- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 1K-31-468/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo M. V., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), turinčio 10 klasių išsilavinimą, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, gynėjos advokatės L. G. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 05 d. nutarties, kuria įtariamajam M. V. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2012 12 12 d. iki 2013 02 12 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. įtariamas tuo, kad E. J. organizavus nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavus ir dalyvavus jo veikloje, V. Z., A. Ž., A. J., A. A., A. B., R. M., jis – M. V., J. Š., P. I., A. Ž., A. S., A. M., A. M. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
ne vėliau kaip 2011 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. E. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti, Vilniaus mieste organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str., t. y. įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas, o tai pat su tuo susijusius apysunkius nusikaltimus - neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė V. Z., A. Ž., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. J., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, R. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, J. Š., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, P. I., A. M., jį - M. V., A. M. vadovavo šiems asmenims, nurodydamas dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti nusikaltimus - neteisėtai disponuoti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas realizuoti, neteisėtai laikyti aparatus ir įrenginius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti.
Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavus nusikalstamą susivienijimą ir įtraukus į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, E. J. vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, psichotropinių medžiagų gamybos procesą, specialiai šiems tikslams nuomojosi patalpas, specialiai parinktose slėptuvėse laikė įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, jas perduodavo tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodydami paimti šias medžiagas iš minėtų slėptuvių ir jas realizuoti tretiesiems asmenims, nustatydavo realizuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kainas, surinkinėjo iš nusikalstamo susivienijimo narių pinigus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, kontroliavo, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas būtų perduoti laiku, užmezgė ir palaikė ryšius su kito nusikalstamo susivienijimo nariais, organizavo psichotropinės medžiagos platinimą šio susivienijimo nariams, iškilus konfliktams su nusikalstamo susivienijimo interesams kenkiančiais asmenimis, sutelkdavo nusikalstamo susivienijimo narius vykti kartu spręsti šiuos konfliktus.
Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus bei vadovo E. J. nurodymus V. Z., A. Ž., A. J., A. A., A. B., R. M., J. Š., jis - M. V., P. I., A. Ž., A. M., A. M. paimdavo tiesiogiai iš E. J. ar specialiai jų parinktų asmenų, o taip pat specialiai parinktose vietose paliktas narkotines ir psichotropines medžiagas, jas pergabendavo į kitas vietas, nuomojamas patalpas, padalindavo šias medžiagas mažesniais kiekiais ir neteisėtai jas išplatindavo tiesiogiai ar per specialiai tam parinkus trečiuosius asmenis, nuolat ieškojo narkotines ir psichotropines medžiagas galinčių platinti patikimų asmenų ir taip plėtė nusikalstamo susivienijimo veiklą, atsiskaitinėjo su E. J. už realizuotas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šioje M. V. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 1 d.
Taip pat jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikoje, kartu su nusikalstamo susivienijimo dalyviais A. B., A. Ž., A. M., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo 202,17 g miltelių, kurių sudėtyje tikėtina yra psichotropinės medžiagos katinono darinys - bk-MDMA (sinonimai - metilonas, 3,4 methylenedioxy-N-methylcathinone), kurio kiekis nenustatytas, kurią gabeno Vilniaus mieste ir laikė su savimi iki 2012 03 02 d., kai tą pačią dieną apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) minėtą kiekį psichotropinės medžiagos pardavė kartu su A. M. už 5400 Lt NVIM dalyviui. Šiais savo veiksmais M. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 4 d., 260 str. 3 d.
M. V. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2012 09 12 d. 18.00 val. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 09 13 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 mėnesiui nuo 2012 09 12 d. iki 2012 10 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 10 12 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam pratęstas 2 mėnesiams nuo 2012 10 12 d. iki 2012 12 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 05 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 05 d. nutartį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą, įvertino tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, tačiau įtarimo padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą pareiškimas ir gręsianti bausmė negali būti pakankami išvadai, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo faktinių duomenų apie įtariamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas nėra pradinėje stadijoje. Pats įtarimas nėra konkretus ir tai užkerta teisę gintis. Iš apklausos matyti, kad M. V. pažinojo A. B. ir apie jo sulaikymą dar 2012 m. liepos mėn. jam buvo žinoma. Taigi galimybę pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo jos ginamasis tikrai turėjo, tačiau niekur neišvyko ir nepasislėpė. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno faktinėje santuokoje. Byloje yra pažyma, patvirtinanti įtariamojo galimybę įsidarbinti. Šios aplinkybės rodo tvirtus M. V. socialinius ryšius ir paneigia teismo nuomonę, kad egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas suėmimo taikymui.
Svarstant BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo buvimą teismas įvertino tik nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, tačiau liko neįvertintas faktas, kad jos ginamasis pagal pateiktą pažymą turi realią galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. V. teistumas yra išnykęs, o kitų faktinių duomenų, kad būdamas laisvėje jis ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra. Todėl šio pagrindo buvimas grindžiamas tik prielaida.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. numatyta asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuojama asmens teisė į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti. Gynėja mano, kad laisvės ribojimas taikant suėmimą M. V. nėra proporcingas ir adekvatus atliekamam ikiteisminiam tyrimui ir įtariamąjį charakterizuojantiems duomenims.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjus skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad šiuo atveju suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas pratęstas pagrįstai.
Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. nusikalstamos veikos imitacijos veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai, įtariamojo parodymai, specialisto išvados, kratos protokolai ir kita bylos medžiaga, leidžia manyti, jog M. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar termino pratęsimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.). Atvirkščiai nei teigia įtariamojo gynėja skunde, tokių duomenų ikiteisminiame tyrime pakanka.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, M. V. įtariamas sunkaus ir labai sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatytos griežtos, realios laisvės atėmimo bausmės. Griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, gresianti M. V. – laisvės atėmimas iki 15 metų, sankcijose nenumatant jokių alternatyvių bausmės rūšių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 12 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad nors byloje pateiktas įmonės sutikimas priimti M. V. į darbą, visgi iki kardomosios priemonės paskyrimo įtariamasis niekur nedirbo, o minėta pažyma tik patvirtina, jog tokia galimybė egzistavo. Ši aplinkybė, taip pat ir tai, kad įtariamasis yra nevedęs, priverčia teismą abejoti M. V. socialinių ryšių tvirtumu. Nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, kuris pabrėžiamas ir įtariamojo gynėjos skunde – nepakankamai įtikinanti aplinkybė, galinti paneigti minėtas abejones.
Priešingai nei nurodyta skunde, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad M. V., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Aplinkybė, kad įtariamasis galimai padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, leidžia konstatuoti ir kitą kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 3 p. Kaip įtariama, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., M. V. padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu. Minėta nusikalstama veika yra savanaudiška, susijusi su nusikalstamu praturtėjimu (neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), o tai leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas galimai buvo vienas iš pagrindinių įtariamojo pragyvenimo šaltinių, juolab, kad jis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Nors teistumas įtariamojo atžvilgiu yra išnykęs, tačiau praeityje jis buvo teistas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad įtariamasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Tai pagrįstai apylinkės teismui leido teigti, kad pastarasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d., ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Skunde teigiama, kad laisvės ribojimas, taikant suėmimą M. V., nėra proporcingas ir adekvatus atliekamam ikiteisminiam tyrimui ir įtariamąjį charakterizuojantiems duomenims, tačiau apygardos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam M. V., jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, juolab, kad suėmimo terminas pratęstas trumpesniam laikotarpiui nei prašė prokuroras.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo skundo tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 119 str., 121 str., 122 str., 123 str., 125 str., 127 str., 130 str.,
nutarė:
atmesti įtariamojo M. V. gynėjos advokatės L. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 12 05 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.