Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-12783-727/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2YT-12783-727/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Pareiškėjas
E. M. M.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Birutė Rutkauskienė
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,dalyvaujant pareiškėjai E. M. M., jos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

E. M. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą jos mamai J. M. M. palikimui po jos sutuoktinio H. M. (pareiškėjos tėčio) mirties priimti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismui paaiškino, jog mirus tėčiui mamos būklė labai staigiai pablogėjo, ji nespėjo nueiti pas notarą ir susitvarkyti palikimo priėmimo reikalų, o mirus mamai, apribota ir pareiškėjos, kaip vienintelės įpėdinės, galimybė priimti palikimą po tėvų mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, byloje atstovaujantis Lietuvos valstybės interesus, į bylos nagrinėjimą neatvyko, atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo pareiškimą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir spręsti jį teismo nuožiūra, esminių prieštaravimų dėl pareiškimo suinteresuotas asmuo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė J. M. M. ir H. M. dukra (el. b. t. I, psl. 8-9, 19). Jos tėvai 2011 m. spalio 10 d. buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą (el. b. t. I, psl. 16-17), kurio pagrindu J. M. M. kaip sutuoktinį pergyvenęs asmuo, turėjo priimti palikimą po H. M., mirusio 2017 m. gegužės 21 d., mirties (el. b. t. I, psl. 12-13), tačiau to nepadarė (el. b. t. I, psl. 10-11).

Bylos medžiaga rodo, kad J. M. M. jau tuo metu, kai mirė jos sutuoktinis, sirgo demencija su organizmo funkcijų sutrikimais, jai nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, buvo pasikreipta į teismą dėl neveiksnumo nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje 2019 m. sausio 19 d. J. M. M. mirė (civilinė byla Nr. 2YT-1207-936/2019) (el. b. t. I, psl. 6-7, 14-15). Civilinėje byloje Nr. 2YT-1207-936/2019 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto BĮ Socialinės paramos centro socialinė darbuotoja R. M. teikė išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 130-1397. Joje nurodyta, jog turtinių santykių srityje J. M. M. nesugeba priimti sprendimų, aiškiai mąstyti, nesuvokia pajamų ir išlaidų santykio, negeba tvarkyti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais (negali įvardinti, kokios dabar yra maisto produktų kainos, kokiu būdu ir kur reikia mokėti mokesčius), ji žino tik savo vardą, tačiau pavardės neprisimena, nesiorientuoja aplinkoje ir laike, negali tvarkyti finansinius reikalus, disponuoti savo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, savarankiškai užpildyti dokumentų bei dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, ūkinėje komercinėje veikloje, neadekvačiai vertina savo galimybes savitvarkos srityje, asmeniui reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra – ji negali savarankiškai nusiprausti, pasigaminti maistą, negali pati pavalgyti, negeba savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su šeimos santykiais, gebėjimu būti globėju ir darbo teisiniais santykiais, ji nepažįsta žmonių, net gi savo dukros ir pan. (el. b. t. I, psl. 21-22). Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos mama nebuvo pajėgi pasirūpinti savimi nei turtinių santykių srityje, nei asmeninių neturtinių santykių srityje, to pagrindu galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjos mama laiku nepriėmė palikimo po savo sutuoktinio mirties dėl pateisinamos priežasties - labai pablogėjusios psichinės ir fizinės sveikatos. Po pareiškėjos tėčio H. M. mirties, jam priklausančią 1/4 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1099-7005-4018, esančio Vilniuje, K.Čibiro g. 24 bei 1/4 dalį 0,0605 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.0101-0049-0752 esančio Vilniuje, K.Čibiro g. 24 faktiškai priėmė pareiškėjos mama J. M. M., kuri gyveno šiame name, rūpinosi šiuo turtu kaip savu ir jį prižiūrėjo, apmokėjo turto išlaikymo išlaidas. Todėl yra pagrindas atnaujinti J. M. M. terminą palikimui priimti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą po jos sutuoktinio H. M. mirties ir tenkinti prašomo turinio pareiškimą, nes šią jos teisę priimti palikimą įgyvendins jos įpėdinė – dukra E. M. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, virš minėtas teismo nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, laikytina, jog įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas(CK 5.57 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis, į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys tam neprieštarauja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjos prašymą.

Atnaujinti terminą J. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą po jos sutuoktinio H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. gegužės 21 d., mirties, nustatant naują trijų mėnesių terminą veiksmams, numatytiems CK 5.50 straipsnyje, atlikti.

Naujo termino eigos pradžia laikyti šios nutarties įsiteisėjimo dieną.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė