Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nona mix“ bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų materialinių teisės normų, apibrėžiančių įmonės nemokumą kaip savarankišką pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Šiuo atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Nona mix“ keltina bankroto byla, remiantis pirmuoju bankroto bylos iškėlimo pagrindu – įmonės nemokumu.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įmonių bankroto įstatyme nėra įtvirtintas reikalavimas, kad teismui pateikiami atsakovo finansinių ataskaitų rinkiniai iš pradžių turi būti pateikiami Juridinių asmenų registrui. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad teismui pateiktas atsakovo balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra netinkami ir negali būti vertinami vien dėl to, kad jie nebuvo pateikti viešajam registrui, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminėms nuostatoms (CPK 12 ir 178 str.). Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atskirajame skunde nurodytą prielaidą, kad atsakovas pateikė pakoreguotus bei tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus. Todėl minėti ieškovo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2012 m. sausio 31 d. balansų matyti, kad atsakovo turto vertė 2011 m. sudarė 130 774 Lt, o 2012 m. pradžioje 59 400 Lt (b.l. 30-31, 52-54). Nors atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo kilnojamasis turtas sudaro tik 2 Lt, o pagrindinę turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tai yra 2011 m. - 130 250 Lt, o 2012 m. pradžioje – 58 876 Lt, atsakovas dirba pelningai ir per 2011 m. gavo 42 019 Lt dydžio pelną, o 2012 m. pradžioje gavo 2 045 Lt pelno (b.l. 30-33, 52-57). Tuo tarpu atsakovo pradelsti įsipareigojimai (neskaičiuojant atsakovo skolos ieškovui) 2011 m. sudarė tik 13 168,40 Lt, o 2012 m. pradžioje – tik 2 776,36 Lt (b.l. 33, 57). Teisėjų kolegija, patikrinusi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad šiuo metu nėra atsakovo atžvilgiu įsitesėjusių teismų procesinių sprendimų dėl sumų iš atsakovo priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę bei tai, kad atsakovo pradelstos skolos (neskaičiuojant atsakovo skolos ieškovui) 2011 m. net 10 kartų buvo mažesnės nei atsakovo turto vertė, o2012 m. pradžioje net daugiau 20 kartų buvo mažesnės už atsakovo turto vertę, o atsakovo gautas grynasis pelnas 2011 m. net 3 kartus buvo didesnis už atsakovo pradelstas skolas (neskaičiuojant atsakovo skolos ieškovui), daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo finansiniai duomenys (neskaičiuojant atsakovo skolos ieškovui) neleidžia daryti išvados, jog atsakovas yra nekonkurencingas bei nemokus rinkos dalyvis, nutraukęs savo veiklą ar ją pastaruoju metu vykdantis nuostolingai.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kreditoriaus pareiškime nurodyta atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui turi būti įskaityta į atsakovo pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą, nebent paaiškėtų, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas priklauso būtent nuo kreditoriaus, kuris prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, reikalavimo pagrįstumo, o atsakovas su šiuo kreditoriaus reikalavimu nesutinka. Tokiu atveju teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą, jei būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 2-921/2012, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1279/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime nurodė, jog atsakovo pradelsta skola ieškovui sudaro 55 000 000 Lt (b.l. 2-3). Ieškovas teigia, kad tokio dydžio skola susidarė dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymo, nes ieškovas pardavė atsakovui 23 735 863 vienetų AB „Suskystintos dujos“ akcijų už 20 000 000 USD, kas atitinka 50 000 000 Lt, o atsakovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo sutartyje numatytos kainos, tai yra iki 2011 m. kovo 7 d. nesumokėjo ieškovui 3 000 000 USD, o iki 2011 m. kovo 8 d. – 17 000 000 USD. Be to, šių įsipareigojimų neįvykdžius, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui sutartyje numatytą 2 000 000 USD, kas atitinka 5 000 000 Lt, baudą, ko jis iki šiol nepadarė. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, nes sandoris yra niekinis, šalys tik išreiškė ketinimą pirkti-parduoti akcijas, o ne įsipareigojo jas pirkti-parduoti. Be to, sutartyje nurodyta, kad akcijas parduoda pardavėjai, o ne pardavėjas, iš ko atsakovas padarė išvadą, jog ieškovas sutartį pasirašė kitų asmenų vardu (b.l. 49). Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2012 m. sausio 5 d. buvo gautas AB „Suskystintos dujos“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuris buvo patenkintas ir restruktūrizavimo byla AB „Suskystintos dujos“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi (civ. bylos Nr. B2-2955-653/2012). Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad ieškovas kaip AB „Suskystintos dujos“ didžiausias akcininkas ir toliau aktyviai rūpinosi šio juridinio asmens veiklos perspektyvomis bei buvo suinteresuotas tolimesne jo ūkine-komercine veikla, nepaisant to, kad buvo sudaręs su atsakovu sutartį dėl AB „Suskystintos dujos“ akcijų pardavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę kartu su atsakovo argumentais dėl tarp šalių sudarytos sutarties negaliojimo, taip pat atsižvelgusi į tai, kad ieškovas yra nuo 1993 m. veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis galimybę konsultuotis su atitinkamų sričių specialistais bei profesionalais, daro išvadą, kad yra tikimybė, jog 2011 m. kovo 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios ieškovas kildina reikalavimą atsakovui, galimai buvo sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), dėl ko atitinkamai yra tikimybė, jog šis sandoris galimai turi tariamojo sandorio požymių ir yra niekinis, kaip teigia atsakovas (CK 1.78 str. 1 d. ir 3 d., 1.86 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė, jog ieškovo reikalavimas nėra pakankamai pagrįstas, dėl ko pagrįstai jo neįskaičiavo į atsakovo pradelstų finansinių reikalavimų sumą. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atskirojo skundo argumentus, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių neabejotiną ieškovo reikalavimo pagrįstumą (CPK 12 ir 178 str.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra lyginami ne įmonės turimi įsipareigojimai ir sumos, mokėtinos per vienerius metus, o įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2514/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2387 ir kt.). Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti atsakovo per vienerius metus mokėtinų sumų dydį, atmetami kaip prieštaraujantys įstatyminėms nuostatoms.

Teisėjų kolegija ieškovui išaiškina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą dėl įstatymo saugomų interesų ar pažeistų teisių gynimo, turi elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti savo teise į teisminę gynybą, tai yra neinicijuoti bankroto bylos iškėlimo skolininkui, kuomet tarp kreditoriaus ir skolininko vyksta nesutarimai dėl skolos fakto ar/ir dydžio, o kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) dėl skolos priteisimo, už kurį yra mokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 7 str. 2 d., 80 str., 83 str. 1 d. 9 p., 95 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.