- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-1333-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10950-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- J. Č., Atsakovo UAB „Granitinė skalda“
- Atsakovas
- UAB „Granitinė skalda“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Č. ir Atsakovo UAB „Granitinė skalda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui UAB „Granitinė skalda“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Granitinė skalda“ nepriemoką: 1 650,92 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gegužės mėn., 4 918,49 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas, 20 449,28 Lt išeitinės išmokos; 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su atsakovu 2001-12-18 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 62, kurios pagrindu ieškovė priimta dirbti vyr. finansininke, o atsakovas įsipareigojo mokėti darbo užmokestį. Darbo užmokesčio dydis buvo pakeistas 2010-12-27 direktoriaus įsakymu Nr. 63, nuo 2011-01-03 nustatant 4050 Lt per mėnesį atlyginimą. Ieškovė buvo atleista 2011-08-10 DK 125 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė nuo 2011-05-31 iki 2011-08-09 buvo nedarbinga. Ieškovei turėjo būti išmokėta kompensacija už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir 8 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad darbo užmokestis už 2011 m. gegužės mėnesį buvo sumažintas pagrįstai, nes administracijos vadovas savo sprendimu priemoką gali sumažinti iki 100 proc., remiantis 2001-01-21 UAB „Granitinė skalda“ valdybos nutarimu Nr. 9 patvirtintų Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio ir priemokų mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatų) 3.3 p. Teigė, kad įvertinus vyr. buhalterės prastą darbo kokybę, direktorius sumažino priemokos dydį 72 proc. Nurodo, kad ieškovė ilgą laiką savanaudiškais tikslais naudojosi įmonės turtu, ieškovei netaikytos drausminės nuobaudos, tačiau 2010-05-13 buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovė su šiuo pranešimu buvo supažindinta, pažadėjo neteisėtus veiksmus nutraukti, todėl darbo sutartis nebuvo nutraukta. Dėl aplaidaus darbo, ieškovė buvo atleista 2011-08-10 šalių susitarimu (DK 125 str. 1 d.). Ieškovė su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis sutiko ir nereiškė jokių pretenzijų dėl 2011 m. gegužės darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieškovės J. Č. ieškinį patenkino iš dalies, nusprendė priteisti ieškovei J. Č. iš atsakovo UAB „Granitinė skalda 1650,92 Lt priemokos už 2011 m. gegužės mėnesį (atskaičius mokesčius) ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus ieškovės reikalavimus atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei atleidimo dieną buvo priskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir 8 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, paskaičiuota pagal ieškovės vidutinį darbo užmokestį už 2011 m. kovo – gegužės mėn., iš viso – 47875,10 Lt. Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 str. šalys sudarė 2011-03-16. Susitariant dėl darbo sutarties nutraukimo, šalys nenurodė tikslios ieškovei išmokėtinos kompensacijos sumos, tačiau susitarė dėl tokios kompensacijos apskaičiavimo būdo. Teismui nekilo abejonių, kad susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalys susitarė vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 nutarimu patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą (CK 6.193 str.). Su tuo iš esmės sutiko abi šalys ir teismo posėdžio metu. Remiantis Tvarkos 6.1 p., apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas įvertino, kad tai yra bendra taisyklė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2011-05-31 iki 2011-08-09 nebuvo darbe dėl ligos, turi būti taikoma speciali norma numatyta šiam atvejui – 6.10 p. Šis punktas nustato, kad jeigu darbuotojas dėl ligos skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš ligos pradžią. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės liga prasidėjo 2011 m. gegužės mėn., teismas atmetė ieškovės argumentus ir nustatė, kad darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas už paskutinius tris mėn., einančius iki gegužės, t. y. vasario, kovo, balandžio mėn. Apskaičiavus vidutinį darbo užmokestį už 2011 m. vasario, kovo, balandžio mėn., matyti, kad kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir išeitinės išmokos nepriemoka nesusidarė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 918,49 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas nepriemoką ir 20 449,28 Lt išeitinės išmokos nepriemoką atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė priteisti 1650,92 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. gegužės mėn., nes jai nebuvo išmokėtas priedas, kuris jai priklausė pagal įmonės darbo rezultatus ir UAB „Granitinė skalda“ valdybos 2001-01-21 nutarimu Nr. 9 patvirtintus Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio ir priemokų mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų 3.1 p. numatyta, kad priemokos skaičiuojamos, kai bendrovės visos pajamos per ataskaitinį mėnesį viršija gamybos sąnaudas; 3.2. p. priemokų dydis nustatomas priklausomai nuo visų gautų bendrovės pajamų dydžio. Iš atsakovo pateikto 2011 m. gegužės mėn. priemokų žiniaraščio, patvirtinto direktoriaus J.L., teismas nustatė, kad pagal įmonės pajamas 2011 m. gegužės mėnesį visiems darbuotojams buvo pritaikytas Nuostatų 3.2 punkte numatytas priemokos koeficientas 0,9, išskyrus ieškovę J. Č., kuriai priemokos koeficientas sumažintas iki 0,25. Nuostatų 3.3 p. nustatyta, kad administracijos vadovas priemoką gali mažinti iki 100 proc., tačiau pagal Nuostatų 3.4. p. bendrovės direktoriams ir vyr. buhalterei priemokos koeficientas mažinamas bendrovės valdybos nutarimu. Šioje nuostatoje įtvirtinta speciali taisyklė sauganti bendrovės direktorių ir vyr. buhalterio interesus. Teismas nustatė, kad įmonės valdyba nebuvo susirinkusi ir nesprendė klausimo dėl priemokos sumažinimo vyr. buhalterei J. Č., sprendimas buvo priimtas administracijos vadovo. Teismas pažymėjo, kad esant aiškiai nustatytai vidinei įmonės tvarkai, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad priemokos sumažinimui valdybos sprendimas šiuo atveju nebuvo reikalingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1650,92 Lt (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio priemoką už 2011 m. gegužės mėn. yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovė J. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą dalyje dėl kitų ieškovės reikalavimų atmetimo ir priimti naują sprendimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4 918,49 Lt kompensacijos nepriemoką už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir 20 449,28 Lt aštuonerių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos nepriemoką bei 349,78 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2011-08-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad teismas neteisingai paskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 650 6.10 p. ir skaičiuodamas ieškovės vidutinį darbo užmokestį pagal 2011 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Kadangi ieškovės darbo santykiai su atsakovu nutrūko 2011 m. rugpjūčio 10 d., tai šiuo atveju ieškovės vidutinis darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal 2011 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. Teismas, neatsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju priemoka laikoma darbo užmokesčio dalimi, neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas ieškovei už 2011 m. gegužės mėnesį dirbtas 16 dienų turėjo sumokėti ne 3.945,45 Lt, bet 5.596,37 Lt darbo užmokestį (3.945,45 Lt + 1.650,92 Lt). Dėl šios priežasties ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis teismo sprendimu nepagrįstai laikomas sumažintu 121,15 Lt. Kadangi ieškovės darbo užmokestis už 2011 m. gegužės mėnesį sudaro 5.596,37 Lt, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 650 6.2 p. numatytu skaičiavimu vidutinis darbo dienos užmokestis turėtų būtų padidintas 121,15 Lt ir sudaryti 349,78 Lt (5.596,37 Lt/16 dirbtų dienų). Vidutinis darbo dienos užmokestis turi didelę reikšmę skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę kompensaciją. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 349,78 Lt, tai kompensacijos nepriemoka už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas sudaro 4.918,49 Lt, o 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos nepriemoka sudaro 20.449,28 Lt. Kadangi atsakovas nepagrįstai sumažino ieškovei už gegužės mėnesį priklausantį darbo užmokestį, dėl šios priežasties kartu sumažino kompensacijos už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas dydį ir 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos dydį, laikoma, kad atsakovas visiškai neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo dieną. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju, todėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 str. 3 d. pagrindu atsakovas turi pareigą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. ieškovei kas mėnesį mokėti po 349,78 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas nagrinėdamas tarp ieškovės ir atsakovo kilusį individualų darbo ginčą turėjo pareigą būti aktyvus ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 str. pagrindu atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes turėjo teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ieškinyje nebuvo reiškiamas, tačiau aukščiau minėto posėdžio metu dėl jo buvo pasisakyta, todėl teismas priimdamas 2012 m. kovo 15 d. sprendimą turėjo atsižvelgti į ieškovės minėtą reikalavimą, vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 str. 1 d. bei 3 d. ir priteisti ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas nurodė, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinė apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus 2012 m. kovo 14 d. raštą Nr. (25) SD - 4084. Šiame rašte nurodyta skaičiavimo tvarka apeliantė grindė savo reikalavimą pareikšdama ieškinį, tačiau nei pareikšdama ieškinį, nei teismo posėdžio metu įrodymo nepateikė, nors privalėjo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, todėl prašė atsisakyti priimti naują įrodymą.
Atsakovo nuomone, teismo sprendime nustatyta apeliantės 2011 m. rugpjūčio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra pagrįsta ir atitinka Aprašo reikalavimus. Aprašo 6.1. punktas yra bendroji nuostata, numatanti, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apraše trijų mėnesių skaičiuojamasis laikotarpis yra nustatytas neatsitiktinai ir pagrįstai, tokiu būdu siekiama, kad skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį būtų galimybė objektyviai jį nustatyti. 3 kalendorinių mėnesių skaičiuojamasis laikotarpis yra numatytas 6.1., 6.8., 6.9., 6.10. punktuose. Todėl galima teigti, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį yra svarbu, kad per visą skaičiuojamąjį laikotarpį, t.y. visus tris mėnesius darbuotojas būtų gavęs darbo užmokestį, iš kurio gali būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis. Apeliantės teigimu, vadovaujantis Aprašo 6.1. punktu, jos rugpjūčio mėnesio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis turėjo būti gegužė, birželis, liepa. Tačiau apeliantė nuo gegužės 31 d. iki rugpjūčio 09 d. darbo užmokesčio įmonėje visai neturėjo, nes sirgo. Gegužės mėnesį apeliantė dirbo tik 16 d.d. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad gegužės mėnesį apeliantė susirgo ir faktiškai įmonėje nedirbo iki rugpjūčio 10 d., pagrįstai nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis Aprašo 6.10 punktu, t.y. skaičiuojamasis laikotarpis turėjo būti trys paskutiniai mėnesiai iki ligos, iki gegužės mėnesio, t.y. vasario, kovo, balandžio mėnesiai.
Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, kad skaičiuojant apeliantės vidutinį darbo užmokestį turėjo būti taikomas Aprašo 6.10 punktas, todėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir išeitinės išmokos nepriemoka nesusidarė, todėl apeliantės reikalavimą priteisti iš Atsakovo 4 918, 49 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas nepriemoką ir 20 449, 28 Lt išeitinės kompensacijos nepriemoką atmetė. Atsakovas sutinka su šiuo teismo sprendimu ir prašo atmesti apeliantes reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 918, 49 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas nepriemoką ir 20 449, 28 Lt išeitinės kompensacijos.
Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai reikalauja priteisti kompensacijos nepriemoką už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir išeitinės išmokos nepriemoką. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visiškai atsiskaitant su apeliante, jai buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas - 9282,38 Lt bei 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 38 592,72 Lt. Viso 47 875,10 Lt.
Apskaičiavus apeliantei vidutinį darbo užmokestį teismo sprendime patvirtinta tvarka, apeliantei turėjo būti paskaičiuota kompensacijos už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas - 8 751,74 Lt, o išeitinės išmokos - 36 386,53 Lt. Viso 45 138,27 Lt. Apeliantei atsakovas sumokėjo 2 736,83 Lt daugiau, nei to reikalavo atsiskaitymo su apeliante metu galioję teisės aktai. Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo atsakovo permoką mokant apeliantei išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas. Iš to seka, kad visiškai atsiskaitant su apeliante susidarė kompensacijos už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas bei išeitinės išmokos permoka, o ne nepriemoka.
Kadangi atsakovas sumokėjo apeliantei kompensaciją už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas bei išeitinę išmoką paskutinę jos darbo įmonėje dieną, sumokėdamas 2 736, 83 Lt daugiau, nei to reikalavo galioję teisės aktai, tai akivaizdu, kad atsakovas atsiskaitė su apeliante laiku. Vadinasi, šiuo atveju DK 141 straipsnio 3 dalis netaikoma ir apeliantės reikalavimas priteisti 349, 78 Lt. vidutinį darbo užmokestį nuo rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos yra nepagrįstas ir atmestinas.
Apeliaciniame skunde atsirado visiškai naujas reikalavimas - priteisti 349, 78 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovui priklauso teisė keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus, tačiau kartu įstatymas nustato tokios ieškovo procesinės teisės įgyvendinimo sąlygas bei tvarką. Įstatymas neleidžia ieškovui keisti abiejų ieškinio elementų, t.y. ir ieškinio dalyko, ir ieškinio pagrindo. Antra, ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo turi būti pateikiamas teismui laiku ir įstatymo nustatyta tvarka, siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo civilinėje byloje, neleidžiant šaliai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei užtikrinant priešingos ginčo šalies interesus. Kadangi norint pakeisti ieškinio dalyką reikia laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų, o apeliantė šių reikalavimų nesilaikė, todėl teismas pagrįstai laikė ieškinio dalyką nepakeistu ir pasisakė tik dėl ieškinyje pareikštų ieškovės reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymi, jog apeliantė klaidingai vertina Darbo sutarties Nr.62 4 punkto pakeitimą. Jame nurodoma, kad nuo 2008 m. vasario 01 d. ieškovei bus mokamas pagrindinis atlyginimas 4400 Lt/mėn, o darbo sutarties 4 p. pakeitimo teisinis pagrindas - 2008 m. sausio 21 d. valdybos protokolas Nr. 9. Šiame protokole užfiksuotas valdybos sprendimas nustatyti būtent tokį pagrindinį atlyginimą atsakovo vyriausiajai buhalterei. Apeliantės nurodytame Darbo sutarties Nr. 62 pakeitime yra įvardintas pakeistas ieškovės pagrindinis atlyginimas ir teisinis darbo sutarties N r. 62 4 punkto pakeitimo pagrindas, 2008 m. vasario 01 d. valdybos posėdžio protokole N r. 9 užfiksuotas UAB „Granitinė skalda" valdybos sprendimas. Daugiau jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių nuorodų į bet kokį lokalinį teisės aktą ar kitokios formos papildomą užmokestį prie pareiginio atlyginimo nėra, todėl Nuostatų nuo 2008 m. vasario 01 d. iki 2010 m. gegužės 03 d. negalima laikyti darbo sutarties Nr. 62 dalimi, priešingai nei teigia apeliantė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės J. Č. ieškinys ir priteista iš atsakovo UAB "Granitinė skalda" 1650, 92 Lt., 5proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 50 Lt. žyminio mokesčio bei 14, 42 Lt. pašto siuntimo išlaidų. Nurodė, kad UAB "Granitinė skalda" valdyba 2008 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 9 yra patvirtinusi Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio ir priemokų mokėjimo nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 01 d. Nuostatų 2 punktas numato, kad pagrindinis darbo užmokestis darbuotojams yra nustatomas darbo sutartyse, pagrindinį darbo užmokestį bendrovės direktoriams ir vyr. buhalterei nustato bendrovės valdyba. Nuostatų 3.4. punktas numato, kad Bendrovės direktoriams ir vyriausiajai buhalterei priemokos koeficientas mažinamas Bendrovės valdybos nutarimu. Iš Nuostatų seka, kad ieškovės pagrindinį darbo užmokestį darbo sutartyje nustatyti, keisti mažinti priemokos koeficientą turi teisę tik bendrovės valdyba. Tačiau bendrovės lokalinis aktas - t.y. Nuostatai - negali apriboti bendrovės vadovo galimybės tinkamai įgyvendinti vadovo funkcijas ir vykdyti jam Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl, atsakovo nuomone, Nuostatų atskiros nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Respublikos teisės aktams, neturi būti taikomos. Įstatymo 37 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad bendrovės vadovas darbuotojus skatina ir skiria jiems nuobaudas. Įstatymo nuostatos suponuoja, kad būtent bendrovės direktorius nusprendžia ar darbuotojui skiriama premija, priedas, priemoka ar nuobauda. Įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje pirmiausiai vadovaujasi įstatymais, todėl atsakovo manymu, joks bendrovės lokalinis aktas negali apriboti bendrovės vadovo galimybių vykdyti jam Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas pareigas. Atsakovo atstovas UAB "Granitinė skalda" direktorius J. L. ir 2011 m. gruodžio 22 d. atsakovo atsiliepime į ieškinio pareiškimą ir bylos žodinio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad priimdamas vienasmenišką sprendimą dėl priemokos prie atlyginimo už 2011 m. gegužės mėnesį sumažinimo, bendrovės vadovas vadovavosi ne Nuostatų reikalavimais, o Įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, kurios, atsakovo įsitikinimu, įpareigoja būtent bendrovės vadovą priimti tokio pobūdžio sprendimus.
Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, atmestini. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 nutarimu patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6 punktas nustato nuostatas, kurių laikomasi apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Pagal 6.1. punktą skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal 6.10. punktą - jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius (statutinio valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui apmokėti – 6 mėnesius), einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Taigi, vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka numato eilę aplinkybių ir sąlygų, į kurias turi būti atsižvelgiama pagal tvarkos aprašo nuostatas. Kadangi ieškovė nuo 2011-05-31 iki 2011-08-09 nebuvo darbe dėl ligos, turi būti taikoma speciali norma numatyta šiam atvejui – 6.10 p. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi minėta nuostata ir skaičiavo vidutinį darbo užmokestį už 2011 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius.
Teisėjų kolegijai nenustačius teisinių pagrindų, dėl kurių ieškovei vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas už 2011 metų gegužės mėnesį, atitinkamai atmestini ir apeliantės argumentai dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos priteisimo, kuriuos apeliantė skaičiavo pagrindu imdama darbo užmokestį už 2011 m. gegužės mėnesį ir atitinkamai vidutinį darbo užmokestį skaičiuodama už 2011 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apskaičiavus vidutinį darbo užmokestį už 2011 m. vasario, kovo, balandžio mėn., matyti, kad kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas ir išeitinės išmokos nepriemoka nesusidarė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 918,49 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas nepriemoką ir 20 449,28 Lt išeitinės išmokos nepriemoką atmetamas. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčijo tuo pagrindu, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už 2011 m. vasario, kovo, balandžio mėn. būtų padarytos neteisingos išvados. Kadangi apeliantės motyvai grindžiami vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu už 2011 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius, tai jau pirmiau nurodytais motyvais yra atmestinas jos reikalavimas nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiskaitant su apeliante, jai buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas - 9282,38 Lt bei 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 38 592,72 Lt, taikant Aprašo 6.1. punkto 3 pastraipą ir vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant už kovo, balandžio, gegužės mėnesį. Viso 47 875,10 Lt (b.l.50). Tuo tarpu teisėtai vadovaujantis Aprašo 6.10 punktu, apeliantei turėjo būti paskaičiuota kompensacijos už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas - 8 751,74 Lt, o išeitinės išmokos - 36 386,53 Lt. Viso 45 138,27 Lt (b.l.51). Vadinasi, apeliantei atsakovas sumokėjo 2 736,83 Lt daugiau, nei to reikalavo atsiskaitymo su apeliante metu galioję teisės aktai. Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo atsakovo permoką mokant apeliantei išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas. Iš to seka, kad visiškai atsiskaitant su apeliante susidarė kompensacijos už 58 nepanaudotas kasmetinių atostogų kalendorines dienas bei išeitinės išmokos permoka, o ne nepriemoka. Todėl konstatuotina, kad darbdavys su darbuotoju visiškai atsiskaitė jo atleidimo iš darbo dieną, įskaitant pirmosios instancijos teismo priteistąją 1650,92 Lt sumą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Atsakovas savo apeliacinio skundo argumentus grindė UAB „Granitinė skalda“ valdybos 2001-01-21 nutarimu Nr. 9 patvirtintų Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio ir priemokų mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai), kurių 3.3 p. nustatyta, kad administracijos vadovas priemoką gali mažinti iki 100 proc., tačiau pagal Nuostatų 3.4. p. bendrovės direktoriams ir vyr. buhalterei priemokos koeficientas mažinamas bendrovės valdybos nutarimu, prieštaravimu Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 daliai, kuri nustato, kad akcinės bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, t.y. įstatymo nuostatos taikomos vadovo darbo teisiniams santykiams su visais darbuotojais, neišskiriant jokios pareigybės, kaip pvz. bendrovės vyriausiosios buhalterės.
Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas ? stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas ? valdyba. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Todėl bendrovės administracijos vadovas privalėjo laikytis kolegialaus organo patvirtintų nuostatų nustatytos tvarkos. Byloje nekilo ginčo dėlto, kad įmonės valdyba nebuvo susirinkusi ir nesprendė klausimo dėl priemokos sumažinimo vyr. buhalterei J. Č.. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad priemokos ieškovei sumažinimas 2011 m. gegužės mėnesį buvo neteisėtas. Visi apelianto skunde dėstomi motyvai, kad administracijos vadovas turėjo pagrindą mažinti ieškovei priemoką, atsižvelgdamas į jos netinkamą darbo kokybę bei įmonės turto naudojimą asmeninėms reikmėms, neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, kai yra konstatuota, jog sprendimą turėjo priimti kolegialus valdymo organas – valdyba, todėl teisėjų kolegija šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.