Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nuspręsta pripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendį, priimtą A. S. atžvilgiu, ir vykdyti jį Lietuvos Respublikoje. Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 281¹ straipsnio 1 dalimi, paskiriant jam 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 12 d., pabaiga – 2025 m. sausio 6 d.

2. Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis A. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, teismas neprivalo kiekvienu atveju taikyti lygtinio paleidimo institutą, kadangi turi įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, pažymėtina, kad bausmės Lietuvos Respublikoje vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius šios šalies įstatymus, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikšmės Norvegijos karalystės pažyma dėl galimo lygtinio paleidimo pagal Norvegijos karalystės įstatymus.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį A. S. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama žemai, tačiau net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kaip minėta, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą tikėti sėkminga probacijos taikymo galimybe.

7. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas 1 kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, lankė priemones, nukreiptas į piktnaudžiavimo alkoholiu problemos sprendimą, bausmės atlikimo metu mokėsi norvegų-anglų kalbos kursuose, maisto ruošos 10 val. per savaitę, taip pat mokėsi remontuoti dviračius ir naudotis kompiuterine įranga. 2022 m. sausio mėnesį, atvykęs į pataisos namus, kreipėsi dėl mokymosi profesinėje mokykloje ir darbo. Nuo 2022 m. vasario mėnesio užsiima darbine veikla būryje (atlieka buities darbus) po šešias valandas kasdien. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, močiute, brolio šeima ir draugais. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai leisti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui, kadangi turi būti vertinamos visos lygtinio paleidimo taikymui svarbios aplinkybės. Pataisos įstaiga yra gavusi UAB ,,D. S.“ pažymą, kurioje nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas šioje įmonėje, tačiau tai neužtikrina aplinkybės, kad nuteistasis išties realiai dirbs.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, nusikalstamo seksualinio elgesio istorija, praeityje ar šiuo metu įtaką daro asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus elgesys, išreiškia neigiamas nuostatas priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, turi nestabilią darbo patirtį. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodomi duomenys, keliantys abejonių išimtinai tik teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir sėkminga probacijos taikymo galimybe. Nuteistasis A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už du seksualinio prievartavimo atvejus, kito asmens laisvės atėmimą ir transporto priemonės vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šios aplinkybės rodo padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis nenaudos fizinio smurto, prievartos, siekdamas patenkinti savo poreikius ir norus bei vairuos transporto priemonę, laikydamasis galiojančių Kelių eismo taisyklių. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas jau buvo įvertinti nuosprendį priėmusio teismo, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstamos veikos vertinimas ir negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas. Be to, tai, kad tiek apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, nuteistasis A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, nepažeidžia Konstitucijos, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas ir teismai vertina byloje esančių aplinkybių visumą ir sprendžia, ar jos sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje lygtinio paleidimo atveju nekartos savo priešingo teisei elgesio.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis nuo 2005 m. iki 2016 m. administracine tvarka baustas 11 kartų (chuliganizmas viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai), kas asmenį charakterizuoja kaip nelinkusį laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir įstatymų. Nuteistasis praeityje turėjo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kartais dalyvaudavo veiklose, kurios keldavo riziką nusikaltimo įvykdymui, kartais pasirinkdavo netinkamą draugų kompaniją. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, nepasiduos kitų asmenų neigiamai įtakai ir sugebės toliau sėkmingai kovoti su priklausomybe alkoholiui. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau jis vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, kas liudija, kad A. S. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nusikalsdavo spontaniškai, apsvaigęs nuo alkoholio, tinkamai neįvertinus savo elgesio pasekmių. Nusikaltimų istorija rodo, kad teisės pažeidėjas kartojo ankstesnes klaidas, nepasimokęs iš įgyto patyrimo, kadangi, vykstant pirmajam teismo procesui dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo, nusikalto pakartotinai. Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir vykstant teismo procesui dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuteistasis nebuvo kritiškas savo elgesiui, kilusioms pasekmėms ir jokių išvadų nepadarė, ciniškai žvelgdamas į visuomenėje priimtas elgesio normas ir įstatymus. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad jis menkina savo elgesį, ieško pateisinančių aplinkybių, kaltindamas aplinką, kaltės nepripažino. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, akivaizdu, kad A. S. negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių negrįžtamų padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 8 dienos, paskirta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

11. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodyti motyvai, pagrindžiantys teismo manymą, kad šiuo metu nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas šiuo metu dar negali būti taikomas. Aplinkybės, kad nuteistojo močiutei reikalinga pagalba dėl senyvo amžiaus, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti lygtinį paleidimą, kadangi asmeniniai nuteistojo poreikiai negali būti keliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 28 d. posėdžio protokolo, du iš šešių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą A. S.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.