Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria teismas, patenkinęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Birutės Čekauskienės skundą, pakeitė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. RV-22-12014 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S. ir jam netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, pakeista 2020 m. kovo 9 d. Kauno apygardos nutartimi, ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. baudžiamasis įsakymas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotas į BK 178 straipsnio 5 dalį, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirta bausme ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

1.3. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmės subendrintos ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis pakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, pridėta prie 2020 m. spalio 19 d. paskirtos bausmės ir skirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 17 d.

4. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-12014 taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dalyvauja TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, siekia asmeninio tobulėjimo, baigė priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dengia turimus įsiskolinimus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja prevencinėse ir intervencinėse priemonėse skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi nepriekaištingai ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Birutei Čekauskienei apskundus šį Komisijos nutarimą Nr. RV-22-12014, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. sausio 18 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos nutarimą ir nuteistajam K. S. netaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė padaręs išvadą, kad nuteistojo K. S. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. skundas atmetamas

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo K. S. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu

10. Nagrinėjamu atveju K. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

12. Iš 2023 m. lapkričio 28 d. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad 2023 m. lapkričio 14 d. taikant OASys metodiką K. S. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėtina, kad 2022 m. birželio 29 d. atlikus pirminį ir vėliau 2023 m. balandžio 17 d. pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, šiam nuteistajam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. birželio 12 d. jam jau buvo nustatyta vidutinė, kuri nepakito, ir kaip minėta, 2023 m. lapkričio 14 d. taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sutinkant su skundo argumentais, iš minėtų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis iš esmės deda pastangas mažinti nusikalstamumo riziką, kadangi nuo didelės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dabar ši rizika vertinama vidutine. Tuo pačiu kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai, kad vertinimo metu nepaisoma jo pažanga ir tie duomenys nekintami, kadangi vertinant nuteistojo elgesį yra fiksuota, jog didelė rizika tapo vidutine. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo vidutinės nusikalstamo elgesio rizika visgi nemažėja ir išlieka nepakitusi nuo 2023 m. birželio 12 d., tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad daugiau nei per penkis mėnesius neužfiksuota jokios esminės nuteistojo pažangos, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.

13. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti trys statiniai ir devyni dinaminiai kriminogeniniai nuteistojo atžvilgiu nustatyti veiksniai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors K. S. skunde nurodo, kad deda realias pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau visgi dar išlieka jo atžvilgiu nustatyti tokie dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys (siejamas su buvimu laisvėje); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m. spalio 19 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nustatyti keturi apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta po bausmė atlikimo, teigiama motyvacijai darbinei veiklai, priklausomybės prevencijos programų lankymas, priklausomybės valdymas) kol kas nustatytų devynių dinaminių kriminogeninių veiksnių santykinai nepadengia.

14. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį – dalyvauja resocializacijos procese, dalyvauja programoje, kurios tikslas yra sumažinti recidyvo galimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, baigė priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro programą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, stebimi teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityse, dirba, iš gaunamo uždarbio dengiamos priverstinai per antstolį išieškomos skolos. Vieną kartą drausmintas – atsisakė gyventi paskirtame būryje, ir vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Nurodytos aplinkybės patvirtina skunde nurodomus K. S. argumentus, kad bausmės atlikimo metu jis skyrė dėmesį priklausomybės valdymui, po to pradėjo dirbti, dengia skolas. Kita vertus, nežiūrint į šiuos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi išlieka nustatyta vidutinė jo nusikalstamo elgesio rizika, kurią norėdamas sumažinti iki žemos nuteistasis toliau turi dėti pastangas mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie šiai dienai yra nustatyti net devyni, o tarp jų yra išlikę ir skundo argumentuose nurodomose srityse (tokie kaip nestabilios darbo patirties turėjimas, lėšų valdymo sunkumai, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais). Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šie veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti toliau koreguojami. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog ankščiau K. S. ne kartą yra nepateisinęs teismo juo parodyto pasitikėjimo tiek taikant bausmės vykdymo atidėjimą (kuris buvo panaikintas), tiek taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (kuris taip pat buvo panaikintas), todėl pritariant skundžiamoje nutartyje nurodytai apylinkės teismo pozicijai, teismas nagrinėjamu atveju vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai. Tuo tarpu skundo argumentai dėl dvigubo nubaudimo, kad apylinkės teismas vertino tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo panaikintas lygtinis paleidimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra svarbūs sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, todėl žemesnis teismas į juos atsižvelgė pagrįstai.

15. Nors nuteistasis skunde deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad K. S. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.