Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamosioms T. Č. ir A. P., gynėjams advokatams V. B. ir O. K., A. P. atstovui pagal įstatymą J. P.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei S. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, ir

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista,

kaltinamos padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. ir A. P. 2018 m. spalio 17 d. apie 12.25 val. prie pastato, esančio Alytuje, Putinų g. 40A, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, veikdamos kartu, demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, smurtavo M. A. atžvilgiu: A. P. spyrė du kartus M. A. į kojas, o T. Č. ją prirėmė prie sienos, stumdydama suėmė už kaklo ir, M. A. lenkiantis, alkūne sudavė jai vieną kartą į nugarą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

Kaltinamosios T. Č. ir A. P. pripažįsta, kad viešoje vietoje – šalia daugiabučio namo, matant kitiems asmenims – E. M., M. B., M. A., prikibo prie nukentėjusiosios M. A. dėl mažareikšmės priežasties – anksčiau nukentėjusiosios T. Č. pasakytų šią įskaudinusių žodžių, ir, veikdamos bendrai, sudavė M. A. smūgius rankomis ir kojomis, stumdė ją, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji M. A., liudytojos M. B., E. M., kuri parodė bandžiusi apginti M. A., tačiau jai kaltinamoji A. P. liepė nesikišti. Kaltinamųjų įžūliais veiksmais – fizinio smurto - panaudojimu padaryta veika buvo pavojinga ne tik M. A., bet ir aplinkai ir aplinkiniams. Dėl kaltinamųjų prieš M. A. panaudoto fizinio smurto buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Tai, jog įvykio metu toje vietoje buvo pašalinių žmonių, parodė ir pačios kaltinamosios, ir nukentėjusioji bei liudytojos M. B., E. M.. Taigi, bylos aplinkybių visumos – smurto panaudojimo vieta ir būdas, t. y. vieša vieta – erdvė prie daugiabučio namo, smurto panaudojimas kitų žmonių akivaizdoje dienos metu, mažareikšmis pretekstas – vertinimas rodo, kad T. Č. ir A. P. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamosios, viešoje vietoje atlikdamos agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamosios padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas T. Č. ir A. P. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Skiriant bausmę T. Č., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Kaltinamoji nusikalto, būdama nepilnametė. Kaltinamoji ir jos gynėjas prašo BK 38 straipsnio numatytu pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės T. Č., jai su nukentėjusiąja susitaikius, pateikė susitaikymo aktą (2 t., b. l. 20).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. vasario 6 d. išvadoje nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, jog T. Č. būtų sirgusi ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, o dėl jai nustatyto (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 89).

T. Č. teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 78-79), tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 25 d. nutarimu, patvirtintu Alytaus apylinkės teismo nutartimi, jos atžvilgiu jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, jai buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant 4 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus. T. Č. nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo įtraukta į probuojamųjų asmenų registrą, tačiau, kaip matyti, ji jau 2018 m. spalio 17 d. padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, T. Č. 2018 m. spalio 17 d. 23.35 val. viešoje vietoje pasirodė neblaivi (0,92 promilių girtumas), už tai buvo nubausta administracine nuobauda, už tokio pat pobūdžio administracinį nusižengimą ji buvo jau nubausta ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b . l. 80-81). Šie duomenys rodo, kad T. Č., nutraukus jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkto pagrindu ir paskyrus jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, darė administracinius nusižengimus ir netgi vėl nusikalto. Taigi, T. Č. savo antivisuomeninio elgesio nekeitė, nepaisant jai anksčiau skirtų nuobaudų ir auklėjamojo poveikio priemonių, teigiamos įtakos nedarė ir, kaltinamosios teigimu, tuo metu jai skirtas gydymas bei psichologo konsultacijos. T. Č. mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau šios mokymo įstaigos ji charakterizuojama neigiamai, nurodyta, kad ji dažnai nelanko pamokų, jos elgesys kelia problemų, dėl to keletą kartų svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, 2018 m. lapkričio 23 d. jai buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba už mokinio elgesio taisyklių pažeidimus, mokinei pradėjus į pamokas privalomai vaikščioti su pamokų stebėjimo lapais, situacija gerėjo, bet nuo 2019 m. sausio 25 d. T. Č. mokyklos nelankė (1 t., b. l. 94, 2 t., b. l. 19). Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, T. Č. rūpinasi tik jos motina, šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimo, siekiant išspręsti S. Č. šeimoje iškilusias problemas, šeimai paskirtas atvejo vadybininkas, 2018 m. gruodžio 10 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre sudarytas pagalbos šeimai planas (1 t., b. l. 97).

Taigi, įvertinus tai, kad T. Č., būdama nepilnametė, nusikalto jau nebe pirmą kartą, o teismui šiuo metu nėra pagrindo tikėti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindų ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nei pagal BK 93 straipsnio 1 dalies, nei BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kaltinamoji T. Č. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdama bendrininkų grupėje. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad T. Č. teisiama pirmą kartą, daroma išvada, kad bausmės tikslas – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų padarymo, bus pasiektas, paskyrus T. Č. laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, anksčiau teismo neteista, nustatytina mažesnė nei jos dydžio vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, T. Č. skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3, 5 punktuose numatyti įpareigojimai.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę A. P., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Ji savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jos atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdama bendrininkų grupėje. Kaltinamoji yra nepilnametė, teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 133-134), administracinėmis nuobaudomis nebausta (1 t., b. l. 135), tačiau dėl jos netinkamo elgesio administracinė nuobauda 2018 m. sausio 15 d. buvo skirta tėvui J. P. (1 t., b. l. 146). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2018 m. gruodžio 19 d. išvadoje nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, jog A. P. būtų sirgusi ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, o dėl jai nustatytų adaptacijos ir miego sutrikimų nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 137).

Kaltinamoji mokosi (duomenys neskelbtini), šios mokymo įstaigos charakterizuojama neigiamai, kaip praleidusi daug pamokų, keliančio problemų elgesio, įžūli, vartojanti daug necenzūrinių žodžių, prastai besimokanti, vangiai atliekanti užduotis, konfliktuojanti su dauguma mokytojų, jos elgesys buvo svarstomas mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje 2018 m. lapkričio 8 d., skirti įpareigojimai (1 t., b. l. 138). Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, kaltinamosios tėvų šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma dėl A. P. elgesio, A. P. svarstyta Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, jai skirtos minimalios priežiūros priemonės, šeimai vykdomas Atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos (1 t., b. l. 141).

Tiek kaltinamoji ir jos gynėja prašo, tiek prokuroras siūlo A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaip nepilnametę, pirmą kartą padariusią nesunkų nusikaltimą. Padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, patenkinama kaltinamosios asmenybė, tai, kad ji anksčiau neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, iš karto visiškai pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiosios, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Yra visos įstatymo nustatytos sąlygos atleisti nepilnametę kaltinamąją A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Siekiant, kad kaltinamoji pakeistų elgesį, jai skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant A. P. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir išmokti mokinio taisykles (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti ją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir T. Č. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigoti ją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu už jos padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, A. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą ir išmokti mokinio taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.