Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas M. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 24S80176 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Laikotarpiu, kai Pareiškėjas gavo nepilną darbo užmokestį bei buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, jis Bendrovėje naudojosi nemokamomis atostogomis. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, teikė Darbdaviui prašymus suteikti jam nemokamas atostogas, o Darbdavys, naudodamasis DK 137 straipsnio 2 dalimi jam suteikta teise, tenkino darbuotojo prašymus. Kadangi dėl asmeninių priežasčių Pareiškėjui buvo iškilęs poreikis pasinaudoti nemokamomis atostogomis, laikinai išvykti į kitą valstybę, Bendrovė tam neprieštaravo ir suteikė prašomas atostogas. Išsisprendus Pareiškėjo asmeninėms problemoms, jis jau nuo 2024 m. sausio 16 d. tęsia darbą UAB „Enesa“, kaip tai ir numatyta šalių sudarytoje ir Migracijos departamentui pateiktoje darbo sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad nors Pareiškėjas 2024 m. sausio mėn. dirbo tik dalį mėnesio, jam išmokėtas darbo užmokestis beveik prilygsta tarpininkavimo rašte nurodytai darbo užmokesčio sumai (tarpininkavimo rašte nurodyta – 850 Eur už pilnai dirbtą mėnesį, priskaičiuota už 2024 m. sausio 16-31 d. - 832,91 Eur). Taigi, Pareiškėjui susitvarkius asmeninius reikalus ir grįžus į darbą, jis sėkmingai dirba ir turi potencialo uždirbti daugiau, negu nurodyta tarpininkavimo rašte bei atitinkamai sumokėti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėjas Migracijos departamento sprendime nurodytu laikotarpiu faktiškai naudojosi Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta tikslinių atostogų rūšimi – nemokamomis atostogomis, kurias jam geranoriškai suteikė Darbdavys, dalį laikotarpio netgi nebuvo Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento nepagrįstai Ginčijamu sprendimu panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir tuo pažeidė Pareiškėjo interesus ir teises. Ginčijamas sprendimas sukelia Pareiškėjui rimtas teisines pasekmes, nes Pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o taip pat, Pareiškėjas netenka darbo, t. y. pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams, o šiuo atveju jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 16 d. sėkmingai dirba Bendrovėje toliau. Jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams. Panaikinus Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus sukelta neatitaisoma didelė žala tiek Pareiškėjui, tiek Lietuvoje įsteigtai ir veikiančiai UAB ,,Enesa“.

Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą neturėjo atsižvelgti į pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį. Užsieniečio neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo nuostatos neužkirto kelio pareiškėjui išeiti neapmokamų atostogų, tačiau pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti turimo leidimo laikinai gyventi, kai yra imperatyvūs pagrindai jo turimą leidimą laikinai gyventi panaikinti. Pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms lėmusioms leidimo laikinai gyventi išdavimą (Bendrovei pareiškėjui nemokant 850 Eur mėnesinio atlyginimo) dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.

Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. N., Tadžikistano Respublikos pilietis, ketindamas dirbti UAB „Enesa“ tinkuotoju apdailininku, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį tinkuotoju apdailininku. Nurodyta, kad įsipareigojama įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, mėnesinis atlyginimas – 850,00 Eur. 2023 m. birželio 7 d. sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. spalio 23 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760300754, galiojantį iki 2025 m. spalio 23 d.

Atsakovas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. birželio 8 d. ir jam nė karto per darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 850 Eur. Byloje pateiktas SODROS duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjui už 2023 m. spalį darbo užmokestis nemokėtas, už lapkričio mėn. išmokėtas darbo užmokestis 467,50 Eur, už 2024 sausio mėn. 832,91 Eur.

2024 m. kovo 15 d. Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 24S80176, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. birželio 8 d. ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 850 Eur. Pažymima, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nė karto nebuvo išmokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsieniečiui nebuvo išduota nacionalinė viza, 2023 m. spalio 23 d. darbo Bendrovėje pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nuo 2023 m. birželio 8 d. įdarbintas Bendrovėje, bet per darbo joje laikotarpį faktiškai nedirbo 4 mėnesius, nes jam nebuvo mokamas joks darbo užmokesti. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, - apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjui nė karto per visą darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo išmokėtas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).