Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, bei atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, išlaikymo dydžio nustatymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, bei atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, išlaikymo dydžio nustatymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui formos pakeitimo, išlaikymo dydžio nustatymo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką su sūnumi G. M.: 1. Kas antrą pilną savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos atitinkamos savaitės pirmadienį ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį; 2. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kas antras valstybines šventes: atitinkamų metų Kūčių rytą (nuo 9 val.), grąžindamas vaiką Šv. Kalėdų pirmąją dieną (iki 20 val.) bei Šv. Velykų pirmąją dieną (nuo 9 val.) grąžindamas vaiką Šv. Velykų antrąją dieną (iki 20 val.) bei, kitų metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną (nuo 20 val.) grąžindamas vaiką Šv. Kalėdų antrąją dieną (iki 20 val.). Naujuosius metus vaikas švenčia su tuo iš tėvų, su kuriuo tais metais praleidžia žiemos atostogas; 3. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kas antras rudens, žiemos ir pavasario atostogas, tai yra, vienas atostogas vaikas praleidžia su atsakove, kitas – su ieškovu ir t.t.; 4. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką pusę vaiko vasaros atostogų šalių suderintu laiku. Jeigu šalys iki atostogų pradžios šio laiko nesuderina, ieškovas pasiima vaiką antrąją atostogų pusę; 5. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką per tėvo dieną, o atsakovė turi teisę pasiimti vaiką per Motinos dieną, jeigu ta diena sutampa su vaiko buvimu pas kitą tėvą; 6. Ieškovas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą jo gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką jo gimimo dienos 9 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą iki kitos dienos 18 val. Tuo atveju, jeigu vaiko gimtadienio dieną su vaiku turi būti atsakove, tačiau tai sutampa su laikotarpiu, kuomet vaikas būna pas ieškovą, atsakovė turi teisę pasiimti vaiką tokia tvarka, kokia yra numatyta šiame punkte; 7. Vaikui susirgus, vaikas būna (yra perduodamas) tam tėvui, su kuriuo jis turi būti pagal nustatytą tvarką, išskyrus atvejus, kai gydytojų nurodymu vaikas negali būti vežamas automobiliu; 8. Ieškovas ir atsakovė turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse, taip pat kitose vaikui skirtose šventėse, kurios yra švenčiamos su kitu iš tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-25 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė, kad ieškovas V. M. turi teisę matytis ir bendrauti su mažamečiu sūnumi G. M., gimusiu 2007-12-03, tokia tvarka: 1. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką su savimi darbo dienomis – kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų ir kitų užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 11.00 val., jeigu tai ne darbo diena, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Tėvas privalo užtikrinti, kad bendravimas su vaiku netrukdytų lankyti pagal iš anksto nustatytą grafiką vykstančių pamokų, užsiėmimų, būrelių ir užklasinės veiklos renginių; 2. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį po pamokų ir kitų užsiėmimų, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., išskyrus atvejus, kai tėvui priklausantį savaitgalį vaikas serga, yra suplanuota vaiko išvyka, renginys, vaikas atostogauja ir pan. Tėvui nepasinaudojus teise paimti vaiką tėvui priklausančiu laiku šis laikas nusikelia į kitą savaitgalį; 3. Tėvas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, taip pat kitose šventėse, kurios yra skirtos vaikui ir rengiamos ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Tėvas turi teisę pasiimti vaiką su savimi kitą po jo gimtadienio einančią dieną po pamokų ir kitų užsiėmimų nuo 9.00 iki 11.00 val., jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra viena iš savaitgalio dienų, ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., jeigu ši diena nepriklauso tėvui pagal eiliškumą. Jeigu vaiko gimtadienis sutampa su savaitgaliu, pagal eiliškumą priklausančiu tėvui, tėvas privalo vaiką atvežti į gyvenamąją vietą dieną prieš vaiko gimtadienį iki 19.00 val.; 4. Vaikui nėra draudžiama praleisti laiką jam artimų žmonių priežiūroje (močiučių, senelių, tetų ir kt.); 5. Vaikui susirgus, vaikas būna savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas V. M., nesutikdamas su minėtos 2014-09-25 nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais, pateikė atskirąjį skundą.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 str. nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 str. numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

Nagrinėjamu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su nepilnamečio šalių vaiko teise bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.), taip pat tokia pat skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad teismas nustatė tokią ieškovo matymosi su vaiku tvarką, kuri realiai gali būti iš viso neįgyvendinta, t. y. teismas nustatė ieškovo teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį su išlygomis, o išlygose numatyti atvejai priklauso nuo pačios atsakovės (išvyka, renginys). Pažymi, jog nutartimi nustatyta tvarka sudaro dar daugiau galimybių šalių ginčams ir suteikia galimybę atsakovei iš viso neduoti vaiko ieškovui savaitgaliams, nes, esant tokioms nutarties nuostatoms, atsakovė netgi įgyja teisę planuoti išvykas, renginius ir pan. būtent tais savaitgaliais, kuriais su vaiku turi teisę matytis ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nutarties rezoliucinės dalies 2 punktu nustatė, kad „Tėvas turi teisę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį po pamokų ir kitų užsiėmimų, grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., išskyrus atvejus, kai tėvui priklausantį savaitgalį vaikas serga, yra suplanuota vaiko išvyka, renginys, vaikas atostogauja ir pan. Tėvui nepasinaudojus teise paimti vaiką tėvui priklausančiu laiku šis laikas nusikelia į kitą savaitgalį.“ Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju išlygos pasiimti vaiką savaitgalį, kai vaikas serga, yra suplanuota vaiko išvyka, renginys, vaikas atostogauja ir pan., yra numatytos siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio sūnaus teises ir interesus. Natūralu, kad vaikui sergant jam yra būtinas atitinkamas režimas, slaugymas, todėl vaiko paėmimas iš jo gyvenamosios vietos, kuomet jis serga neatitiktų vaiko interesų, darytų žalą jo sveikatai. Kalbant apie vaiko atostogas, pažymėtina, jog vaikas gali atostogauti ne tik Vilniaus mieste, kuriame vaikas gyvena, bet ir Klaipėdoje pas giminaičius ar užsienyje, bei gali susiklostyti situacija, kai šios atostogos ar jų dalis sutaps su ieškovui priklausančiu savaitgaliu. Tas pats pasakytina ir apie išvykas bei renginius, kurie gali būti organizuojami kituose miestuose. Vien ta aplinkybė, kad savaitgalis priklauso ieškovui, negali tapti besąlygine priežastimi nutraukti suplanuotas vaiko atostogas kitame mieste ar užsienyje, ar užkirsti kelią vaikui dalyvauti išvykose ar renginiuose, kurie organizuojami kituose miestuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartyje numatytos išlygos užtikrina vaiko teisę į pilnavertį asmeninį gyvenimą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su tėvu ir motina, t. y. su ieškovu ir atsakove, bet ir su kitais giminaičiais, draugais. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtas išlygas, nustatė ir tai, kad tėvui nepasinaudojus teise paimti vaiką tėvui priklausančiu laiku šis laikas nusikelia į kitą savaitgalį. Tokiu būdu ieškovui užtikrinamas bendravimas su sūnumi, neprarandant savaitgalio, o bendravimo laiką tiesiog nukeliant į kitą savaitgalį. Toks bendravimas atitinka ne tik vaiko interesus, bet nepažeidžia ir ieškovo teisių bei interesų.

Atskirajame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad nutartimi nustatyta tvarka suteikia galimybę atsakovei iš viso neduoti vaiko ieškovui savaitgaliams, nes atsakovė įgyja teisę planuoti išvykas, renginius ir pan. būtent tais savaitgaliais, kuriais su vaiku turi teisę matytis ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pats ieškovas atskirajame skunde pripažino, kad jis matosi su vaiku kas antrą savaitgalį. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė niekada nedarė jokių kliūčių ir netrukdė ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Ieškovas nepateikė teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad atsakovė staiga ims piktnaudžiauti nutartyje nustatytomis išlygomis ir pradės ieškovui trukdyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Ieškovas taip pat pageidavo pasibaigus savaitgaliui vaiką grąžinti ne sekmadienio vakare į jo gyvenamąją vietą, tačiau pirmadienį nuvežti į mokyklą. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad vaikas pasibaigus savaitgaliui turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pageidavimo grąžinti vaiką ne sekmadienio vakare, o pirmadienį nuvežant į mokyklą, netenkino. Pažymėtina, jog vaikui yra būtina tinkamai pasiruošti mokyklai, gerai pailsėti prieš mokslo dieną, todėl vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. šiuo atveju labiau atitinka vaiko interesus.

Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad „Tėvas turi teisę pasiimti vaiką su savimi darbo dienomis – kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų ir kitų užsiėmimų arba iš gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 11.00 val., jeigu tai ne darbo diena, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iki 19.00 val. <...>“. Ieškovas prašo pakeisti skundžiamą nutartį šioje dalyje nustatant, kad tėvas turi teisę pasiimti vaiką su savim kas antrą savaitę, nesutampančią su savaite, kurios savaitgalį tėvas turi teisę pasiimti vaiką, trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų ir užsiėmimų bei grąžindamas vaiką penktadienį ryte į ugdymo įstaigą. Ieškovas nurodo, kad faktiškai nutartimi teismas ieškovui suteikė teisę matytis su vaiku kas antrą savaitgalį ir du kartus per savaitę nuvežti vaiką į teniso treniruotę, matant vaiką tiek laiko, kiek trunka vežimas į treniruotę (apie 35 min. į vieną pusę), tačiau du savaitgaliai per mėnesį nėra pakankamas laikas, kad tėvo ir sūnaus santykiai būtų pilnaverčiai, būtų palaikomas nuolatinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus nėra didelis (7 m.), lanko mokyklą, taip pat popamokinę veiklą, t. y. gyvena pagal nusistovėjusį dienos režimą, užtikrinantį jo gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo ieškovas (t. y. nustačius, kad ieškovas pasiima vaiką su savim kas antrą savaitę, nesutampančią su savaite, kurios savaitgalį tėvas turi teisę pasiimti vaiką, trečiadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po pamokų ir užsiėmimų, bei grąžindamas vaiką penktadienį ryte į ugdymo įstaigą), vaikas vidury mokslo savaitės būtų kilnojamas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, kas akivaizdžiai sutrikdytų vaiko nusistovėjusį režimą. Toks vaiko kilnojimas iš vienų namų į kitus būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neatitiktų vaiko interesų.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu bei pagrįstai ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka visų pirma, vaiko – šalių nepilnamečio sūnaus interesus, taip pat nepažeidžia ir ieškovo interesų.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.