Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-323/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
2A-323/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „BĄ investiciniai projektai“
Advokatai
Algimantas Kolpertas, Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-323/2008Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 21.4.1.2.; 35.6.1.; 37.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,atsakovo atstovams Dainiui Vasiliauskui, advokatei Sonatai Žukauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-94-280/2008 pagal ieškovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Utvilsta“ ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Gilius ir Ko“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „BĄ investiciniai projektai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pinigų sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Utvilsta“ 2007 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, trečiajam asmeniui UAB „BĄ investiciniai projektai“, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo perleidimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“, ir priteisti iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt CK 1.80, 1.81, 1.82, 6.66, 6.237, 6.240 straipsnių pagrindu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“ 2006 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Utvilsta“ sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka atsakovui UAB „Gilius ir Ko“ neatlygintinai perleido savo reikalavimą UAB „BĄ investiciniai projektai“ į 160 904,79 Lt sumą pagal 2004 m. lapkričio 29 d. dienos statybos rangos sutartį Nr. A272-4. Ieškovo teigimu, pagal šią sutartį atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ atsisakė savo turimo reikalavimo gauti 160 904,79 Lt iš UAB „Utvilsta“ už atliktus darbus objekte Plytinės g. 29 Vilniuje. Ieškovo nuomone, 2006 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi UAB „Utvilsta“ šios sutarties sudaryti neprivalėjo, šis sandoris pažeidžia kreditorių teises ir atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ nesąžiningumas yra preziumuojamas, remiantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu, nes reikalavimo perleidimas yra neatlygintinis ir laikoma, kad įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė labai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Ieškovas pažymėjo, kad Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai piniginių lėšų, mokėjimai vykdomi šiame įstatyme nustatyta eilės tvarka. Ieškovo nuomone, šiuo atveju mokėtojas minėtą tvarką pažeidė, nes buvo skolingas ir darbuotojams, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir tai konstatuota nutartyje iškelti bankroto bylą. Dėl to, ieškovo nuomone, ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 bei 1.81straipsnių pagrindu. Be to, neatlygintinis reikalavimo perleidimas, ieškovo teigimu, pažeidžia UAB „Utvilsta“ veiklos tikslus – pelno siekimą, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnio pagrindu. Ieškovas pažymėjo, kad po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas iš trečiojo asmens UAB „BĄ investiciniai projektai“ gavo 80 000 Lt ir šią sumą, ieškovo nuomone, atsakovas gavo nepagrįstai. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.237 straipsnį asmuo, kuris be teisėto pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis neturėjo ir negalėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita buvo tai įgyta, tokia pareiga atsiranda ir tuo atveju, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. sausio 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos 2006 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo perleidimo sandorį, sudarytą tarp UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“; priteisti iš atsakovo ieškovui 80 000 Lt; priteisti iš atsakovo 46,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 2 400 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktą administratorius turi teisę pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje pagal ieškinio pobūdį ir turinį yra pareikštas actio Pauliana ieškinys, kuriuo siekiama apginti BUAB „Utvilsta“ kreditorių interesus. Teismas pažymėjo, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai UAB „Utvilsta“ bankroto byloje yra 3 204 630,98 Lt. Teismas nurodė, kad ginčijamu sandoriu ieškovas UAB „Utvilsta“ atsiskaitė su atsakovu, neturinčiu pirmumo teisės, ir taip pažeidė ieškovo, o tuo pačiu ir kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo teise, teises. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, jog įmonės turto vertė 2006 m. rugsėjo 1 d. duomenimis buvo 4 970 841 Lt, o įsiskolinimas kreditoriams – 7 200 901 Lt.

Teismo teigimu, atsakovas, sudarydamas ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, turėjo žinoti ir greičiausiai žinojo, kad UAB „Utvilsta“ yra faktiškai nemoki, nes UAB „Gilius ir Ko“ naudai buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. teismo įsakymas dėl sumų išieškojimo iš UAB „Utvilsta“, skola nebuvo nė kiek išieškota, UAB „Utvilsta“ turtas ir lėšos buvo areštuotos ne tik atsakovo interesais, bet ir pagal kitų kreditorių reikalavimus. Teismas nurodė, kad kadangi turto areštas taikytas ir atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymu, turto areštas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, kas visiems tretiesiems asmenims sukelia teisinius padarinius, nes registras yra viešas, yra pagrindas daryti išvadą, jog sutarties sudarymo dieną ne tik ieškovas UAB „Utvilsta“, bet ir atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ buvo nesąžiningi (CK 6.66 str. 2 d.), be to, nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad antstolės patvarkymu buvo sustabdytas piniginių lėšų mokėjimas kitiems asmenims UAB „Utvilsta“ nurodymu. Teismas nurodė, kad šiuo atveju 2006 m. spalio 12 d. tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ UAB „Gilius ir Ko“ sumokėjo 80 000 Lt remdamasi UAB „Utvilsta 2006 m. rugsėjo 27 d. nurodymu, o šis nurodymas išduotas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Dėl to, teismo nuomone, nekyla jokių abejonių dėl atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ nesąžiningumo. Teismas nepripažino, kad sandoris yra neatlygintinas, kaip nurodyta sutartyje, kadangi už reikalavimo teisės įgijimą iš trečiojo asmens, atsakovas atsisakė savo reikalavimo teisės ieškovui, nereiškė ieškovui jokių turtinių reikalavimų, nebesikreipė dėl teismo įsakymu priteistų sumų išieškojimo iš UAB „Utvilsta“.

Teismo nuomone, tarp UAB „Gilius ir Ko“ ir UAB „BĄ investiciniai projektai“ rangos teisiniai santykiai nebuvo forminami ar vykdomi, todėl atsakovas klaidina ieškovą bei teismą. Teismas nurodė, kad į bylą atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ pateikti įrodymai patvirtina, jog tretysis asmuo ir atsakovas, žinodami ir turėdami antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 6 d. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą, žinodami, kad yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš UAB „Utvilsta“ atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, tarėsi kaip atsakovui perimti UAB „Utvilsta“ reikalavimo teises, nes elektroniniame pokalbyje UAB „BĄ investiciniai projektai“ siūlė atsisakyti ieškinio UAB „Utvilsta“, prašė pateikti UAB „Gilius ir Ko“ patvirtinimą, kad pretenzijų objektui neturės. Teismo nuomone, tai buvo daroma tik tam, kad UAB „Utvilsta“ nebegalėtų iš trečiojo asmens reikalauti sumų už UAB „Gilius ir Ko“ atliktus darbus, į kurias pretendavo atsakovas UAB „Gilius ir Ko“, žinodamas, jog jam UAB „Utvilsta“ nebegali sumokėti, nes turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai tenkintini pirma eile. Teismas pažymėjo, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas, 2006 m. birželio 14 d. surašytas atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ ir pasirašytas ne tik UAB „BĄ investiciniai projektai“ , bet ir UAB „Utvilsta“, patvirtina tik tai, kad darbų rezultatas pagal 2005 m. liepos 22 d. rangos sutartį perduotas generaliniam užsakovui trečiajam asmeniui UAB „BĄ investiciniai projektai“ atitinka norminių aktų reikalavimus ir tinkamas naudoti, jo pagrindu jokia PVM sąskaita faktūra ar kitas mokėjimo dokumentas nebeišrašytas, nes atliktų darbų aktus 160 904,79 Lt sumai iki 2006 m. balandžio 10 d. pasirašė ieškovas ir atsakovas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.5, 1.81 str.), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.).

Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ nuginčyto sandorio pagrindu iš trečiojo asmens gavo 80 000 Lt, kurių gauti neturėjo teisės, todėl ši suma priteistina ieškovui BUAB „Utvilsta“, kurios kreditorių interesais pareikštas šis ieškinys. Teismas pažymėjo, kad taikant restituciją atsižvelgiama į tai, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl atsakovas UAB „Gilius ir Ko“, turintis reikalavimo teisę ieškovui pagal Panevėžio apygardos teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-290-30/2006, turi teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka UAB „Utvilsta“ bankroto byloje būti įtrauktas į kreditorių sąrašą, dėl to šis klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neanalizavo atsakovo nurodytų argumentų, dėl jų nepasisakė ir nepagrįstai vertino tik ieškovo nurodytus argumentus, kurie nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Teismo išvada, kad ginčijamu sandoriu ieškovas BUAB „Utvilsta“ atsiskaitė su atsakovu, neturinčiu pirmumo teisės, ir taip pažeidė ieškovo bei jo kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo teise, teises, nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2006 m. rugpjūčio 11 d., o bankroto byla UAB „Utvilstai“ buvo iškelta tik 2006 m. spalio 12 d. ir sandorio sudarymo dieną jokių draudimų sudaryti šią sutartį nebuvo. Be to, UAB „Utvilsta“ nemokia pripažinta tik nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., todėl šis sandoris kreditorių teisių pagal CK 6.66 straipsnį nepažeidžia ir negali pažeisti, nes skolininkas tapo nemokus ne dėl šio sandorio sudarymo. Teismas nevertino, ar ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus actio Pauliana taikymo kontekste, t. y. kokią įtaką UAB „Ultvista“ mokumui galėjo turėti ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymas. Teismas turėjo vertinti, ar ieškovas UAB „Ultvista“ dėl sudaryto ginčijamo sandorio nebeturėjo realios galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų, ar buvo reali grėsmė, jog sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika analogiškose bylose. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Gilius ir ko“ žinojo arba turėjo žinoti, jog UAB „Utvilsta“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, kadangi teismas šią išvadą grindė tik prielaidomis, spėliojimais ir samprotavimais. Teismo išvada, kad ne tik ieškovas UAB „Utvilsta“, bet ir atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ buvo nesąžininga sutarties šalis, nepagrįsta, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti apie UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“ nesąžiningumą. Teismo išvada, kad perleidimo sutartis buvo sudaryta tam, kad UAB „Utvilsta“ nebegalėtų iš trečiojo asmens reikalauti sumų už UAB „Gilius ir Ko“ atliktus darbus, į kurias pretenduoja atsakovas, nepagrįsta. Byloje nebuvo įrodyta, kad ginčijama sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Utvilsta“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „BĄ investiciniai projektai“ nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo apeliacinės instancijos teismą bylą spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“ 2006 m. rugpjūčio 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Šios sutarties pagrindu ir UAB „Utvilsta“ 2006 m. rugsėjo 27 d. prašymu UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. spalio 12 d. sumokėjo UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt sumą (b.l. 15) . Panevėžio apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Utvilsta“ iškelta bankroto byla.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktą administratorius turi teisę pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškiniu ginčijamu sandoriu UAB „Utvilsta“ atsiskaitė su UAB „Gilius ir Ko“, neturinčia pirmumo teisės, ir taip pažeidė UAB „Utvilsta“, o tuo pačiu ir kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmumo teise, teises, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas turėjo žinoti ir greičiausiai žinojo, jog UAB „Utvilsta“ yra faktiškai nemoki 2006 m. rugpjūčio 11 dienai (ginčijamo sandorio sudarymo dienai), ir kad UAB „Utvilsta“ ir UAB „Gilius ir Ko“, sudarydamos ieškiniu ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos, patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Panevėžio apygardos teismas 2006 m. spalio 12 d. nutartyje, kuria iškelta UAB „Utvilsta“ bankroto byla, konstatavo, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. balanso duomenimis UAB „Utvilsta“ turėjo turto 4 970 841 Lt sumai ir UAB „Utvilsta“ skolos kreditoriams buvo 7 200 901 Lt sumai, įskaitant 97 988 Lt darbo užmokesčio skolą, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Utvilsta“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 40 614 Lt, kad UAB „Utvilsta“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes ūkinės veiklos nevykdo, kad UAB „Utvilsta“ vadovas 2006 m. liepos 18 d. ir 2006 m. liepos 26 d. kreditorių buvo informuotas, jog neatsiskaičius su kreditoriais kreditoriai kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Utvilsta“. Pagal UAB „Utvilsta“ 2006 m. rugsėjo 1 d. balanso duomenis bei pateiktus į bylą įrodymus įmonės finansinė padėtis, įmonės atsiskaitymo su kreditoriais bei mokumo galimybės negalėjo iš esmės pasikeisti nuo ieškiniu ginčijamo sandorio sudarymo momento 2006 m. rugpjūčio 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., t.y. per 20 dienų. Pažymėtina, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nustato mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė (mokėtojas) visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, ir šis įstatymas netaikomas Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nustatytai mokėjimų eilės tvarkai. Aplinkybė, kad UAB „Gilius ir Ko“ 2006 m. gegužės 22 d. padavė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Utvilsta“, ir antstolės N. Šiugždaitės 2006 m. birželio 6 d. patvarkymas sustabdyti lėšų išmokėjimą, išsiųstas UAB „Gilius ir Ko“ bei kitiems kreditoriams, patvirtina, kad atsakovas UAB „Gilius ir Ko“ iki ieškiniu ginčijamo sandorio sudarymo bei sudarymo momentu turėjo žinoti arba žinojo, kad UAB „Utvilsta“ neatsiskaito su kreditoriais bei negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovui UAB „Gilius ir Ko“, kaip verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui, taikytini didesni reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės ir pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškiniu ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „Utvilsta“ kreditorių teisės, kad ginčijamo sandorio šalys tai turėjo žinoti arba žinojo ir sudarydamos ginčijamą sandorį buvo nesąžiningos. Pažymėtina, kad ieškiniu ginčijamas sandoris sudarytas likus dviems mėnesiams iki UAB „Utvilsta“ bankroto bylos iškėlimo ir kad UAB „Utvilsta“ nemokumas bei sąlygos iškelti bankroto bylą UAB „Utvilsta“ atsirado jau anksčiau, nes kreditoriai 2006 m. liepos 18 d. bei 2006 m. liepos 26 d. raštais pranešė UAB „Utvilsta“ vadovui dėl kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą, jei UAB „Utvilsta“ neatsiskaitys su kreditoriais. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino ieškiniu ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

CK 6.66 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškiniu ginčijamo sandorio pagrindu ir UAB „Utvilsta“ prašymu UAB „BĄ investiciniai projektai“ 2006 m. spalio 12 d. sumokėjo UAB „Gilius ir Ko“ 80 000 Lt sumą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo ieškovui 80 000 Lt sumą yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat konstatavo, kad ieškiniu ginčijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.5, 1.81 str.)., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 str.).Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas byloje aplinkybes sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, išskyrus išvada, kad ieškiniu ginčijamas sandoris prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktui, kadangi ieškiniu ginčijamo sandorio sudarymo momentu nebuvo iškelta bankroto byla UAB „Utvilsta“. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta aplinkybė ir apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padarytos minėtos išvados, panaikinimui ar pakeitimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 23 d. įsakymas dėl skolos išieškojimo UAB „Gilius ir Ko“ iš UAB „Utvilsta“ buvo vėliau panaikintas, ir kiti argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovo UAB „Gilius ir Ko“ valstybei 10,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilius ir Ko“ (įmonės kodas 134506482) valstybei 10,05 Lt (dešimt litų penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė