būdu nukentėjo dėl ieškovo veiksmų, taigi šis skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
Pagal DK 238 str. nuostatas, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą pagal 2006-07-28 patikrinimo rezultatus, į paminėtus kriterijus atsižvelgta nebuvo, nebuvo atliktas išsamus drausmės pažeidimo tyrimas, duomenų, kad ieškovo padaryti veiksmai – 3 automobilių kelionės lapų netinkamas pildymas turėjo neigiamų pasekmių taip pat nėra. Teismas pagrįstai įvertino ieškovo padarytą veiką kaip nežymų darbo drausmės pažeidimą, padarė išvadą, kad paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati, per griežta ir ją panaikino.
Ieškovas buvo atleistas iš darbo už pakartotinę drausminę nuobaudą, DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (2006-10-03 įsakymas, b.l. 34, t.1). Darbdavys įsakyme nesuformulavo, už kokį konkretų pakartotiną darbo drausmės pažeidimą ieškovas atleistas; įsakyme nurodyta, kad darbdavys atsižvelgia į VRM Autoūkio 2006-10-03 aktą „Dėl VRM Autoūkio budinčios tarnybos darbo tvarkos“. Paminėtame akte tikrintojai S.P., V.P. ir G.S. nurodė, kad 2006-10-03 jie iš tolo, iš Autoūkio teritorijos kraštinės dalies, stebėjo, kaip ieškovas tikrino išvažiuojančius ir įvažiuojančius automobilius. Tikrintojai pranešė, kad nuo 8.30 iki 9.30 val. išvažiavo ar įvažiavo apie 20 nepatikrintų automobilių, 9 iš jų valstybiniai numeriai buvo nurodyti tarnybiniame pranešime. Tą pačią dieną ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti, dėl tarnybiniame rašte nurodytų faktų, dviejų valandų bėgyje. Ieškovas prašė jam skirti laiką iki 2006-10-05, motyvuodamas, kad darbdavio skirtas laikas yra per trumpas (b.l. 155, t.1), tačiau tą pačią dieną ieškovas buvo atleistas iš darbo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą už pakartotiną drausmės pažeidimą, pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo nuostatas. Darbdavys faktiškai pažeidė savo pareigą pareikalauti pasiaiškinimo iš darbuotojo dėl darbo drausmės pažeidimo, skirdamas jam neprotingai trumpą terminą tokiam pasiaiškinimui pateikti bei atleisdamas darbuotoją tą pačią dieną, be jokio pasiaiškinimo iš esmės. Apeliantas tendencingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 nuostatas, motyvuodamas, kad terminas paaiškinimui gali būti pratęstas, kai darbuojas, prašydamas pratęsti terminą, nurodo svarbias priežastis, o tokių priežasčių ieškovas nenurodė. Šis argumentas atmestinas, nes reikalavimas pasiaiškinti per dvi valandas negali būti pripažintas sąžiningu ir teisingu, ir prašymas pratęsti tokį terminą buvo pagrįstas. Apelianto argumentas dėl nesivadovavimo teismų praktika bylose dėl atleidimo iš darbo pagal 136 str., atmestinas kaip nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog darbdavys atleido darbuotoją neatlikęs drausmės pažeidimo tyrimo.
Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad darbo drausmės pažeidimas pasireiškė tuo, kad liudytojams stebint, ieškovas neišeidavo iš patalpos patikrinti išvažiuojančių ir įvažiuojančių į teritoriją automobilių. Kolegija negali sutikti su tokiu atsakovo lokalinio akto – Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio direktoriaus 2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 36V-8 patvirtintos autoūkio eksploatacijos skyriaus budinčio mechaniko pareiginės instrukcijos normų aiškinimu. Pareiginė instrukcija nereikalauja, kad budintis mechanikas apeitų ir apžiūrėtų išvažiuojantį ir įvažiuojantį kiekvieną automobilį, šios instrukcijos 6 punktas reikalauja patikrinti kiekvieno išvykstančio į liniją VRM Autoūkio automobilio techninę būklę ir komplektaciją, spidometro ir degalų daviklio rodmenų atitikimą įrašams kelionių lape, išvaizdą, įforminant aktais naujai pastebėtus kėbulo ir spidometro plombavimo pažeidimus, nedetalizuojant, kokiais veiksmais tas patikrinimas turi būti atliktas. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pažeidimo faktines aplinkybes (atsakovo pateiktą nepatikrintų automobilių sąrašą), nustatė, kad automobiliai Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) ir Honda CVR v/n (duomenys neskelbtini) priklauso privatiems asmenims, saugomi atsakovo teritorijoje pagal pasaugos sutartis, t.y. ieškovas neprivalėjo jų tikrinti, likusių tarnybiniame rašte išvardintų automobilių kelionės lapai yra užpildyti, t.y. automobiliai buvo patikrinti pagal pareiginės instrukcijos 6 punkto reikalavimus, taigi tarnybiniame rašte užfiksuotas faktas, jog tikrintojai iš pasalos matė, kad ieškovas nėjo ir vizualiai neapžiūrinėjo kiekvieno automobilio, nesudaro drausmės pažeidimo sudėties. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų, liečiančių šį drausmės pažeidimą, analize (b.l. 72-74, t.2) ir plačiu jų nekomentuoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo argumentai dėl antro drausmės pažeidimo yra paneigti bylos medžiaga ir pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo darbo pareigų pažeidimus, nes kiekvienas iš jų gali būti vertinamas kaip šiurkštus ir būti savarankišku atleidimo pagrindu, atmestinas. Ieškovas buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., atleidimas už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą numatytas DK 136 str. 3 d. 2 p., tai kitas savarankiškas įstatymo numatytas atleidimo pagrindas, taigi teismas neturėjo teisės bylos nagrinėjimo metu svarstyti kitą atleidimo pagrindą ir pripažinti, kad ieškovas buvo atleistas už sunkesnį, nei nurodė pats darbdavys nusižengimą; tai prieštarautų tiek Darbo teisės, tiek Civilinio proceso pagrindiniams principams.
Apelianto nurodytas ketvirtas argumentas – tai, kad po ieškovo atleidimo jo pareiginė instrukcija buvo pakeista, dėl to ieškovas negalėjo būti grąžintas į darbą dėl jo neatitikimo naujiems reikalavimams, atmestinas, kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje; kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad ieškovas buvo skubaus vykdymo tvarka grąžintas į darbą ir 2007-12-03 atleistas šalių susitarimu.
Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias teismo sprendimo paskelbimą, atmestinas. Apeliantas nurodė, kad sprendimas buvo paskelbtas lapkričio 5 d., o teismo sprendimas raštu buvo pateiktas tik lapkričio 9 d. Teismo procesinis dokumentas skelbiamas perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalį, turimai žodžiu išdėstant motyvus (CPK 269 str.), taigi teismo sprendimo nepateikimas raštu iš karto po paskelbimo nepažeidžia proceso normų; jeigu toks pažeidimas ir būtų, jis neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Ieškovo K.N. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas, nors konstatavo drausminęs nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš darbo neteisėtumą, tačiau atsisakė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad dėl sudėtingai susiklosčiusių jo ir atsakovo darbo santykių buvo padaryta žymi žala esminėms ieškovo gyvenimo vertybėms. Kolegija sprendžia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos darbo santykiuose atlyginimo (LAT 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006 ir kt.), dėl ko netinkamai aiškino ir taikė DK 250 str. ir CK 6.250 str. nuostatas, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas spręsdamas klausimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui bei dėl jo atleidimo, nesiaiškino ir netyrė ieškovo padarytų drausmės pažeidimų faktinių aplinkybių, pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą. Kolegija vertinimu, vien tik atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. neišvengiamai sumažina atleisto iš darbo darbuotojo galimybę surasti kitą darbą, t.y. sukelia atleistajam neigiamas pasekmes.
Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovą iš darbo, neleido pasiaiškinti dėl antro darbo drausmės pažeidimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisėti darbdavio veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovui neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, kas sudaro pagrindą iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, t.y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, ir pan. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo darbo pas atsakovą trukmė buvo nedidelė (nuo 2002 m. iki 2006 m.), darbo metu jis turėjo drausminių nuobaudų dar iki nagrinėjamos bylos iškėlimo, teismo sprendimu ieškovui priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos, bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo grąžintas į darbą ir atleistas šalių susitarimu, kolegija nustato neturtinės žalos atlyginimo dydį 750 Lt suma.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo skundas iš dalies patenkintas, atsakovo atmestas, ieškovui priteistinos iš atsakovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovo K.N. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir patenkinti jo reikalavimą iš dalies; priteisti ieškovui K.N. iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K.N. iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Autoūkio 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.